JGA užsakymu atliktas „Spinter“ tyrimas parodė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad medikai negalėtų suteikti tinkamos pagalbos, šalyje kilus ekstremaliai situacijai.
„Net 49 proc. šalies gyventojų mano, kad medikai nėra pasirengę teikti tinkamą pagalbą ekstremalių situacijų metu“, – spaudos pranešime praneša JGA.
Be to, anot JGA atstovų, šis nepasitikėjimas atspindi ir pačių medikų nuotaikas – prieš metus atliktoje JGA apklausoje, kurioje dalyvavo 1683 šalies medikai (gydytojai, slaugytojai, studentai, paramedikai) buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė (56 proc.) sveikatos priežiūros specialistų mano esantys visiškai nepasiruošę teikti pagalbos karo metu.
O kas šeštas medikas, apklausos duomenimis, nežino, jog yra karo prievolininkas.
„Medikų bendruomenei vis dar nėra aišku, kaip būtų organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos paskelbus karo padėtį, kaip keistųsi skirtingų sveikatos sistemos lygių darbas, kaip planuojama paskirstyti resursus, koks yra kiekvieno mūsų vaidmuo ir atsakomybė.
Neatsakyti klausimai sukuria terpę baimei, nepasitikėjimui ir nežinomybei. Ar matydami tai galime tikėtis, kad prioritetinė šalies gynybos grandis gebės tinkamai funkcionuoti karo atveju?“, – teigia JGA atstovai.
Kyla daug neaiškumų, ką daryti atėjus dienai X
JGA duomenimis, 94 proc. medikų taip pat išsako poreikį vykdyti mokymus, skirtus ugdyti medikų kompetencijos įgūdžius, reikalingus teikiant sveikatos paslaugas mobilizacijos ar karo atveju.
JGA pabrėžia, kad iki šiol nebuvo užtikrinta, jog taktinės medicinos ir karo metu reikalingų įgūdžių mokymas būtų įtrauktas į privalomą medikų kvalifikacijos kėlimą.
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistams JGA prezidentė Agnė Panavienė priduria, kad medikams net nėra kur išmokti reikalingų įgūdžių.
„Tokios kompetencijos kaip taktinė pagalba lauke, taktinė medicininė evakuacija, įvairių traumų kontrolė, kitos procedūros, kur tikrai ne visi medikai atlieka, nes reikia suprasti, kad nemaža dalis medikų dirba ir pirminėje grandyje, pavyzdžiui, šeimos gydytojai, poliklinikų (medikai – tv3.lt). Ir tokio dalyko, kaip taktinė medicina, nei studijų metu mokomės, nei rezidentūros metu, nei juolab mokomės dabar, nors realiai treti metai, kai vyksta karas visiškai šalia mūsų“, – teigia A. Panavienė.
JGA prezidentė sako, kad problemų kyla ir dėl logistikos klausimų, pavyzdžiui, vaistų atsargų, patalpų įsirengimo. Klausimų kyla ir kaip apskritai medikams reikėtų dirbti karo metu ar kokiu būdu būtų užtikrinta komunikacija.
„Įsivaizduokime, kad nėra telefono ar kitų ryšio priemonių, prie kurių mes dabar pripratę, galų gale E.sveikatos, kur išrašome vaistų receptus, tai kaip mes tada dirbsime? <...> Kitas dalykas, kad didžioji dalis medikų dirba ne vienoje gydymo įstaigoje ir irgi ne visai yra aišku, pavyzdžiui, ištikus dienai X, į kurią gydymo įstaigą medikas turėtų prisistatyti“, – nuogąstauja A. Panavienė.
Be to, JGA prezidentė pažymi, kad nėra aišku ir kaip karo ar ekstremalios situacijos atveju reikėtų teikti įprastą medicininę pagalbą.
„Ką ir COVID-19 parodė, kad niekur nedingo lėtinės ligos, niekur nedingo šeimos gydytojų darbas, tiesiog jis pasikeitė. Tai, man atrodo, labai svarbu ruoštis ir tam pasikeitimui, nes reikia nepamiršti, kad žmonės toliau sirgs ir širdies ligomis, ir onkologiniais susirgimais“, – tvirtina A. Panavienė.
