karantinas

Dar net negavus leidimo skiepyti didelių įmonių kolektyvų, darbuotojus ginančios profsąjungos sulaukė skundų apie privalomus skiepus. Skiepytis atsisakiusiems darbuotojams vienur esą grasinama nušalinimu, kitur – atleidimu. Tiesa, darbdavius vienijančios organizacijos tvirtina, kad šie atvejai tėra išpūstas burbulas. O sveikatos apsaugos ministras akcentuoja – skiepai neprivalomi niekam.

Kai kurie parlamentarai linkę pritarti idėjai, kad nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių subsidijos, apskaičiuotos atsižvelgiant į sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM), būtų skirtos ir savivaldybių valdomoms įmonėms, pavyzdžiui, baseinams, sporto centrams, vežėjams.    Finansų ministerija neatmeta galimybės, kad lėšų savivaldybių transporto įmonių nuostolių kompensacijoms bus numatyta tikslinant valstybės biudžetą. Kitų įmonių rėmimu abejojama.

Karantino metu kai kurie nesnaudė – sukūrė žaislinį traukinį, prie kurio pritaisyti specialūs plaktukai liečia tūkstančius taurių bei stiklinių, sklidinų vandens. Tiksliau – muzikinį traukinį. Vokietijos „Miniatiūrinės stebuklų šalies“ muziejuje šis traukinukas važinėja valandų valandas ir džiugina ausis klasikinių hitų skambesiu. Šis projektas „gimė“ karantino metu, muziejui užvėrus duris.

Stebinantis jaunuolių įžūlumas Vilniuje per karantiną. Apie šimtas studentų, kurių dauguma – užsieniečiai, naktį linksminosi pobūvių salėje. Pasirodžius policijai, jaunuoliai ėmė bėgti, tačiau daugumą pareigūnai sustabdė, jiems gresia baudos už karantino pažeidimus. Vilniuje policijos pareigūnai naktį užklupo neteisėto vakarėlio dalyvius.

Paryžiaus policija vėlai penktadienį skyrė baudas daugiau nei 100 žmonių, vakarieniavusių suvaržymų dėl koronaviruso nepaisiusiame pogrindiniame restorane, taip pat sulaikė šios veiklos organizatorių. Tokių veiksmų imtasi prieš savaitę pirmąkart nuskambėjus kaltinimams, kad kai kurie šalies ministrai yra dalyvavę panašiuose taisykles pažeidžiančiuose renginiuose.

Lietuvių noro pakeisti aplinką ir pailsėti nestabdo net ir kasdien šalyje didėjantis koronaviruso atvejų skaičius. Lietuvos kurortuose apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai sako, kad poilsiautojų srautas, atšaukus judėjimo ribojimus, suintensyvėjo. Daugiausiai poilsiauti vis dar atvykstama savaitgaliais. Visgi duris atverti atvykstantiems pasiruošę ne visi – kai kurie verslininkai sako, kad dėl neaiškios epidemiologinės situacijos šalyje, veiklos pradėti dar neskuba.

Nors valdžia buvo prakalbusi apie prekybos centrų atidarymą, nuo šių minčių atsitraukė. Prekybininkai teigia, kad tokie valdžios sprendimai šokiruoja, kadangi jie yra pasirengę užtikrinti pačias didžiausias saugumo sąlygas, o keturis mėnesius trunkantis uždarymas varo į neviltį. Seimo narys Linas Slušnys tvirtina, kad sveikata ir gyvybės yra svarbesni dalykai nei ekonomika ar apsipirkimas.

Šeštadienio naktį Vilniuje vyko vakarėlis, policijos pareigūnai nustatė 89 jame dalyvavusių žmonių tapatybes, didžioji dalis jų – ERASMUS studentai.  Pasak sostinės policijos, kiek po vidurnakčio buvo gautas pranešimas, kad Kareivių gatvėje esančiame pastate vyksta vakarėlis, garsiai groja muzika, žmonės nesilaiko karantino reikalavimų.  Atvykę pareigūnai pobūvių salėje rado didelę žmonių minią, nustatytos 89 dalyvių tapatybės, dauguma jų – studentų mainų programos ERASMUS dalyviai.

