Svarbiausi įvykiai:
23:43 | Rusai numetė dvi bombas ant Lymano
Pirmadienį rusai numetė dvi bombas ant Lymano, esančio Donecko srityje, rašo „Obozrevatel“. Per išpuolį buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, apgadintos parduotuvės, infrastruktūros objektas, privatus namas.
22:58 | Oro pavojus Ukrainoje
Ukrainoje dėl raketų grėsmės paskelbtas oro pavojus, rašo „Ukrinform“. Sirenos kaukia Kyjive ir daugelyje kitų regionų.
21:43 | Netoli Vladimiro Putino rūmų – nauja oro gynybos sistema
Netoli Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino rūmų Valdajuje užfiksuota nauja priešlėktuvinės gynybos sistema „Pancir“, rašo „Nexta“.
20:59 | Apklausa: tik geras trečdalis ukrainiečių atmeta derybas su Rusija
Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus, tik geras trečdalis ukrainiečių griežtai atmeta derybas su Kremliumi. Daugiau kaip 40 proc. yra už taikos pokalbius su Rusija, rodo reprezentatyvi apklausa, kurią portalo „Dzerkalo Tižnia“ užsakymu atliko Razumkovo centras.
Geras penktadalis respondentų sakė šiuo klausimu nesantys apsisprendę. Už tai, kad su Maskva būtų pradėtos oficialios derybos, pirmiausiai pasisakė centrinių ir pietinių Ukrainos teritorijų gyventojai (49 proc. centrinėse ir 60 proc. pietinėse teritorijose).
Šalies rytuose, kur vyksta ypač smarkūs mūšiai, Charkivo, Dnipropetrovsko, Donecko ir Luhansko srityse po trečdalį gyventojų buvo už arba prieš derybas, arba neapsisprendę.
Kartu didelė dauguma apklaustųjų atmeta Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąlygas dėl taikos tarp kaimyninių valstybių. Daugiau kaip 80 proc. pareiškė esantys prieš V. Putino reikalavimą Ukrainai atsisakyti savo teritorijų.
Apklausą Razumkovo centras atliko birželio pabaigoje – visuose Kyjivo kontroliuojamuose šalies regionuose apklausti 2 027 vyresni nei 18 metų amžiaus ukrainiečiai. Statistinė paklaida yra ne daugiau kaip 2,3 proc.
Ukraina daugiau kaip dvejus metus priešinasi Rusijos agresijai. Maskva ne kartą tikino esanti atvira taikos deryboms. Tačiau Maskva kelia sąlygą – kad Ukraina atsisakytų daugiau kaip penktadalio savo teritorijos. Ypač Kremliui rūpi Krymas, taip pat Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritys. Tačiau rusams iki šiol tik iš dalies pavyko užkariauti šias sritis. Be to, Kyjivas, anot Maskvos, turėtų atsisakyti Konstitucijoje įtvirtinto siekio prisijungti prie NATO.
20:29 | Rusijos teismas korupcija kaltinamam generolui skyrė namų areštą
Maskvos teismas pirmadienį nurodė skirti namų areštą generolui, kaltinamam korupcija.
Tas pats teismas vos prieš kelias savaites buvo nurodęs nepaleisti generolo iš įkalinimo įstaigos.
Generolui majorui Ivanui Popovui 235-osios įgulos karinis teismas skyrė namų areštą mažiausiai iki spalio 11 dienos.
I. Popovas, vadovavęs 58-ajai gvardijos jungtinėms ginkluotosioms pajėgoms, buvo sulaikytas gegužę kartu su keliais kitais aukšto rango kariškiais, įskaitant buvusį gynybos ministro pavaduotoją Timūrą Ivanovą – artimą tuometinio gynybos ministro Sergejaus Šoigu bendražygį.
Kai kurie iš šių pareigūnų buvo apkaltinti kyšininkavimu, o I. Popovui pareikšti kaltinimai dėl didelės korupcijos.
Gegužės 12 dieną prezidentas Vladimiras Putinas iš pareigų atleido gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir paskyrė jį Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi.
