Pasak Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidento Kęstučio Makaravičiaus, senjorų sveikata ir taip yra šlubuojanti, todėl stresas dėl karo yra dar vienas veiksnys, apsunkinantis jų kasdienybę.
„Pensinio amžiaus žmogus didelio užimtumo neturi, būna vieni patys su savim arba su bendraminčiais, daugiau turi laiko mąstyti apie situacijas, eskaluojamas žiniasklaidoje.
Nesimato jokio priartėjimo prie tos orios senatvės, nes nematome valdžios pastangų, kad apsaugotų nuo tos neigiamos informacijos ar rūpintųsi senjorais“, – anksčiau sakė naujienų portalo tv3.lt kalbintas K. Makaravičius.
Po maždaug pusės metų susisiekus su Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentu, jis teigė, kad senjorų savijauta dėl karo taisosi, tačiau aidinčios replikos iš JAV vis tiek veikia pensinio amžiaus žmones.
„Tai be abejo veikia. Neduok, Dieve, aktyvūs veiksmai iš Rusijos pusės, tai po mėnesio neaišku, kas būtų iš Lietuvos“, – kalbėjo jis.
Rodo pirštais vieni į kitus: „Aš viską atlikau, čia kita tarnyba kalta“
Kadangi vyresniems žmonėms neramu, ar turės, kur pasislėpti karo atveju, asociacija dar anksčiau turėjo ministerijai pasiūlymų dėl priedangų, kad šių užtektų didesniam kiekiui žmonių pasislėpti.
Visgi, kaip sakė K. Makaravičius, nesigirdėjo, kad į jų nuogąstavimus tuo metu būtų atsižvelgta.
Dabar Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Renata Remeikaitė-Gaidamavičė patikino, kad pirmiausia pavojaus atveju bus evakuojami senyvo amžiaus žmonės.
„Rengiamame valstybiniame masinio gyventojų evakavimo plane numatyta, kad pirmiausiai evakuojamos būtų pažeidžiamos visuomenės grupės, tarp jų – senyvo amžiaus gyventojai, gaunantys socialinę globą“, – nurodoma laiške naujienų portalui tv3.lt.
Vis dėlto konkrečių atsakomybių, kurias turėtų savivaldybės, o kurias turėtų VRM, neišdėsto.
„Evakavimas būtų įgyvendinamas bendromis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastangomis, pasitelkiant ir nevyriausybines organizacijas, kaip Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija“, – rašoma R. Remeikaitės-Gaidamavičės pateiktame atsakyme.
O štai Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pripažįsta, jog konkrečios atsakomybės nėra aiškiai paskirstytos, todėl visi gali baksnoti vieni į kitus pirštais ir aiškinti, kas atsakingas.
„To koordinacinio darbo kartais reikia ir jis turi būti didesnis, nes kiekvienas rūpinamės savo sritimi, o čia kalbama: „Aš viską atlikau, čia kita tarnyba kalta“. Taip nėra gerai, bet dažnai tas pasitaiko, toks svaidymas strėlių, kas už ką atsakingas, nes nėra apibrėžta. Aš manau, čia turėtų koordinuoti centrinė institucija, kuri atsakinga už tą visą mobilizacinį dalyką“, – komentavo meras.
Senjorams vykdomi civilinės saugos mokymai, bet ar „neperlenkta lazda“?
Ministerijos atstovė taip pat patikino, kad pensinio amžiaus žmonėms yra vykdomi mokymai, kaip elgtis pavojaus atveju. Sausio pabaigoje vyko Šilutėje ir esą bus vykdomi ir kituose miestuose.
„2025 m. bus toliau plečiama partnerystė su nevyriausybinėmis organizacijomis, koordinuojant jų dalyvavimą civilinės saugos mokymuose ir informacijos sklaidoje, siekiant didinti vyresnio amžiaus žmonių atsparumą civilinės gynybos srityje“, – rašo VRM atstovė R. Remeikaitė-Gaidamavičė.
Senjorai esą dalyvauja ir ekskursijose, kurios organizuojamos kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Tokių ekskursijų metu gyvai aplankomi svarbiausi civilinės saugos objektai gyvenamojoje vietoje,
Taip pat esą bendradarbiaujama su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga ir Lietuvos Katalikų Bažnyčia, kur vykdomos civilinės saugos švietimo veiklos įvairiose parapijose.
