karas

Vokietija kitais metais planuoja perpus sumažinti karinę pagalbą Ukrainai, nepaisant to, kad auga nerimas, jog JAV parama Kyjivui gali mažėti, jei rinkimuose rudenį laimėtų Donaldas Trumpas, rašo „Reuters“. Svarbiausi įvykiai: 23:34 | Sprogimai Kyjive Rusijos pajėgos vėl atakuoja Ukrainą dronais, praneša UNIAN. Trečiadienį apie 23:00 Kyjive nugriaudėjo galingi sprogimai. „Sprogimai kairiajame sostinės krante. Dirba priešlėktuvinės gynybos pajėgos“, – pranešė meras Vitalijus Klyčko.

Ukrainos pajėgos mano, kad okupantai planuoja raketomis smogti Kyjvo užtvankai, NV pranešė šaltiniai ginkluotųjų pajėgų vadovybėje. Svarbiausi įvykiai: 23:52 | Sprogimas Odesoje Vėlų antradienio vakarą Odesoje įvyko sprogimas, prieš tai buvo paskelbtas oro pavojus, rašo „Kanal 24“. Oro pavojus paskelbtas apie 22:20, 22:55 paskelbtas perspėjimas apie skriejantį objektą. Būtent tuo metu ir nugriaudėjo sprogimas. Manoma, kad rusai paleido „Iskander“ raketą.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 200 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų liepos 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 560 290 kareivių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainoje yra kuriamos sistemos, kuriomis būtų galima smogti ilgesnio nuotolio smūgius Rusijos gilumoje. Svarbiausi įvykiai: 23:43 | Rusai numetė dvi bombas ant Lymano Pirmadienį rusai numetė dvi bombas ant Lymano, esančio Donecko srityje, rašo „Obozrevatel“. Per išpuolį buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, apgadintos parduotuvės, infrastruktūros objektas, privatus namas.

Arturas Kačurovskis yra vienas iš tūkstančių ukrainiečių kalinių, kurie priėmė pasiūlymą stoti į kariuomenę ir kovoti su rusais mainais į malonę. Už vagystę kalėti nuteistas 27-erių metų jaunuolis paleistas lygtinai, kad galėtų prisijungti prie kariuomenės. Grįžti namo jis galės tik pasibaigus karui. „Galbūt gyvenimas ten šiek tiek pataisys mane į gerąją pusę“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP Boryspilio kalėjime netoli Kyjivo, laukdamas išvykimo į frontą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad nepritars jokiam būsimam bendradarbiavimui taip NATO karinio aljanso ir Izraelio, kol tęsiasi karas Gazos Ruože.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ieško, kaip toliau palaikyti karo prieš Ukrainą mašiną. V. Putinas penktadienį pritarė mokesčių didinimo paketui ir tikisi daugiau pinigų surinkti iš darbininkų ir įmonių.

Rusijos kariai pakartotinai smogė Chersono Dnieprovskio rajone tuo metu, kai buvo likviduojami ankstesnio smūgio padariniai, yra nukentėjusių. Apie tai „Telegrame“ pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Rusijos kariuomenė dar kartą apšaudė Chersono Dnieprovskio rajoną. Priešas taikėsi į gyvenamuosius rajonus. Likviduojant atakos padarinius, okupantai vėl smogė panaudodami droną“, – sakė O. Prokudinas.

Rusijos vykdomas rytų ir šiaurės rytų Ukrainos bombardavimas ketvirtadienį nusinešė penkių žmonių, įskaitant ir vieną vaiką, gyvybes, o tik prieš kelias dienas Jungtinės Tautos perspėjo, kad išpuoliai prieš civilius gyventojus tapo sisteminiai, pranešė pareigūnai. Šią savaitę Ukraina patyrė virtinę mirtinų smūgių, įskaitant pirmadienio raketų ataką prieš Kyjivą ir kitus miestus, kai buvo iš dalies sugriauta vaikų ligoninė ir žuvo daugiau kaip 40 žmonių.

