Šią savaitę žiema kaip visada Lietuvą užklupo netikėtai – kelininkai nespėjo valyti sniego net pagrindiniuose Lietuvos keliuose, o kai kuriuos užpustytus kaimus apskritai aplenkė. Apledėję didmiesčių šaligatviai ir net valdiškų įstaigų prieigos valdininkų taip pat nejaudino. Tik medikai, nebespėjantys gydyti žmonėms sulaužytų kaulų, trimituoja, kad kasmetinis taupymas valstybės kišenę iššluos dvigubai, o pusnyse gyvenančios kaimų bendruomenės piktinasi, jog valstybei moka mokesčius už nieką.
Šią savaitę Lietuvoje praūžė virtinė nelaimių – dėl atšiaurių orų bei pūgų neišvažiuojami liko daugelis rajoninių kelių, žmonės negalėjo patekti į darbus, vaikai – į mokyklas. Pareigūnai bei medikai taip pat nespėjo vykti į iškvietimus gelbėti sužeistųjų eismo įvykiuose. Net didmiesčių gatvės ir šaligatviai tapo tinkami nebent dailiojo čiuožimo mėgėjams – ligonines užplūdo dukart daugiau žmonių, susilaužiusių rankas ar kojas. Valdžios atstovai tradiciškai teisinasi: su žiemos išdaigomis kovoti arba nespėja, arba turi per mažai pinigų. Tačiau kiek prarandama dėl nelaimingų įvykių, žmonių nedarbingumo bei gydymo, taip pat žmonių priverstinių pravaikštų dėl neišvažiuojamų rajoninių kelių, valdininkai bijo skaičiuoti. Mat, anot medikų, paaiškėtų, jog tai kainuoja kelis kartus daugiau nei sutaupytos lėšos gatvėms bei keliams valyti.
Vien nuo praėjusio šeštadienio iki šio ketvirtadienio Lietuvoje užregistruoti 938 eismo įvykiai, iš jų – 43, kuriuose nukentėjo žmonės. Juose žuvo 4 žmonės, dar 51 buvo sužeistas.
Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Jaraminas tvirtino, kad šią savaitę labiausiai kentėjo Šiaulių, Telšių, Tauragės rajonų gyventojai – šių regionų keliuose padėtis dar trečiadienį buvo prasta, per 10 proc. kelių buvo praktiškai neišvažiuojami, nors esą kelininkai suspėjo padėtį ištaisyti. Mažiausiai problemų, pasak R.Jaramino, patyrė Vilniaus ir Alytaus regionų vairuotojai.
Mokyklų nepasiekia?
„Skambina ir savivaldybės, mokyklų direktoriai labai nepatenkinti, kad sutrinka mokyklinių autobusiukų maršrutai. Bet jų pageidavimai tokie, kad iki 8 val. ryto būtų nuvalyta, o tai praktiškai neįmanoma, nes visas pajėgas metame į pagrindinius – magistralinius ir krašto kelius, kurių turime 6,5 tūkst. kilometrų. Tai labai daug", – teisinosi jis.
Žmonėms, kurie dėl nevalytų kelių kelioms dienoms lieka įkalinti atokesniuose kaimeliuose, kelininkų vado pavaduotojas patarė iš pradžių išsiaiškinti, kas jų kelius turi valyti.
„Mums skundžiasi, kad kelias Vilnius–Nemenčinė yra blogas, nors čia reikėtų skambinti miesto savivaldybei. O mes stengiamės daryti, kas įmanoma, tik reikia, kad žmonės suprastų: važiavimo sąlygos žiemą nebus tokios, kaip vasarą", – nuramino jis.
Siūlo nevažinėti
R.Jaraminas tvirtino, kad kelininkai turi pakankamai pajėgų viską atlikti operatyviai, tačiau valyti visiems keliams neužtektų pinigų, nes „įmonė dirbtų nuostolingai".
„Prancūzijoje iškrito 11 centimetrų sniego ir buvo uždarytas greitkelis. Pas mus iškrito 25 centimetrai, tai dvigubai sudėtingesnė situacija", – nepatenkintiems, kad negali išvykti iš namų, paaiškino jis.