Belfasto mieste jau antrą savaitę tęsiasi riaušės. Liepsnoja autobusai ir automobiliai, o į pareigūnus skrieja molotovo kokteiliai ir akmenys. Aistras pareigūnai ramina vandens patrankomis, tačiau perspėja jeigu įsiaudrinę airiai nenurims, netrukus gali būti ir žuvusių, o neramumai išplisti po visą šalį. Dar viena neramumų paženklinta naktis Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste.

Daugybė karantino laikotarpiu užfiksuotų pirkėjų pažeidimų atsirūgo vienos Šiauliuose veikiančio prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvės vadovei. Teismas dėl nesuvaldytos situacijos jai paskyrė 1,5 tūkst. eurų baudą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos patikrinimo akte nurodyta puokštė pačių įvairiausių pažeidimų, kurie buvo užfiksuoti laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 27 d. 13 val. 29 min. iki 2021 m. sausio 23 d. 11 val. 03 min.

I. Šimonytės Vyriausybei nesiseka. Tai jau galima drąsiai konstatuoti. Kaip ir faktą, kad mūsų šešėlinės Vyriausybės raginimai šiai Vyriausybei neuždaryti miestų ir miestelių, kai šalyje yra reikalingų apsaugos priemonių, buvo teisingi. Nes judėjimo varžymas tarp savivaldybių ištisais mėnesiais nėra efektyvi priemonė. Ji naudinga tik per šventes, kai juda dideli srautai gyventojų.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybė nesugeba valdyti skiepijimo proceso ir ragina kuo greičiau keisti visuomenės informavimą apie pandemiją sutelkiant jį vienose rankose, rašoma pranešime. „Reikia turėti geležinę kantrybę, kad sugebėtum suprasti, kieno paskelbta karantino tvarka, kada ir kam galioja, kas dabar turi teisę skiepytis, o kas lauks „masinės vakcinacijos“. Nesibaigiantis chaosas“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Nenumaldomai artėjantis savaitgalis ir pasibaigę judėjimo ribojimai lėmė tai, kad Palangoje apgyvendinimo paslaugos iššluotos. Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad tokiam jūros išsiilgusių gyventojų antplūdžiui pasiruošta. Penktadienį Lietuvos policijos generalinis komisaras R. Požėla susitiko su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi.

Nors karantino metu skatinama būti namuose ir nedalyvauti jokiuose renginiuose, tačiau gyvenimas nesustoja ir gali tekti vykti į artimų žmonių laidotuves. O jos būna dar liūdnesnės, kai anapilin artimą žmogų pasiglemžia būtent koronavirusas.  Laidoti artimuosius niekada nėra lengva, tačiau siaučiant pandemijai šis skausmingas procesas tapo dar sunkesnis.

„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso prieš kelias savaites pasiskiepijęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į lietuvius ir kviečia vakcinuotis. Anot šalies vadovo, Lietuva jau žengia į masinio skiepijimo etapą ir vis daugiau žmonių gali gauti skiepą nuo viruso. G. Nausėda ypač ragina skiepytis senjorus, kuriems COVID-19 liga yra pavojingiausia.  „Mieli žmonės, esu įsitikinęs, kad vienintelis patikimas būdas įveikti pandemiją – masinis skiepijimas.