Kyjive įsikūrusiame Nacionaliniame vėžio institute, į kurį po rusų raketos smūgio didžiausiai Ukrainos vaikų ligoninei buvo perkelta dešimtys vėžiu sergančių mažųjų pacientų, buvo daugiau darbo nei įprastai. Per smarkiausią per pastaruosius keturis mėnesius Rusijos įvykdytą Ukrainos sostinės bombardavimą pirmadienį buvo smarkiai apgadinta vaikų ligoninė „Ochmatdyt“. Smūgis išgąsdino šeimas, ypač vaikus, kurie ir taip kovoja su gyvybei pavojingomis ligomis.

Kalbėdamas per Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos 75-ojo viršūnių susitikimo atidarymo ceremoniją, JAV prezidentas Joe Bidenas pasakė esąs įsitikinęs, kad Ukraina gali sustabdyti Rusijos valdovą Vladimirą Putiną. „Europoje toliau tęsiasi V. Putino pradėta agresija prieš Ukrainą. Ir V. Putinas nenori nieko kito, kaip tik visapusiškai pavergti Ukrainą, sunaikinti Ukrainos demokratiją, Ukrainos kultūrą, nušluoti Ukrainą nuo žemės paviršiaus.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokia tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos galimybė kelia „nerimą“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. R. T. Erdogano komentarai paskelbti NATO lyderiams susirinkus Vašingtone ir Kremliaus atstovui Dmitrijui Peskovai pareiškus, kad Rusija planuoja „reagavimo priemones“, į „labai rimtą grėsmę“ iš Aljanso.

 Rusijos kariuomenė ketvirtadienį pareiškė užėmusi dar vieną nedidelį kaimą Rytų Ukrainos Donecko srityje. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad jos kariai „išlaisvino Voschodo kaimą“, esantį už maždaug 30 km į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto. Tai naujausias lėtai į priekį žengiančių Maskvos pajėgų teritorinis laimėjimas.

Ukraina ketvirtadienį pranešė sulaikiusi užsienio krovininį laivą ir jo kapitoną. Šalis įtaria, kad šis laivas neteisėtai eksportavo ukrainietiškus grūdus iš aneksuoto Krymo pusiasalio. Nuo tada, kai 2022 m. pradžioje Rusija užgrobė daugybę Ukrainos žemės ūkio paskirties žemių, Kyjivas kaltina Maskvą neteisėtai nuimant derlių ir gabenant okupuotose teritorijose užaugintus grūdus į trečiąsias šalis.

Seimas ketvirtadienį spręs, ar pritarti įstatymo pakeitimams, kuriais atnaujinama kariuomenės struktūra, siekiant joje sukurti naujus vienetus – pėstininkų diviziją, tankų batalioną. „Integruojama į mūsų principinę kariuomenės struktūrą divizija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.  Svarbiausi įvykiai: 23:50 | Oficialu: JAV paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių JAV ketvirtadienį paskelbė apie dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 255 mln. dolerių, kad padėtų jai kovoti su tebesitęsiančia Rusijos invazija.

Vašingtone susirinkę NATO lyderiai trečiadienį turėtų įspėti Kiniją dėl jos paramos Rusijos karui prieš Ukrainą, sakoma parengtame tekste, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „dpa“. Kinija „tapo svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“, nes ji plėtoja vadinamąją „limitų nevaržomą“ partnerystę ir teikia didelę paramą Rusijos gynybos pramonės bazei, tvirtinama tekste. „Tai padidina grėsmę, kurią Rusija kelia savo kaimynams ir euroatlantiniam saugumui“, – dėstoma toliau.

Trečiadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris leido suprasti, kad Ukraina gali naudoti Jungtinės Karalystės tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smogti į karinius taikinius Rusijoje. Skrisdamas į Vašingtoną dalyvauti NATO 75-mečio viršūnių susitikime, K. Starmeris žurnalistams sakė, kad sprendimus, kaip panaudoti britų tiekiamas raketas „Storm Shadow“, priima Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariai (SSO) Chersono srityje sunaikino 15 rusų laivų ir paviešino atakos vaizdo įrašą. „SSO 73-iojo jūrų centro operatyvininkai toliau naikina priešą Chersono kryptimi. Taigi per žvalgybą mūsų kariai aptiko 15 įvairių tipų rusiškų valčių.  Prieš priešo vandens transporto priemones buvo naudojami dronai su atstatymo sistema. Nė vienas iš jų daugiau negabens Rusijos karių“, – skelbiama spec. pajėgų pranešime rašo UNIAN.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Aljanso viršūnių susitikime pažymėjo, kad parama Ukrainai nėra labdara. Pasak jo, pagalba karo niokojamai šaliai atitinka visos NATO šeimos saugumo interesus.  Svarbiausi įvykiai: 23:52 | NATO lyderiai išreiškė didelį susirūpinimą dėl Kinijos ir Rusijos ryšių NATO lyderiai trečiadienį pareiškė, kad stiprėjantys Kinijos ir Rusijos ryšiai kelia didelį susirūpinimą, ir apkaltino Pekiną įgalinant Maskvos karą prieš Ukrainą.