Direkcijos atstovas pripažino, kad neretai dėl duobėtų ar nenuvalytų kelių tenka aiškintis teismuose. Priteisiamos sumos žmonėms, patekusiems į eismo įvykius dėl kelių nepriežiūros – nuo 3 iki 5 tūkst. litų. Teko bylinėtis ir po skaudžios nelaimės Panevėžio aplinkkelyje prie Upytės, kai virtinėje eismo įvykių žuvo 2, sunkiai sužaloti dar 5 žmonės.
„Panaši situacija buvo dabar, prieš kelias dienas – pučiant 18–20 metrų per sekundę šiaurės rytų vėjui, žmonės skundėsi, kad kelių nebarstome, buvo daug nuvažiavusių nuo kelio. Bet žmonės turi įsisąmoninti, kad pūga – stichinė nelaimė, ir reikia važiuoti tik išskirtiniais atvejais. Per metus sunaudojame 80 tūkst. tonų druskos. Tai kosminiai pinigai. Vienas barstytuvo išvažiavimas į kelią siekia nuo 3 iki 3,5 tūkst. litų, direkcijai tai kainuoja 1 mln. litų per dieną. Pinigų šiemet turime mažiau, priežiūrai – tik 218 mln. litų, o buvo 230 mln. Dirbame II magistralinių kelių priežiūros lygiu, t. y. nuo 4 val. iki 22 val., o naktį darbai nevykdomi. Juo labiau laikomės teorijos, kad reikėtų palaukti, kol baigiasi pūga, tik tada valyti. Nes kitaip darbas – tuščias", – paaiškino jis.
Visa suma, skirta visų Lietuvos kelių ir miestų gatvių valymui ir taisymui, šiemet siekia 983 mln. litų, kitąmet ji išaugs iki 1 mlrd. 180 mln., tačiau dėl to geriau bus prižiūrimi tik keliai pietinės Lietuvos pasienyje.
Kaimus aplenkia
Už kelių priežiūrą netiesiogiai moka visi vairuotojai: per akcizus – pirkdami bet kurios rūšies degalus, atskirai – už vežamus sunkius krovinius, vadinamąsias „vinjetes" turi įsigyti ir visi krovininiai automobiliai. Tačiau atokesnių rajonų gyventojams nuo to ne geriau. Šių keliai net po smarkių pūgų valomi patys paskutiniai, t. y. kartais ir po savaitės. Žemės ūkio ministras net paragino kelininkų darbą atlikti ūkininkus. Savaime suprantama, už tai šiems niekas nesumokėtų.
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė apgailestavo, kad Lietuvos regionai dar gyvena viduramžiais – keliai žiemą tampa išvažiuojami tik po ilgų skambučių “atakų" į įvairias institucijas.
„Todėl bendruomenės ir nuomoja traktoriukus, prašo ūkininkų, kad valytų kelius. Turime organizuotis patys. Kai jau kelis kartus paskambini, kad nuvalytų, tada po kelių dienų atvažiuoja. Ką jau kalbėti apie kelių asfaltavimą – tam pinigų niekada nerandama. Be abejo, šnekamasi su merais, bet yra kaip yra. Prioritetai – pagrindiniams keliams, o kaimams – jau kas lieka. Vaikai kėblina kelis kilometrus per sniegą iki tos vietos, kur autobusai išvažiuoja. Juokaujame – už gryną orą turime susimokėti. Tiesa, net pačiame Kaune niekas nieko nevalė, tik šią savaitę pradėjo. Bet žmonės nebesitiki, kad kas nors iš šono padės, tai patys kasa sniegą. Tai keista, nes mokesčius mokame tuos pačius, kaip ir kiti. Mieste koncentruotos ir socialinės paslaugos, bet autobusas regione kartais važiuoja tik kartą per dieną. O kai nevažiuoja geltonieji autobusiukai, vasarą kai kur apskritai nelieka susisiekimo", – sakė ji.
Taupymas laužo kaulus
Didmiesčiuose šiemet valdininkai taip pat laukia, kol sniegas bei ledas nuo šaligatvių nutirps pats. Dėl to, pavyzdžiui, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės lankytojų skaičius išaugo kone trečdaliu. Pusė pastarosiomis dienomis dėl rankų ar kojų lūžių, išnirimų besikreipiančių pacientų tvirtina paslydę ant nevalytų šaligatvių. Per dieną nukentėjusiųjų atsiranda 40–50.