Organizuoja mokymus medikams
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistams pateikus užklausą SAM dėl medikų parengimo ekstremalios situacijos ar karo atveju, SAM komunikacijos skyriaus vedėja Valda Dirginčienė teigė, kad ši problema yra sprendžiama organizuojant specialus mokymus ir integruojant kritines kompetencijas, skirtas operatyviai ir koordinuotai teikti sveikatos priežiūros paslaugas mobilizacijos ar karo metu, į medicinos studijų programas.
„Semtis patirties gydant sunkias karo traumas Lietuvos medikai taip pat gali teikdami pagalbą Lietuvoje gydomiems Ukrainos kariams, o kai kurie medikai ir patys vyksta į savanoriškas misijas Ukrainoje“, – nurodo V. Dirginčienė.
„Įgyvendindamas Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Specialistų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas“, Higienos institutas vykdo mokymus „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ypatumai įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, krizių, ekstremaliųjų situacijų ar karo padėties metu“, skirtus asmens sveikatos priežiūros specialistams, kitą sveikatinimo veiklą vykdantiems specialistams, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ir kitiems darbuotojams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Mokymai pradėti organizuoti 2024 m., jau yra apmokyti 485 sveikatos priežiūros specialistai, o iš viso planuojama apmokyti tūkstantį tikslinės grupės asmenų“, – prideda ji.
Be to, šiais metais taip pat planuojama pradėti vykdyti dar 2 papildomus medikų mokymus.
Vieni iš jų būtų skirti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, atsakingiems už ekstremaliųjų situacijų valdymą. Pasak V. Dirginčienės, planuojama, jog juose dalyvautų apie 1800 specialistų.
O kiti mokymai, pavadinimu „Asmens sveikatos priežiūros įstaigų Ekstremalių situacijų valdymo grupės narių mokymai“, būtų skirti asmens sveikatos priežiūros įstaigų Ekstremalių situacijų valdymo grupių nariams.
Šių mokymų planuojamas dalyvių skaičius apie 2100 specialistų sako V. Dirginčienė.
„Bendradarbiaudama su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA), Sveikatos apsaugos ministerija pernai parengė informaciją medikams apie jų pareigas ir atsakomybes mobilizacijos ir karo metu. Informacija paskelbta SAM ir JGA interneto svetainėse, išplatinta gydymo įstaigoms: https://sam.lrv.lt/lt/pasirengimas-ekstremaliosioms-situacijoms/
Taip pat Lietuvoje formuojama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sertifikuota skubiosios medicinos pagalbos komanda, kuri taps PSO mobiliųjų komandų tinklo dalimi ir kartu su kitų šalių komandomis dalyvaus tarptautinės pagalbos misijose ir teiks pagalbą ekstremaliųjų situacijų atvejais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – prideda SAM atstovė.
Planuojama parengti ir sveikatos sektoriaus mokymo koncepciją tam, kad švietimo, mokymo ir pratybų procesas būtų koordinuotas, o sistema „užtikrintų tęstinį bei sisteminį sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų, skirtų pasirengti grėsmėms, formavimą ir aiškiai apibrėžtų institucijų sąveiką“.
„Taip pat yra parengtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame yra identifikuotos kritinės kompetencijos siekiant operatyviai teikti sveikatos priežiūros paslaugas mobilizacijos ar karo atveju. Šias kompetencijas po diskusijos su universitetų atstovais ŠMSM planuojama integruoti į studijų programas, kvalifikacijos tobulinimo programas“, – prideda V. Dirginčienė.
iki 2026 m. pabaigos iš viso numatoma apmokyti 6 tūkst. medikų dirbti krizių, ekstremalių situacijų ar karo padėties metu.
Sveikatos sistemos parengties stiprinimas vyksta trimis kryptimis
V. Dirginčienė nurodo, kad gerinant Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms taip pat yra tobulinamas Lietuvos medicinos teisinis reglamentavimas bei gerinama sveikatos sektoriaus infrastruktūra.