Izraelio kariuomenė, anot žiniasklaidos, rugpjūtį pradės į karinę tarnybą šaukti ultraortodoksus vyrus. Gynybos ministras Joavas Galantas apie tai kalbėjosi su generalinio štabo vadu Herziu Haleviu ir pritarė atitinkamai kariuomenės rekomendacijai, pranešė Izraelio žiniasklaida, remdamasi J. Galanto biuru. Kiek griežtai religingų vyrų tai palies, kol kas neaišku. Aukščiausiasis teismas neseniai  vienbalsiai nusprendė, kad ir ultraortodoksai vyrai privalo atlikti karinę tarnybą.

Rusija per pirmadienį Ukrainoje surengtus raketų smūgius, anot pranešimo, galėjo naudoti naują taktiką, kad padidintų tokių atakų serijų žalą. Buvęs Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų atstovas pulkininkas Jurijus Ihnatas po liepos 8 d. atakų sakė, kad rusų sparnuotosios raketos ir raketos skrido „labai žemame“ aukštyje, rašo JAV Karo studijų institutas. Šiais duomenimis, Ukrainos oro gynybinės pajėgos kai kuriais atvejais mėgino numušti sparnuotąsias raketas, skriejusias tik 50 metrų virš žemės.

Rusijos pajėgos Rytų Ukrainoje užėmė dar vieną kaimą, antradienį pareiškė gynybos ministerija. Kaip tvirtinama ministerijos ataskaitoje, Rusijos daliniai „išlaisvino Jasnobrodovkos gyvenvietę“. Šis kaimas yra išsidėstęs netoli rusų kontroliuojamo Donecko miesto. Po kelis mėnesius trukusios pato situacijos Maskva šiais metais užėmė dešimtis gyvenviečių Rytų Ukrainoje, kur Kyjivą pradėjo veikti žmogiškųjų išteklių ir amunicijos stygius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime. V. Zelenskis teigia, kad susitikimo metu prašys sąjungininkų daugiau amunicijos.  Svarbiausi įvykiai: 23:38 | V. Orbanas laiške ES lyderiams papasakojo apie savo kelionę į Maskvą Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas parašė laišką ES lyderiams, kuriame trumpai nupasakojo neskelbtą savo kelionę į Maskvą.

Prie Rusijos gynybos ministerijos pirmadienį stovyklavo aštuonios rusės, kurių sūnūs ir vyrai buvo mobilizuoti kovoti Ukrainoje, siekdamos jų sugrąžinimo ir norėdamos susitikti su gynybos ministru. Panaši demonstracija prie ministerijos Maskvoje vyko ir praėjusį mėnesį.  Pirmadienį moterys, kurių kai kurios buvo su mažais vaikais, prie ministerijos įsikūrė su kuprinėmis ir stovyklavimo įranga.

Kyjive per Rusijos raketų ataką 17 žmonių žuvo, o dar 41 buvo sužeistas. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija. „Dėl raketų atakos prieš sostinę žuvo 17 žmonių, o 41 buvo sužeistas“, – sakoma paskelbtame įraše.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atmeta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketintų pulti NATO. „Joks rimtas žmogus negali kalbėti apie tai, kad Rusija ketina pulti NATO“, – sakė jis vokiečių laikraščiui „Bild“. Pulti NATO – ne tik Rusijai, bet ir kam kitam  pasaulyje – visiškai neįmanoma, nes tai pati stipriausia karinė organizacija pasaulyje, pabrėžė V. Orbanas. Tačiau, anot jo, būtina, kad NATO išlaikytų vienybę ir kad visi gerbtų NATO sutarties 5-ąjį straipsnį.