S. Šoigu buvo plačiai kritikuojamas dėl Rusijos kariuomenės nesėkmių ankstyvajame plataus masto karo Ukrainoje etape.
Privačios samdinių grupuotės „Wagner“ grupuotės lyderis Jevgenijus Prigožinas jį ir kitus Gynybos ministerijos pareigūnus kaltino nekompetencija ir korupcija. 2023 metų birželį J. Prigožinas sukėlė maištą, reikalaudamas atleisti S. Šoigu ir generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą.
Praėjus mažiau nei mėnesiui po nepavykusio J. Prigožino maišto, I. Popovas buvo atleistas, kai pasiskundė dėl kariuomenės problemų Ukrainoje. Karinis teismas jį leido suimti dviem mėnesiams.
I. Popovas pareiškė, kad jo atleidimas buvo smūgis į nugarą Rusijos pajėgoms Ukrainoje.
I. Popovo pajėgos kovojo Ukrainos Zaporižios srityje, kuri šiuo metu yra dalinai okupuota Rusijos.
Jis buvo atleistas praėjus dienai po to, kai 58-osios armijos vadavietė okupuotame Berdianske nukentėjo nuo ukrainiečių smūgio ir žuvo aukšto rango generolas.
I. Popovas sulaikytas nuo gegužės pabaigos. Jo advokatai apskundė sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę, bet pralaimėjo.
Pareigūnai pateikė prašymą paleisti I. Popovą namų arešto sąlygomis, tačiau 235-osios įgulos karinis teismas iš pradžių jų prašymą atmetė. Tyrėjai pateikė teismui dar vieną prašymą, kuris pirmadienį buvo patenkintas. Rusijos teisingumo sistemoje retai pasitaiko tokių prašymų.
Kol kas neaišku, kas paskatino teismą pakeisti savo poziciją dėl ikiteisminio I. Popovo kalinimo.
19:22 | Zelenskis užsimena apie Ukrainos kuriamas sistemas: „Tai yra visiškai sąžiningas atsakas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainoje yra kuriamos sistemos, kuriomis būtų galima smogti ilgesnio nuotolio smūgius Rusijos gilumoje, rašo UNIAN.
Pirmiausia V. Zelenskio buvo paklausta, ko reikia, kad Ukraina gautų leidimą užsienio ginkluote smogti giliai Rusijos Federacijos ribose.
„Šis procesas vyksta. Pirmiausia. Visada buvo taip: kažkas žengia žingsnį į priekį, o paskui taip pat žengia du žingsnius atgal. Tokia yra politika. Visi dalykai, kurie Ukrainai tapo atviri, iš pradžių buvo uždari ir neįmanomi“, – sako jis.
V. Zelenskis priminė, kad anksčiau net tarptautiniai partneriai nepritarė Ukrainos įvykių tolimo nuotolio smūgiams, o dabar į tai yra atsižvelgiama. Tuo pačiu metu kyla klausimas, kaip būtų, jei Ukraina naudotų savo pačių turimus ginklus smūgiams į Rusijos gilumą.
Tuo pat metu niekas dabar nekelia klausimo, kad Ukraina panaudotų savo pačių pasiekimus tolimiems smūgiams į Rusijos gilumą.
„Tai istorija, kuri iš pradžių visiems sukėlė šoką, ir kaip po bet kokio šoko, partneriai ėmė prie jos priprasti“, – pastebi V. Zelenskis.
Pasak jo, galimybė panaudoti Vakarų ginklus smūgiams prieš Rusijos Federaciją „šiandien kol kas suvokiama sunkiai“.
„Yra taškas, iš kurio išskrenda raketa arba atitinkama valdomoji bomba, ir mes suprantame, iš kur ji atskrenda, ir nesąžininga, kad negalime reaguoti į tai, iš kur ji atskriejo. Tai yra visiškai sąžiningas atsakas, į kurį turime teisę. Todėl mes ir pradėjome, suprasdami, kad šis procesas bus sulėtintas ir kad jie neduos leidimo, arba taip greitai, kaip mums reikia išgyventi, jie neduos leidimo – mes pradėjome atitinkamus savo pokyčius“, – teigia jis.
Anot V. Zelenskio, be dronų Ukraina kuria kitas sistemas, kurios leis ukrainiečiams šaudyti toliau.