„Pasirengimo grėsmėms stiprinimui numatytos 253 mln. 823,5 tūkst. eurų investicijos iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Šios lėšos bus skirtos infekcinių ligų klasterių centrų įrengimui, regioninių ir savivaldybių lygmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimui (skubi pagalba, intensyvioji terapija), skubiosios telemedicinos paslaugų diegimui“, – aiškina SAM atstovė.
Taip pat stiprinami ir žmogiškieji ištekliai, organizuojant mokymus bei pratybas ir kvalifikacijos tobulinimo programas.
„Šiemet planuojama 7 pratybos su Lietuvos kariuomenės atstovais ir dar per 10 kitų civilinės saugos ir krizių valdymo pratybų“, – prideda V. Dirginčienė.
Be to, šiuo metu yra rengiama ir Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonė „Stiprinti sveikatos sistemos atsparumą ekstremalioms situacijoms, krizėms, karo grėsmės.
„Joje numatyta tokios veiklos kaip sveikatos priežiūros įstaigų reikiamų priemonių įsigijimas (patalpų pritaikymas) siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą (numatoma beveik 47 mln. 757 tūkst. eurų Valstybės gynimo fondo (VGF), valstybės biudžeto (VB) ir kitų finansavimo šaltinių lėšų).
kompetencijų kėlimas siekiant suteikti ekstremaliųjų situacijų ir grėsmių valdymo bei taktinės medicinos žinių (iš viso planuojama skirti 6 mln. VGF lėšų),
naujų nuolatinių tarptautinės pagalbos teikimo komandų sudarymas ir parengties užtikrinimas, apimant jų aprūpinimą, mokymus ir pratybas (3 mln. 728 tūkst. eurų VB ir kitų finansavimo šaltinių lėšų).
Planuojama šiais metais sertifikuoti tarptautinės pagalbos teikimo komandą (EMT, angl. k), kurios paskirtis – užtikrinti papildomus pajėgumus ir greitą reagavimą kritinėse situacijose, kai nacionalinių pajėgumų nepakanka veiksmingai teikti medicinos pagalbą. Lietuva, turėdama sertifikuotą EMT, taps globalios pagalbos sistemos dalimi, galinčia prisidėti prie tarptautinio reagavimo, o taip pat užtikrins pasirengimą greitai ir veiksmingai reaguoti į šalies viduje kylančias ekstremalias situacijas.
EMT formavimas Lietuvoje yra esminis žingsnis, siekiant stiprinti šalies pajėgumus reaguoti į ekstremalias situacijas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu“, – teigia SAM atstovė.
Kokios papildomos priemonės, skirtos stiprinti sveikatos sektoriaus parengtį, planuojama paskelbti šių metų kovo mėnesį, pristatant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.
Medikams trūksta informacijos
Visgi, pasak A. Panavienės, šiuo metu dėl numatomų mokymų medikams kyla daug neaiškumų.
„Kol kas nėra aišku, kurie medikai bus apmokyti ir ką tada su tomis žiniomis jie toliau darys, ar kaip nors jas perduos savo kolegoms ar panašiai.<...> Šiuo metu didžioji dalis informacijos yra tiesiog teisės aktuose. Tikrai yra labai sudėtingai suprantama informacija, labai sunku išversti į žmonių kalbą“, – sako pašnekovė.
Tiesa JGA prezidentė pabrėžia, kad ir patys medikai turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę žengti tam tikrus žingsnius, kadangi pašnekovės teigimu, šiuo metu valstybinės institucijos nėra pajėgios normaliai paruošti visų Lietuvos medikų.
Todėl gegužės 10-11 d. JGA organizuoja medikų bendruomenei skirtą renginį „TransForm 8.0: misija – būk pasiruošęs“.
„Organizuojame labai didelį renginį, į kurį kviečiame visus sveikatos priežiūros specialistus ir būtent ten ir kalbėsime tiek apie teorinius dalykus, ką mes privalome žinoti, tiek bandysime įgyti tuos praktinius įgūdžius ir tiesiog bent dalį medikų apmokyti ir siekiant to, kad tie medikai prisiimtų tą asmeninę lyderystę ir toliau mokytų kitus kolegas“, – dalinasi A. Panavienė.