„Paslydusiųjų" skaičius padidėjo 15–20 proc. Srautas padidėjo nuo gruodžio 1–2 dienos, nuo visų besikreipusiųjų šis procentas jau sudaro apie 50. Paprastai jų išauga tik iki 20 proc. nuo visų pacientų", – atskleidė skubiosios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas Algimantas Pamerneckas.
Jis paaiškino, kodėl nėra rimtesnės analizės, kiek visuomenė praranda gydydama traumuotus žmones: skaičiai būtų stulbinantys.
„Traumos, pavyzdžiui, plaštakos, pėdos, gyja du tris mėnesius, atraminiai kojos kaulai – iki pusės metų. Jei gyja sklandžiai. Mažiausiai tą laiką žmonės yra nedarbingi, nekuria produkto, be to, kainuoja gydymas. O jei yra komplikacijų, tai kainuoja dar daugiau. Be to, reikia prižiūrėti traumuotus senukus. Ekonominiai nuostoliai – labai dideli. Bet į tai nesigilinama, nes įsigilinus tai verstų daryti kokius nors žingsnius, galvoti, ar gerai žmones gydome, ar pakankamai investuojame, ar pakankama medicininė profilaktika, t. y. užtikrinta, kad žmonės negriuvinėtų. Tai įvertinus paaiškėtų, kad sutaupymo nėra", – atskleidė jis.
Savivaldybes – į teismą
„Sodra" jau pernai pateikė pirmąjį ieškinį Rokiškio miesto savivaldybei dėl nevalytų šaligatvių, kai rimtai susižalojo keli miestiečiai. Kol kas dviejų instancijų teismuose pergalę dėl išlaidų kompensavimo po sunkios traumos vienai nukentėjusiajai šventė „Sodra". Šiuo metu laukiama, ką pasakys Aukščiausiasis Teismas.
„Teismas nusprendė, kad savivaldybė, kaip šaligatvių valdytoja, turėjo užtikrinti, kad jie būtų nuvalyti, ir priteisė kompensuoti 22 tūkstančius litų nukentėjusiajai išmokėtos nedarbingumo pašalpos, – priminė “Sodros“ Rokiškio skyriaus teisininkė Daiva Jasiūnienė. – Tai pirmoji byla Lietuvoje, kitų nėra, nes laukiame teisminio precedento, nors tokių atvejų yra tikrai daugiau. Vien mes turėtume dar porą atvejų, kiti miestai, manau, dar daugiau." Ji pridūrė, jog teismams pasibaigus “Sodros" naudai ši ieškiniais tikrai užvers daugelį savivaldybių.
Kalti kelininkai
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas nė nebandė ginčytis, kad miesto komunalininkai augančias sniego krūvas ir apledėjusius šaligatvius tik stebi, bet nieko nedaro. Tačiau nutraukus su jais sutartis, gatvės būtų esą apskritai nevalomos visą žiemą. Todėl Vilnius, „Sodrai" pareikalavus, ruošiasi klusniai padengti visas susižalojusių žmonių nedarbingumo ir gydymo išlaidas.
„Sutinku, net neprieštarauju. Šis mėnuo pats prasčiausias – kiek dirbu, dar taip nebuvo. Telefonai nuo skambučių net raudoni. Slidu, negalima paeiti. Kviesimės eilinį kartą įmonių vadus „tarkuoti". Problema ta, kad tik lapkričio 15 dieną pasirašėme sutartį su keturiomis įmonėmis – „Grinda", „Vilniaus Zunda", „Naujamiesčio būstu". Žinote, viešieji pirkimai, jie užsitęsė nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, aiškina, kad neturi darbuotojų. Bet kodėl žmonės turi kentėti?" – stebėjosi jis.
A. Mikalauskas tvirtino, kad „Sodros" teisminius ieškinius savivaldybė mokės neprieštaraudama.
„Tai ką – turės atsiskaityti ne savivaldybė, o įmonės, kurios valo. Taip, ieškinys bus mums, bet mes tuomet nemokėsime pinigų komunalininkams", – sakė valdininkas.