17:56 | Zelenskis suskaičiavo: kiek „Patriot“ sistemų reikia Ukrainai apsaugoti?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Ukrainai reikia 25 „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemų, rašo „Ukrinform“.
17:39 | Ispanija siunčia Ukrainai naują tankų „Leopard 2“ partiją
Ispanija pradėjo naujos karinės pagalbos siuntos, kurioje – dešimt tankų „Leopard 2A4“, keletas ekskavatorių ir nemažas kiekis prieštankinių raketų perdavimo Ukrainai procesą.
Apie tai rašoma Ispanijos gynybos ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.
„Prasidėjo dešimties tankų „Leopard 2A4“ pristatymo Ukrainai skirtingų rūšių transporto priemonėmis procesas. Tankai buvo visapusiškai suremontuoti, sureguliuoti ir parengti naudoti bendrovės „Santa Barbara Sistemas“ gamykloje Alkalos de Gvarairos mieste (Sevilija), buvo atlikti atitinkami bandymai, skirti įsitinkinti, kad jie yra visiškai tinkami naudoti“, – teigiama pranešime.
Ministerija atkreipė dėmesį, kad nauja pagalbos partija šį savaitgalį pasieks Lenkiją ir iš ten bus pristatyta Ukrainos kariams.
Skaičiuojant šią tankų „Leopard 2A4“ siuntą, Ispanija bus suteikusi Ukrainai jau 20 šio tipo tankų, o antruoju 2024 m. pusmečiu planuoja jų pristatyti dar daugiau.
Ispanija gegužės gale pranešė suteiksianti Ukrainai karinės pagalbos už 1,1 mlrd. eurų.
17:09 | Zelenskis atsakė, ar nesigaili pakeitęs kariuomenės vadą: „Syrskiui tenka rimtas iššūkis“
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis susidūrė su rimtais iššūkiais fronte, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vis dėlto, anot jo, neaišku, ar situacija būtų buvusi geresnė vadovaujant kitam vadui.
16:22 | Zelenskis: antrajame Ukrainos taikos viršūnių susitikime turėtų dalyvauti Rusija
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriuo bus siekiama užtikrinti ilgalaikę taiką su Kremliumi po daugiau nei dvejus metus trunkančio karo, turėtų dalyvauti ir Rusijos atstovai.
„Manau, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime turėtų dalyvauti Rusijos atstovai“, – Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pristatė parengiamuosius darbus prieš antrą viršūnių susitikimą po praėjusį mėnesį Šveicarijoje įvykusios pirmosios Ukrainos taikos konferencijos.
16:03 | Zelenskis sako „nebijantis“ naujo Trumpo prezidentavimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jam nekelia susirūpinimo naujo Donaldo Trumpo prezidentavimo Jungtinėse Valstijose perspektyva, nepaisant požymių, kad jo administracija gali būti palankesnė Kremliui.
D. Trumpo pergalė JAV lapkritį vyksiančiuose rinkimuose keltų abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos Ukrainai, kuri jau trečius metus kariauja su Rusijos pajėgomis.
„Manau, kad jei Donaldas Trumpas taps prezidentu, mes bendradarbiausime. Aš dėl to nesijaudinu“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive.
Respublikonų partijos kandidatas yra užsiminęs, kad labai greitai užbaigtų karą, jei vėl laimėtų prezidento rinkimus, o to baiminasi Kyjivas, nes mano, kad būtų priverstas derėtis su Maskva iš susilpnintų pozicijų.
V. Zelenskis sakė, kad būdamas JAV, kur ką tik vyko NATO viršūnių susitikimas, jis susitiko su respublikonų gubernatoriais ir buvo patikintas, kad partija jį remia.
„Yra šalininkų, kurių idėjos yra dešinesnės arba radikalesnės, – sakė V. Zelenskis žurnalistams. – Tačiau noriu jums pasakyti, kad dauguma Respublikonų partijos narių remia Ukrainą ir Ukrainos žmones.“
D. Trumpas anksčiau per debatus su JAV prezidentu Joe Bidenu yra sakęs, kad jei būtų išrinktas, jis „sureguliuotų“ karą Ukrainoje iki kadencijos pradžios 2025 metų sausio mėnesį.
