karo grėsmė

Įtempta geopolitinė padėtis Lietuvos politikus verčia susirūpinti net tik, kaip skirti didesnį procentą nuo BVP gynybai, bet ir kaip paruošti visuomenę galimai dienai X. Siekiama, kad kuo daugiau gyventojų tiksliai žinotų, ką darytų tokiai dienai išaušus, o prireikus – apgintų save, šeimą ir šalį. Ekspertai aptaria Lietuvos karo komendantūras bei Lietuvos karinius pajėgumus, kurie esą kol kas neprilygsta ankstesniems karams.

Žlugus Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio deryboms Vašingtone, politikai ir ekspertai aiškinasi, kur nuves auganti įtampa tarp Amerikos ir Europos, kiek ji pavojinga Lietuvai ir ką dėl to daro į Vašingtoną nuvykę lietuviai. JAV lyderio Donaldo Trumpo administracijai paskelbus apie paramos Ukrainai nutraukimą, Europos Komisija savo ruožtu pristatė naują 800 mlrd. eurų vertės senojo žemyno gynybos planą.

Tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos medikų mano esantys nepasiruošę teikti medicininę pagalbą karo metu skelbia Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA). Asociacijos prezidentės Agnės Panavienės teigimu, medikams nėra sudaromos galimybės išmokti reikalingų medicinos įgūdžių, kilus ekstremaliai situacijai ar karui. Be to, pabrėžiama, kad nors iki 2026 m. pabaigos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra numačiusi apmokyti 6 tūkst.

Vis daugiau kalbant apie lietuvių įsitraukimą į šalies gynybą ir apsaugą, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas skatina galvoti, ne kaip pabėgti karo atveju, o kaip prisidėti prie šalies gynybos, esą tam yra daug būdų. Taip pat tikina, jog priedangų planas pradėtas organizuoti per vėlai.  J. V. Žukas pamini, kad civiliai, savanoriškai prisidedantys prie šalies gynybos, yra labai vertinami. Todėl, kuo jų daugiau, tuo geriau, sakė jis.

Pasikėsinimas į Donaldą Trumpą gali iš esmės pakeisti lapkričio mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimų rezultatus, sakė politologė, doc. Margarita Šešelgytė. O buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas tikina, jog šalies piliečiai turi pernelyg tvirtas nuomones apie kandidatus, kad įvykis iš esmės jas pakeistų.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai reikalauja dar labiau stiprinti ginklavimąsi Europoje. „Turime išnaudoti visą mūsų žemyno pramoninį potencialą, kad pagerintume savo karinius pajėgumus“, – straipsnyje žinių portale „Politico“ rašė Annalena Baerbock, Stéphane‘as Séjourné ir Radoslawas Sikorskis.

Besitęsiant Rusijos pradėtam karui Ukrainoje kyla nerimas, kad ginklo gali tekti griebtis ir mums. Viešai aidi vis nauji pasisakymai, kaip Lietuva ruošiama karui ir kaip ruoštis žmonėms. Ko griebtis, kad nerimas ir baimė dėl Lietuvos ateities nesutrukdytų gyventi dabar, paaiškino psichologė. Psichologė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė, perception.lt įkūrėja ir mokymų lektorė dr.

Daug kalbama, kad reikia prioritetine tvarka visoms institucijoms rūpintis savo saugumu, kad esant neprognozuojamai situacijai darbuotojai turėtų saugias vietas darbui. O dar nuo senų laikų sklinda kalbos, kad kas jau kas, bet Seimas – puikiai apsaugotas ir kad ten dar nuo Sausio įvykių yra gerai įrengtų slėptuvių ar net evakuacijos tunelių.

Lietuvos svarbiausiems politikams stumdantis alkūnėmis dėl valdžios, atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis tvirtina, kad dėl tokių konfliktų, mūsų priešui tik naudingiau. Politikos veteranas sako, konservatorių Vyriausybė dirba gerai, o žmonės ir politiniai oponentai neįvertina partijos lyderių dėl to, kad naudojama tam tikra technika – mušti galvą.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Pragariškų ir iki šiol nematytų sankcijų grėsmė sukėlė Rusijos vadovybės nerimą. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad spaudimą nepradėti karo prieš Ukrainą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria iš oligarchų ir net generolų. „Paskaičiuotos pasekmės ir nuostoliai, atlikti „stress testai“ ir viešai santūriai pakomentuota, kad Rusija atsilaikytų. O neviešai, Rusijos politikai teigė, jog lauktų kuo tikriausia katastrofa.

Pastarosiomis dienomis visiems labai rūpi klausimas – ar Vladimiras Putinas vėl puls Ukrainą? Jau beveik metai nuo 2021 m. pavasario, kai prie rytinės ir šiaurinės Ukrainos sienos, taip pat ir Kryme telkiamos didėlės Rusijos karinės pajėgos. Nors daugeliui tautiečių tokia situacija netoli Lietuvos sienų kelia nerimą, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis įsitikinęs, kad karo grėsmė nėra reali. „Nebijokime, Putinas nepuls. Rusijos ekonomika silpna – ji sudaro tik apie 2 proc.

Rusijos informacinė agentūra „Regnum“ paskelbė savo ekspertų parengtą Rusijos ir užsienio valstybių santykių reitingą, kuris įvardijamas karo pavojaus matuokliu ir atspindi galimus valstybės partnerius ir priešus. „Regnum“ pateiktame reitinge valstybės vertinamos 100 balų skalėje: 1 balas reiškia idealius dvišalius santykius, 100 balų – karą.