Rusijai pirmadienį paleidus dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pasmerkė mažiausiai 23 gyvybes nusinešusį išpuolį ir paragino Vakarus toliau teikti paramą Kyjivui. Per atakas Kyjive smogta ir vaikų ligoninei.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba, diplomatų duomenimis, antradienį rinksis į posėdį dėl Rusijos atakų Kyjive, per kurias smogta ir vaikų ligoninei. „Pasmerksime bailią ir šlykščią ataką prieš ligoninę“, – tinkle X pareiškė britų ambasadorė JT Barbara Woodward. Svarbiausi įvykiai: 23:46 | Suskaičiavo, kiek Rusijai kainavo ataka prieš Ukrainą: vien numuštų raketų kaina gali siekti 185 mln.

Donecko srityje Ukrainos rytuose, ukrainiečių duomenimis, per rusų atakas žuvo du žmonės ir keliolika buvo sužeista. „Priešui apšaudžius Volnovachos rajoną, žuvo vietos administracijos darbuotoja, 14 jos kolegų buvo sužeisti“, – penktadienį pranešė prokuratūra. Pasak srities gubernatoriaus Vadymo Filaškino, dar vienas žmogus žuvo per raketos ataką Ukrainsko mieste. Vienas žmogus čia buvo sužalotas. Selydivskos gyvenvietė nuolat apšaudoma, pabrėžė V. Filaškinas.

Ukrainos strateginės komunikacijos centras paviešino 10 tolimiausių smūgių Rusijos kariniams objektams šioje šalyje per pirmuosius šešis 2024-ųjų mėnesius. Anot jų, tai rodo ukrainiečių galimybes ir be jokių numanomų „raudonųjų linijų“ peržengimo smogti Rusijos teritorijoje.

Rusijos pajėgos ketvirtadienį apšaudė Novohrodivkos bendruomenę Pokrovsko rajone Donecko srityje. Žuvo moteris, dar aštuoni asmenys, įskaitant keturis vaikus, buvo sužeisti, pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Jo duomenimis, moteris žuvo per dronų ataką Zavitnės kaime. Novohrodivkos gyvenvietė buvo atakuota du kartus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo šių metu pradžios jau aštuntą sykį pasiskundė buvęs apgautas Vakarų ir atsisakė nutraukti ugnį be „derybų“ su Ukraina pradžios. Derybomis jis vadina savo pateiktų ultimatyvių reikalavimų, įskaitant ir teritorijų atidavimą, vykdymą.

Praha trečiadienį pranešė, kad nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, išsiuntė Kyjivui karinės įrangos už 288 mln. dolerių (267 mln. eurų). Vidurio Europos šalis pirmą kartą nuo lapkričio paskelbė atnaujintą informaciją apie pagalbą Ukrainai. Čekija, Europos Sąjungos ir NATO narė, kurioje gyvena 10,9 mln. žmonių, buvo viena pirmųjų valstybių, ėmusių tiekti ginklus karo nuniokotai šaliai, sakė gynybos ministrė Jana Černochova.

Nors europiečiai aktyviai pritaria tam, kad Ukrainai būtų siunčiama daugiau ginkluotės ir šaudmenų, jie ir toliau nėra linkę pritarti karių siuntimui į Ukrainą, rodo nauja analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ (ECFR) apklausa. Apklausoje, kuri buvo surengta prieš artėjantį 75-ąjį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone, buvo įtraukta 14 Europos valstybių ir Ukraina. Nors 58 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra „potencialiai pasirengęs“ susitikti su Donaldu Trumpu ir išklausyti jo „taikos planą“. Anot ukrainiečių lyderio, Ukrainai reikia žinoti, ar šalis nuo rudens liks viena kovoti su agresore Rusija.

Rusijos puolimas prieš Europos šalis iš hipotetinio scenarijaus „virsta realybe“, kadangi nėra dienos, kad Kremlius negrasintų Baltijos šalims, Lenkijai ar Suomijai raketų smūgiais ar invazija, rašo „Foreign Policy“, kurį cituoja UNIAN. „Todėl nenuostabu, kad 2022 m. 80 proc. apklaustų suomių teigė esantys pasirengę ginti savo šalį. Tais pačiais metais Varšuvos verslumo institutas nustatė, kad 66 proc.