15:06 | Rusijos televizijoje pagrasinta Europai: „Trys raketos ir britų civilizacija subyra“
Laidos vedėjas Jevgenijus Popovas rusų propagandinės laidos „Vesti“ žiūrovams sekmadienį paskelbė apie JAV planus Vokietijoje dislokuoti raketas SM-6 ir „Tomahawk“, o vėliau parodė Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo atsaką: „Mes turime potencialo, kad atgrasytume tas raketas. Tačiau potencialia auka taptų tų valstybių sostinės“.
„Nesunku įsivaizduoti atsako geografiją tuo atveju, jeigu trumpas Baltųjų rūmų pranešimas spaudai realizuosis“, – pagrasino laidos vedėjas. Tuo metu ekrane pasirodė Europos žemėlapis su potencialiais Rusijos taikiniais: „Pavojuje atsidurtų faktiškai visos Europos sostinės“.
Transliacijoje kaip galimi taikiniai buvo nurodyti Paryžius, Berlynas, Praha, Varšuva, Bukareštas, Talinas ir Ryga. Taip pat, anot laidos vedėjo, grėsmė kiltų JAV karinėms bazėms Vokietijoje: Spangdahlemo, Ramšteine, Patcho bazėse ir Garmische-Partenkircheryje.
«Достаточно трех ракет, и эта цивилизация рухнет»: на «России 1» пригрозили ракетными ударами по европейским столицам
— Новости «Агентства» (@agents_media) July 15, 2024
В эфире телеканала «Россия 1» прозвучали угрозы в адрес европейских столиц в случае размещения в Европе американского дальнобойных ракет.
Детали. Угрозы… pic.twitter.com/DDHz5TDDgC
„Ypatingas dėmesys skiriamas Didžiajai Britanijai, mūsų tradiciniam priešui“, – sakė J. Popovas. Pasak jo, šioje šalyje grėsmė kyla Londono, Mančesterio, Birmingemo, Davenporto, Klaido Portsmuto ir Čatamo laivų statyklos karinėms bazėms.
„Britanija būtų pati pažeidžiamiausia. Iš esmės, užtenka trijų raketų, ir ši civilizacija subyrės“, – žiūrovams aiškino jis.
Toks informacijos pateikimo tonas nebuvo atsitiktinis. Dar gegužę V. Putinas pareiškė, kad Europos šalims, kai jos priima sprendimą suteikti Ukrainai leidimą naudoti suteikiamą ginkluotę Rusijos teritorijoje, „derėtų prisiminti, kad Europoje yra didelis gyventojų tankumas nedidelėse teritorijose“.
JAV atnaujintą ginkluotę, įskaitant ir hipergarsines raketas, planuoja dislokuoti Vokietijos teritorijoje nuo 2026-ųjų.
14:51 | Šūviai pasienyje: keturi Ukrainos kariškiai mėgino pabėgti į Moldovą
Valstybinio tyrimų biuro (VTB) darbuotojai tiria Ukrainos kariškio, mėginusio nelegaliai kirsti sieną su Moldova, žūties aplinkybes. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi VTB atstovais.
Operatyviniais duomenimis, liepos 14 d. Odesos srities Zacharivkos rajone keturi Ukrainos kariškiai pabėgo iš mokomojo dalinio, ketindami pėsčiomis patekti į Moldovos Respubliką. Kad nuvažiuotų iki sienos, jie pasisamdė taksi.
Pasieniečiai pastebėjo ir sulaikė bėglius, kai šie mėgino pereiti sieną. Vienas iš bėglių, bandydamas pasprukti, užpuolė pasienietį. Šis panaudojo tarnybinį ginklą ir nušovė užpuoliką.
Atliekami tyrimo veiksmai, nustatomos visos incidento aplinkybės.
Preliminarus teisės pažeidimo kvalifikavimas: teisėsaugos institucijos darbuotojo tarnybinių įgaliojimų viršijimas, turėjęs sunkių padarinių (Ukrainos baudžiamojo kodekso 365 straipsnio 3 dalis).