Trečiadienį nutrūkus ne vieną mėnesį besitęsusiam judėjimo ribojimui tarp savivaldybių, daugeliui atsivėrė galimybės nukeliauti prie jūros ar į lankytinas Lietuvos vietas. Lietuvos policija kurortiniuose miestuose tikisi sulaukti kelionių išsiilgusių žmonių antplūdžio. „Atsižvelgiant į sinoptikų prognozes, tikimąsi, kad nemažai žmonių bandys vykti į kurortinius miestus ir pajūrį, todėl ten dirbs gausesnės policijos pajėgos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išsiaiškintų, ar Vyriausybės sprendimai dėl karantino neprieštarauja Konstitucijai. Klausimas keliamas dėl draudimo į Lietuvą atvykti sergant COVID-19 bei dėl prievolės daliai darbuotojų testuotis dėl koronaviruso. Tokį sprendimą priėmė ketvirtadienį posėdžiavusi šešėlinė LŽVS Vyriausybė. „Iš esmės dėl dviejų teisės aktų.

Socialdemokratai kritikuoja Vyriausybės sprendimus dėl karantino. Kritikos strėlės skriejo vėl persigalvojusiai Vyriausybei dėl tolimesnio karantino švelninimo. Parduotuvių atidarymą prekybos centruose atidėjo neribotam laikui. Socialdemokratai pabrėžia, kad iš pandeminės krizės vėliau ar anksčiau reikės išeiti, tačiau jau dabar reikėtų pagalvoti, ar išeisime su tūkstančiais bankrotų, ar tik su šiek tiek nukraujavusiu verslu.

Lietuvoje įvykus susirgimų Covid-19 šuoliui ir atvejų skaičiui perkopus tūkstantį, žmonės džiaugiasi atlaisvintu judėjimu tarp savivaldybių. Ar vis švelninami karantino ribojimui nesukels susirgimų koronavirusu sprogimo? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ su žurnaliste Jolanta Svirnelyte kalbėjosi sveikatos tarybos narys, duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Norvegija panaikins apribojimus dėl koronaviruso keturiais etapais, o kiekvienas iš jų truks mažiausiai tris savaites, trečiadienį paskelbė ministrė pirmininkė Erna Solberg. Ši 5,4 mln. gyventojų turinti valstybė palyginti sėkmingai suvaldė COVID-19 epidemiją, užfiksavusi kiek daugiau nei 100 tūkst. užsikrėtimo ir 683 mirties atvejus. Tačiau skelbdama apie planus panaikinti karantiną E. Solberg nesiryžo prognozuoti, kada gyvenimas sugrįš į normalias vėžes.

Pernai lapkritį įvestas karantinas vis dar tęsiasi. Nors jo ribojimai ir laisvinami, tačiau pilnu pajėgumu dirbti gali dar ne visi, o kai kurie verslai išvis negali pradėti savo veiklos, yra ir tokių, kurie bankrutuoja.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės patvirtintas karantino švelninimo planas yra inertiškas ir gali būti koreguojamas įvedant dar vieną – vakcinacijos masto – kriterijų. „Skirtingai nuo vasario mėnesio, turime vakcinacijos procesą, kuris, tikiuosi, įsibėgės balandžio mėnesį rimtai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako neatmetanti galimybės, kad COVID-19 situacijos pablogėjimas dalyje savivaldybių gali būti siejamas su ugdymo įstaigų atvėrimu. Vyriausybė įtvirtino, kad situacijai negerėjant, kai kuriose savivaldybėse gali būti įvedamas kaupinių testavimas. Trečiadienį ministrų kabinetas leido dar keturiose savivaldybėse grąžinti pradinukus į mokyklas.

Vyriausybė keturiomis savivaldybėmis papildė sąrašą savivaldybių, kuriose gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės negu visoje šalyje. Į savivaldybių sąrašą įtrauktos Neringos, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono ir Utenos rajono savivaldybės. Šis pakeitimas reiškia, kad minėtos savivaldybės galės vykdyti pradinukų ugdymą mišriu būdu. Sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į naujausius duomenis.