Ukrainos pajėgos praneša pirmadienį sudavusios „naikinantį smūgį“ rusų amunicijos sandėliui okupuotame Kryme. Karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas tinkle „Telegram“ rašo, kad Ukrainos lėktuvai, kurių, anot rusų propagandos, jau neturėtų būti, surengė sėkmingas operacijas, informuoja agentūra „Reuters“. M. Oleščiukas tikriausiai turėjo omenyje Rusijos gynybos ministerijos pranešimą, kuriuo remiantis, aerodrome Poltavos srityje sunaikinti penki ukrainiečių naikintuvai.

Liepos 9-11 d. Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina sulauks „gerų naujienų“, susijusių su oro gynybos sistemomis. Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnu.

Belgorodo srities valdžia išdalijo asmenines apsaugos priemones su Ukraina besiribojančių kaimų gyventojams, pranešė „Pepel“, kurį cituoja rusų opozicinis leidinys „The Moscow Times“. Šalmai ir neperšaunamos liemenės buvo išduotos Graivorono rajono gyvenviečių gyventojams.  Išdalinti gesintuvai, šalmai, neperšaunamos liemenės Regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas anksčiau, lankydamasis gyvenvietėse, reikalavo padidinti asmeninių apsaugos priemonių skaičių.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. liepos 1 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 543 810 karių, įskaitant dar 1 110 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per praėjusią parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Jei partnerių padedama Ukraina parodys gebėjimą vykdyti reikšmingas kontrpuolimo operacijas, tai gali padėti įtikinti Rusijos režimą nutraukti karą, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Ukraina kartu su Europos partneriais rengia tolesnius bendrus veiksmus, o artimiausiais mėnesiais turėtų būti padaryta pažanga siekiant priartinti šalį prie ES, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Svarbiausi įvykiai: 23:44 | Ukraina neigia stiprinanti pajėgas Baltarusijos pasienyje Ukraina neigia stiprinanti savo pajėgas pasienyje su Baltarusija.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį išmokėjo Ukrainai beveik 1,9 mlrd. eurų išankstinės finansinės paramos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Šią savaitę žengėme istorinį žingsnį – oficialiai pradėjome stojimo derybas su Ukraina. Vakar pagal Ukrainos priemonę išmokėjome dar 1,9 mlrd. eurų, taigi šiuo metu jau išmokėta beveik 8 mlrd. eurų suma.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą Charkivo srityje, nors padėtis ten nėra lengva. V. Zelenskis tai sakė žurnalistams po penktadienį Kyjive įvykusio susitikimo su Slovėnijos prezidente Nataša Pirc Musar. „Kalbėjome apie padėtį mūšio lauke, ypač Charkivo sektorių, kur Rusija mėgino pradėti plataus masto puolimą. Okupantui nepasisekė. Mūsų Ukrainos pajėgos stabilizavo padėtį ir sustabdė puolimą, nors ten nėra lengva.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą Charkivo srityje, nors padėtis ten nėra lengva. Svarbiausios dienos naujienos: 20:09 | Dnipre per raketų ataką buvo sunaikinti keturi vieno pastato aukštai Dnipre per Rusijos raketų smūgį buvo sunaikinti keturi devynaukščio gyvenamojo namo aukštai. Yra nukentėjusiųjų. Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino dabartinį prezidentą Joe Bideną dėl karo Ukrainoje ir paragino Europą didinti pagalbos Kyjivui finansavimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „taip ir nebūtų užpuolęs Ukrainos“, jei Jungtinės Valstijos „būtų turėjusios tikrą prezidentą“, – pirmuosiuose iki lapkritį įvyksiančių prezidento rinkimų per televiziją transliuotuose debatuose su J. Bidenu kalbėjo D. Trumpas.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad Tverės sritį naktį atakavo dronas, prieš tai platformoje „Telegram“ pasirodžius pranešimams apie išpuolį prieš šiame regione esančią didelę cheminių tyrimų gamyklą.

 Iš Ukrainos buvo pagrobta per 2 tūkstančius vaikų nuo 6 iki 18 metų, kurie buvo mokomi Rusijos naratyvų ir propagandos. Tai Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Nacionalinės antikrizinės valdybos narys Artsiom Brukhan. „Jie buvo siunčiami į taip vadinamas gerovės stovyklas ir tai buvo daroma bendradarbiaujant su Baltarusijos valdžios institucijomis.