Kelininkai, tvirtinę, kad "Via Balticos" ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija yra prioritetinis projektas, atidėjo jį į rezervinių projektų sąrašą.
Per šimtą eismo nelaimių, dešimt žuvusiųjų, dvigubai tiek sužeistųjų ir nenutrūkstamu srautu dieną bei naktį zujantys dešimtys tūkstančių automobilių - tokia penkerių metų magistralinio kelio "Via Baltica" ruožo tarp Marijampolės ir Kauno statistika. Tačiau rekonstrukcijos prašyte besiprašančio kelio plėtra ėmė strigti.
Projektuotojai suklydo.
Apie būtinybę rekonstruoti vos prieš dešimtmetį nutiestą kelią "Via Baltica" kalbama jau trejus metus. Esą dar projektuojant šį kelią buvo apsirikta skaičiuojant transporto srautus - šie yra dvigubai didesni, nei tikėtasi. Prognozuota, kad 15 tūkst. automobilių per parą šiuo keliu važiuos tik 2020-aisiais, tačiau kai kuriuose jo ruožuose prie šio skaičiaus priartėta jau šįmet. Apskaičiuota, kad per metus "Via Baltica" pervežama apie 10 mln. tonų krovinių - t. y. daugiau nei bet kuriuo kitu panašaus lygio Lietuvos keliu.
"Naująjį kelią į Kauną jau senokai reikėjo pertvarkyti. Dažnai juo važinėju ir kiekvieną kartą tenka važiuoti voroje kartu su kitais vilkikais. Jei koks nors lengvojo automobilio vairuotojas nori lenkti, beveik visada sudaro avarines situacijas, nes kelias niekada nebūna toks laisvas, kad tai galėtum daryti saugiai", - LŽ kalbėjo vienos Kaune veikiančios krovinių vežimo bendrovės vairuotojas Stasys
Reikės palaukti
Dar prieš porą metų kelininkai, tvirtinę, kad "Via Balticos" 34 kilometrų ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija laikoma prioritetiniu projektu, šiandien pakeitė nuomonę ir tikina, kad tokio sumanymo pradėti įgyvendinti šiemet tikrai nežadama.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas, dabar, kaip ir prieš trejus metus, teigia, esą didžiausia kliūtis, stabdanti strategiškai itin svarbaus, bet avaringo kelio ruožo plėtrą, - žemės paėmimas visuomenės poreikiams. "Savininkai nenori jos parduoti, todėl tenka ilgai bylinėtis teismuose", - LŽ kalbėjo A.Janušauskas.
Anot jo, tikimasi, kad pirmasis žemės paėmimo etapas, per kurį bus suformuota teritorija pirmojo ruožo rekonstrukcijai, bus baigtas iki kitų metų vidurio, o likusių dviejų ruožų - iki 2012 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas minėjo, kad kai tik bus baigti formuoti žemės sklypai, iš karto bus pradėta tiesti naują kelią. Tačiau tada geriems norams koją gali pakišti pinigų stygius.
"Krašto magistraliniai keliai tvarkomi valstybės investicijų ir ES Sanglaudos fondo lėšomis. Kadangi pastaruoju metu valstybės biudžete trūksta pinigų, naudojame daugiau europinių lėšų. Gali būti, kad kitąmet jau būsime įgyvendinę visus numatytus projektus, tada ir paaiškės, ar dar liko pinigų į rezervą įtrauktam keliui "Via Baltica" pertvarkyti, ar ne", - aiškino A.Janušauskas.
Pasak A.Janušausko, vis dėlto magistralinio kelio "Via Baltica" minimo ruožo rekonstrukcijos projektai rengiami. Pagal juos šalia dabartinių dviejų eismo juostų ketinama nutiesti dar dvi ir kelią pertvarkyti į keturių, įskaitant ir skiriamąją, eismo juostų automagistralę, kad maksimalų leistiną greitį čia būtų galima padidinti iki 130 km per valandą.
Kazys Kazakevičius