Greitosios medicinos pagalbos gydytojai įvykio vietoje konstatavo pažeidėjo mirtį, taip pat pasieniečio sužeidimo faktą.
14:17 | Latvijos prezidentas įvardijo 4 žingsnius laimėti karą: „Jei Rusija pamatys, kad mums sekasi, ji nusileis“
NATO viršūnių susitikimas Ukrainai buvo sėkmingas, nes buvo oficialiai patvirtintas šalies kelio į Aljansą negrįžtamumas ir padidinti sąjungininkų įsipareigojimai teikti karinę paramą. Tai interviu „Voice of America“ sakė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
Narystė NATO, pasak E. Rinkevičiaus, yra vienintelė tikra Ukrainos saugumo garantija. Pasak jo, nepaisant pasirašytų dvišalių saugumo susitarimų su sąjungininkėmis, taip pat Ukrainos saugumo sutarties pasirašymo viršūnių susitikime, Ukraina negavo tikros saugumo garantijos.
13:48 | JAV analitikai: Maskva pergrupuoja kariuomenę Charkivo puolimui
Rusijos karinė vadovybė dislokuoja kariuomenę puolimo operacijoms Charkivo srities Hlybokės rajone. Prie Vovčansko miesto rusai rengia desantines grupes tolesniems puolimo veiksmams, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų pranešime.
Jame sakoma, kad Vovčanske ir netoli Hlybokės ir toliau vyksta karo veiksmai.
13:12 | Latvija gavo karinės technikos siuntą iš Kanados
Į Latviją atkeliavo karinės technikos ir transporto priemonių siunta iš Kanados. Tai socialiniame tinkle X pranešė Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.
Pasak ministerijos vadovo, tai vienas iš žingsnių formuojant tarptautinę NATO brigadą Latvijoje, kuri bus visiškai pasirengusi kovai jau 2026 metais.
Brigadą sudarys 3500 kariškių, pridūrė A. Sprudas.
„Latvija ir Kanada glaudžiai bendradarbiauja, o tai rodo NATO pasirengimą ginti kiekvieną Aljanso šalį“, – pabrėžė ministras.
Liepos pradžioje A. Sprudas pareiškė, kad artimiausiais metais Latvijoje bus dislokuota apie 5 tūkst. karių iš NATO šalių.
12:34 | Kinija ir Rusija pradėjo bendras karinių jūrų pajėgų pratybas
Kinija ir Rusija sekmadienį pradėjo bendras karinių jūrų pajėgų pratybas Pietų Kinijos uoste, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Karinės pratybos pradėtos praėjus kelioms dienoms po to, kai NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje Kinija buvo pavadinta „svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“.
12:08 | Sulaikytas Rusijos kariškis, įtariamas dviejų tarnybos draugų nužudymu
Rusijos karinė policija sulaikė kontraktininką, kuris, kaip įtariama, liepos 11-osios vakarą nušovė du tarnybos draugus, o dar vieną sužeidė. Apie Rusijos kariškio sulaikymą pirmadienį pranešė „Telegram“ kanalai „Baza“ ir „Shot“, nenurodydami šaltinio. Ši informacija oficialiai dar nepatvirtinta.
„Baza“ duomenimis, kariškis buvo sulaikytas RF Belgorodo srities Graivorono rajone. „Shot“ teigia, kad įtariamasis slėpėsi viename iš anksčiau apšaudytų namų. Sulaikymo metu kariškis nesipriešino.
11:59 | Putinas patirs spaudimą: Zelenskio kabinetas prabilo, kokiais žingsniais sieks taikos Ukrainoje
Komentare „Voice of America“ Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva tvirtino, kad šiemet bus surengtas dar vienas pasaulio lyderių taikos susitikimas, kuris spaus Rusiją nusileisti dėl taikos susitarimo.
Pasak jo, šių metų birželį Šveicarijoje įvykęs pirmas tokio tipo renginys buvo labai sėkmingas ir pradėjo trijų svarbių klausimų sprendimo procesą: energetinio ir maisto saugumo bei ukrainiečių vaikų grąžinimo. Dėl likusių punktų būtinai bus dirbama ir ateityje.