Pasiruošta ne iki galo
Apie tai, kad Lietuvos medicinos sistema dar nėra pasiruošusi karui, o ligoninės nėra pritaikytos karo metu teikti pagalbą kiek anksčiau kalbėta ir TV3 žiniose.
Štai Santaros klinikos karo atveju taptų turbūt svarbiausia ligonine gelbstint sunkiausiai sužalotus ligonius. Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios ji dalyvavo pratybose, vyko medikų mokymai, planavimai, kaip viskas vyktų karui prasidėjus, pačiai ligoninei dar yra ką nuveikti.
„Jeigu mes norime, kad ligoninės langai neišlakstytų, net esant visai nedideliam sprogimui, tai turim tam pasiruošti“, – pabrėžė Pasiruošimo ekstremaliai situacijai tarnybos vadovas Andrius Klimašauskas.
Ir langai turbūt menkiausia problema. Ligoninė turi rūsius, bet ir ten ilgai gydyti ligonių negalėtų.
„Negalim pasakyti, kad mūsų požeminė ligoninė pasiruošus, mes turim ten elektrą, mes galim turėti šviesą. Tam, kad bent tris paras efektyviai veiktų ligoninė, reikia mažiausiai 50 tonų dyzelino“, – tęsė A. Klimašauskas.
Yra ir slėptuvė.
„Ji paruošta, bet joje nėra medicininių dujų, yra elektra“, – dėstė Pasiruošimo ekstremaliai situacijai tarnybos vadovas.
Šiuo metu ligoninė turi 80 reanimacijos lovų, iš viso gydo apie 2 tūkst. pacientų. Prasidėjus karui, prognozuojama, kad pusė jų išvyktų.
„Kalbant apie sunkias traumas, ligoninė būtų pajėgi 300 pacientų teikti pagalbą, šiuo metu pagrindinis pastatas yra apie 800–900 vietų“, – tikino A. Klimašauskas.
Pagalbos prireikus staiga nežinia kaip pavyktų prisikviesti papildomų medikų.
„Bus šeštadienis, sekmadienis, išeiginės, kai tikrai reikia sistemos, kaip gydytojai, kurie dirba ligoninėj, tą informaciją gautų“, – pabrėžė Pasiruošimo ekstremaliai situacijai tarnybos vadovas.
Apie pasiruošimo karui spragas prabilo ir Klaipėdos medikai. Nors priedanga ligoniams nuo antskrydžių galėtų tapti 15 tūkst. kv. m. rūsiai, tačiau jie neįrengti, reikia elektros generatorių, nepriklausomų vandens gręžinių.
„Dabartiniai rūsiai nėra pritaikyti veikti šiek tiek ilgesnį laiką, mes kalbam apie deguonį, apie ventiliaciją papildomą, apie galimybę naudoti šitą rūsį kaip priedangą“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto ligoninės direktorius infrastruktūrai Saulius Budinas.
Ligoninei pritaikyti karui reikia bent 5 mln. eurų.
„100 proc. nėra pasiruošusios net ir Kauno klinikos. Medikamentų rezervai ir medicininės priemonės šiandien yra maždaug 70 proc. sukomplektuota“, – beveik prieš porą metų komentavo buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
O prieš savaitę sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė antrino, jog Lietuvos medicinos sistema nepasiruošusi karui.
„Bent jau iš to, ką pamatėme per paskutinius savo ir pirmuosius darbo mėnesius, kad, iš tiesų, reikia pasitempti ir pirmiausia pasiruošti sistemiškai žiūrint ir vertinant sveikatos sistemą kaip bendrą ekstremalios sveikatos situacijos, visų reagavimo pajėgų dalį“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministrė.
Anot jos, bėdų yra su ligoninių infrastruktūros paruošimu, medikų mokymais ir nuostatomis, kad sveikatos priežiūros sistema turi būti gynybos dalis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