Akmenės rajono meras V. Mitrofanovas sako, kad mokymai iš tiesų reikalingi. Todėl socialiniai darbuotojai ar kiti lankomosios priežiūros darbuotojai informuoja apie juos arba patys padeda pasiruošti, pavyzdžiui, maisto atsargų pensinio amžiaus žmonėms.
Tačiau, mero įsitikinimu, nereikia senjorų gąsdinti anksčiau laiko.
„Žmonėms reikia duoti suprasti, kad jie turi mąstyti kas ir kaip, jeigu ateitų ta X diena, bet per daug perlenkti lazdos irgi mes negalime.
Supraskime, kad tas nuolatinis naratyvas apie karą veikia psichologiškai, tai mes turime būti labiau pasiruošę ką daryti tuo laiku, ir stebėti situaciją, negu nuolat juos spausti ir kalbėti apie tai, kad būkite pasiruošę, pasidėkite kruopų ar dar kažką“, – kalbėjo Akmenės rajono meras.
Dėl įtampos ruošiasi patys
K. Makaravičius sako, jog senjorai karui ruošiasi patys pirkdami negendantį maistą.
„Buvo tradicijos, kad reikia pasiruošti ir visada turėti maisto. Mes, kai buvome mokymuose, buvo toks šventas sąrašiukas daiktų, kuriuos reikia turėti, tai degtukus, cukraus, druskos, miltų ir t.t.“, – sako jis.
Taip pat minėta, kad senjorai norėtų išsigryninti pinigus, kuriuos laiko savo banko sąskaitose. Tačiau dalies bankų šios paslaugos įkainiai jau yra pakilę.
„Dabar jau senosios kartos, kuri išgyveno karą, nebe daug ir liko, bet jie prisimena savo tėvų pamokymus, o jie būdavo pasiruošę visada ekstremalioms situacijoms. Jeigu, neduok, Dieve, įvyktų karas, skandinaviški bankai susivynioja skudurus ir dingsta, mes tada prarasim prieigą prie nuosavų pinigų“, – anksčiau naujienų portalo tv3.lt kalbintas nuogąstavo jis.
Ne visos savivaldybės pasirūpinusios priedangomis
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovė informavo, kad daugiau nei pusė Lietuvos savivaldybių (32 iš 60) dar vis neturi reikiamo priedangų skaičiaus.
„Vilnius – pirmasis iš didžiųjų miestų pasiekė nustatytą minimalų priedangų poreikį ir šiuo metu turi daugiausiai priedangų visoje šalyje – beveik 2200 priedangų, kuriose tilptų visi sostinės gyventojai“, – teigia R. Remeikaitė-Gaidamavičė
„Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Panevėžio miesto, Plungės rajono, Šilutės rajono, Vilniaus rajono yra tos savivaldybės, kurios dar nėra užtikrinusios Vyriausybės nustatytų priedangų skaičiaus reikalavimų“, – prideda ji.
Pabrėžia kelias pagrindines priežastis, kodėl daliai savivaldybių nepavyksta įrengti tinkamo skaičiaus priedangų.
„Esami pastatai neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai" nuostatoms, todėl jie nėra įtraukiami į priedangų sąrašus (pvz., Panevėžio m. sav.);
Nepakankamas pastatų su rūsiais skaičius (ypač Vakarų Lietuvos savivaldybėse);
Nepasiekiami susitarimai su daugiabučių namų bendrijomis dėl patalpų naudojimo (pvz., Vilniaus r. sav.)“, – nurodo VRM atstovė.
Savivaldybės ir vyresniųjų šeimos turėtų padėti
Anksčiau kalbintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viršininkas Edgaras Geda tvirtino, kad reikėtų kurti bendrą šeimos planą, į kurį būtų įtraukti senjorai.
Tačiau VRM atkreipė dėmesį, jog už laikinų slėpimosi vietų poreikį atsako savivaldybių merai. Taip pat, E. Gedos teigimu, galima kreiptis į savivaldybes, kad padėtų pasiruošti potencialiai karo grėsmei.
„Pirmiausia, meras atsakingas už pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Iš principo organizuoja veiklą, pasirengimą savivaldybės lygiu. Visas šitas pratimas nėra vien tik Apsaugos ir gelbėjimo departamento tema, čia yra tiesiog visos šalies atsakomybė rengtis ekstremalioms situacijoms“, – tikino E. Geda.
Kaip anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, nuoseklus planas, kaip ruoštis tokioms ekstremalioms situacijoms, yra pats svarbiausias elementas, kad kritinio momento metu neužvaldytų panika.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