„Ir toliau, pasaulio bendruomenės vardu, tos šalys, kurios turi ryšių su Rusija kanalus, perduos šias pozicijas Rusijai. Tai bus ne tik Ukrainos balsas, tai bus daugumos pasaulio šalių balsas. Tai turėtų būti kolektyvinis spaudimas. Rusija turėtų nustoti kalbėti ultimatumų ir vienašališkų sąlygų kalba – ji turi įsiklausyti į tarptautinės bendruomenės ir daugumos balsą“, – sakė Ihoris Žovkva.
Jis pridūrė, kad Rusija yra agresorė ne tik Ukrainai, ir visi turėtų žinoti, kad net ir pasibaigus karui Maskva išliks agresyvi. Šiuo atžvilgiu pasaulis turi būti labiau pasirengęs, kai Rusijos Federacija pradės kam nors rodyti naują agresiją.
„Agresyvus elgesys visiems sukelia problemų. O kai su agresija nekovojama, kitos šalys gali į tai žiūrėti ir sakyti: „Žiūrėkite, Rusija taip daro, kodėl mes nedarome kažko panašaus“... Ukraina gali suvienyti jėgas su civilizuotomis šalimis ir kovoti su agresija visame pasaulyje“, – reziumavo I. Žovkva.
11:21 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 200 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų liepos 15 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 560 290 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 8 214 tankų (+8), 15 826 šarvuotųjų kovos mašinų (+15), 15 324 artilerijos sistemų (+62), 1 119 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 892 oro gynybos priemonių (+2), 361 lėktuvo (+0), 326 sraigtasparnių (+0), 12 148 dronų (+41), 2 398 sparnuotųjų raketų (+2), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 20 623 automobilių (+85), 2 569 specialiosios technikos vienetų (+3).
10:54 | J. Stoltenbergas patvirtino, kad Ukraina turi teisę atakuoti karinius taikinius Rusijoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad palaiko Ukrainos smūgius kariniams taikiniams Rusijoje.
Jis apie tai prakalbo per interviu televizijos maratonui „Bendrosios naujienos“, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi portalu „ArmijaInform“.
10:26 | Ekspertai: Paryžiaus olimpinės žaidynės turėtų pasirengti Rusijos kibernetinėms atakoms
Remiantis pirmadienį paskelbtu nauju tyrimu, Suomijos kibernetinio saugumo įmonė perspėja, kad Paryžiaus olimpinės žaidynės taps kibernetinių atakų, ypač surengtų Rusijos veikėjų, taikiniu.
Pasak Suomijos kibernetinio saugumo įmonės „WiSecure“ ekspertų, šių metų vasaros olimpiados Paryžiuje organizatoriai „dėl geopolitinių neramumų“ turėtų pasirengti didesnei lyginant su ankstesnėmis žaidynėmis kibernetinių atakų rizikai.
10:00 | Žiniasklaida: Sevastopolyje naktį ir rytą griaudėjo sprogimai
Sevastopolyje, laikinai okupuotame Kryme, naktį ir rytą buvo girdėti sprogimų garsai. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė portalas „Krym. Realiji“.
Kaip pažymima, oro pavojaus signalas Sevastopolyje buvo įjungtas 6 valandą ryto. Naktį gyventojai girdėjo sprogimus ir paleidimo garsus.
09:09 | Ukrainos karys atvirai prabilo iš fronto: netenkame karių, karininkų, technikos ir pozicijų, pradėjo aiškėti realybė
Ukrainos karys Stanislavas Bunjatovas, šaukiniu „Osman“, savo „Telegram“ kanale „Govorit Snaiper“ aprašė pavojingą situaciją fronte. Jo teigimu, stabiliausia padėtis, palyginti su kitomis aktyviomis fronto zonomis, dabar stebima Donecko srities Bachmuto kryptimi
„Nepaisant visų p***ec, dabar Bachmuto kryptis yra stabiliausia iš visų aktyviųjų. Nuolat toje pačioje kryptyje stovintys brigadų kovotojai jau instinktyviai jaučia, kur, kaip ir kada bus „judesys“, – rašo S. Bunjatovas.
Tačiau esama ir nemažai problemų. Pasak kario, rusai nėra kvaili, jie naudoja bet kokius metodus prasiveržti. Tuo metu Ukrainos gynėjai praranda karius, karininkus, pozicijas, karinę techniką, dažnai priimami neteisingi sprendimai, pažymėjo S. Bunjatovas.
„Aš nieko nesakau apie pabūklų nuostolius... tūkstančiu daugiau ar mažiau, tai nevaidina jokio vaidmens“, – pridūrė jis.
„Esu tikras, kad šis įrašas įkvėpė jums negatyvumo ir jūs vėl „pavargote“, bet ar žinote, kokia yra didžiausia prasmė? Tai vyksta nuo 2022 metų, tik niekas mūsų negirdėjo, nes teletiltas ir „kariniai pozityvistai“, kurie iš tikrųjų nematė karo, per daug sureikšmino savo „ramintojų“ vaidmenį, o dabar, kai pradėjo aiškėti realybė, pasidarė ne taip smagu“, – pridūrė jis.
08:40 | Rusijos pajėgos praėjusią parą pražudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar 11 žmonių sužeidė
Praėjusią parą Rusijos kariškiai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, dar 11 žmonių buvo sužeisti.
Tai pirmadienį feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Liepos 14 d. rusai pražudė 1 Donecko srities gyventoją – Myrnohrade. Dar 11 žmonių regione buvo sužeisti“, – rašoma pranešime.
08:11 | Rusai sudaro 15 kilometrų draudžiamą zoną palei Dniprą okupuotoje Chersono srities dalyje
Laikinai okupuotoje Chersono srities dalyje rusai uždraudė vietos gyventojams lankytis 15 kilometrų zonoje prie Dnipro.
Tai pranešė Nacionalinio pasipriešinimo centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Atitinkamas įsakymas buvo paskelbtas Volodymyro Saldo, kuris eina vietos gubernatoriaus pareigas, vardu“, – pažymėjo Nacionalinio pasipriešinimo centro atstovai.
07:34 | Rusai raketomis atakavo Myrnohradą ir Lymaną: vienas žmogus žuvo, devyni buvo sužeisti
Rusijos kariuomenė sekmadienį raketomis atakavo Donecko srities Myrnohrado ir Lymano gyvenvietes, vienas žmogus žuvo ir mažiausiai devyni buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Myrnohrade rusai raketa smogė administraciniam pastatui ir daugiaaukščiam gyvenamajam namui – žuvo 1 žmogus, o 6 buvo sužeisti. Pirminiais duomenimis, dar 2 žmonės yra po griuvėsiais“, – parašė V. Filaškinas.
07:00 | „NATO netaps konflikto dalimi“: J. Stoltenbergas atmetė idėją numušinėti Rusijos raketas iš Lenkijos teritorijos
Šiaurės Atlanto aljansas nepakeitė savo pozicijos ir tiesiogiai nedalyvaus Rusijos kare prieš Ukrainą. Tai interviu televizijos maratonui „Bendrosios naujienos“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „ArmijaInform“.
Taip J. Stoltenbergas pakomentavo pasiūlymą numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos iš Lenkijos teritorijos NATO šalims priklausančiomis oro gynybos sistemomis.
„NATO rems Ukrainą ir mes jau padidinome savo paramą, pirmiausia – įvairiomis oro gynybos sistemomis. Lėktuvai F-16 taip pat svarbūs šiame kontekste. Mes perduosime daugiau antžeminių oro gynybos sistemų ir amunicijos toms, kurios jau pristatytos“, – sakė J. Stoltenbergas.
O kaltinti dėl to reiktų pirma pačius ukrainiečius, tiksliau jų valdžia, kuri nesiruošė karui, kuri išpardavė karinę techniką, uždarė šaudmenų, raketų gamyklas. Taip pat korupciją, kuri suvalgė nemažai vakarų paramos. Taip pat didžiulė Zelenskio klaida buvo atleisti Zalužną, po ko padėtis fronte tik pablogėjo.
Šiai šaliai manau išeitis tai tik derybos prarandant dalį savo teritorijos. Ir po to reikia užsiimti savo šalies atstatymu ir stiprinimu, kad nekartoti tų pačių klaidų.