Nepaisant to, kad praėjusią savaitę buvo žadėta jau atverti didžiuosius prekybos centrus ir juose dirbančias prekybos įmones, trečiadienį ministrų kabinetas persigalvojo ir nusprendė, kad šios prekybos vietos bus toliau uždarytos. Vyriausybės posėdžio metu premjerė Ingrida Šimonytė pripažino girdinti ir suprantanti prekybininkų nusivylimą. Tačiau dėl trečiosios koronaviruso bangos ir didėjančių susirgimų skaičiaus atidaryti prekybos centrų dabar esą negalima.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako matanti mažai pagrindo šiuo metu švelninti karantiną. Premjerei nerimą kelia sudėtinga COVID-19 situacija dalyje Lietuvos. Dar praėjusią savaitę Vyriausybė kartu su prekybininkais aptarė galimybę nuo balandžio 12 dienos leisti veikti prekybos centrams. Tačiau ministrų kabinetas šio sprendimo nepalaimino. Kaip žinia, šiuo metu leidžiama veikti tik toms prekybos vietoms, kurios turi atskirus įėjimus.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ėmėsi švelninti karantiną. Nuspręsta panaikinti dalį apribojimų prekybos vietoms, leisti veikti sveikatingumo centrams, sporto ir laisvalaikio paslaugas teikti didesnėms grupėms žmonių. Vis dėlto prekybos centrai vis dar negalės dirbti. Trečiadienį nuspręsta išbraukti reikalavimus, susijusius su prekybos kasų skaičiaus didinimu ir eilių mažinimu, reklamų apribojimais.

Epidemiologinė COVID-19 situacija Lietuvoje blogėja – vakar užregistruota daugiau nei 1 tūkst. naujų atvejų. Naujausi duomenys kelia nerimą, o Vyriausybė kaip tik po Velykų žadėjo svarstyti laisvinti karantiną. Bet ar atlaisvinę karantiną sergančius vėl skaičiuosime tūkstančiais? Apie tai portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su duomenų mokslininku Vaidotu Zemliu-Balevičiumi ir Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu.

Vyriausybė trečiadienį sprendžia karantino pakeitimus. Tarp jų turėtų atsidurti ir siūlymas atverti visas likusias parduotuves. Praeitą savaitę Vyriausybė pranešė, kad nuo balandžio 12 dienos svarsto atidaryti prekybos centrų parduotuves. Prezidentūros atstovai siūlo diskutuoti, kad prekybos ribojimai galėtų būti diferencijuojami savivaldybėse pagal sergamumo rodiklius.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudleviečienė laidoje „Delfi tema“ užsiminė, kad trečiadienį Vyriausybė gali koreguoti planus ir daryti pauzę karantino sąlygų laisvinime. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad balandžio 7 d. paskelbta, kad per praėjusią parą Lietuvoje užfiksuota 1116 naujų COVID-19 atvejų. Šiandien Vyriausybėje bus svarstomas karantino klausimas ir galimi jo pakeitimai.

Naktį iš antradienio į trečiadienį baigė galioti draudimas be būtino reikalo vykti į kitą savivaldybę. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad nebetęsti šio draudimo nutarta, nes jis „išsėmė savo galimybes“. Anot jo, didžioji dalis naujų užsikrėtimų COVID-19 susiję su ugdymo įstaigomis arba gamybinėmis įmonėmis.

Naktį iš antradienio į trečiadienį panaikinti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai. Visgi sveikatos apsaugos ministras kalba, kad netrukus visa šalis gali įžengti į juodąjį scenarijų, o ekspertų prognozės rodo, kad netrukus pasiekti galime ir virš tūkstančio užsikrėtimų per dieną. Ir nors pandeminė situacija neina geryn, ekspertai pažymi, kad judėjimo ribojimai jos nepataisytų, o didžioji naštos dalis krenta ant žmonių sąmoningumo.

Lietuvoje laisvėja karantinas. Visose šalies savivaldybėse nuo rytojaus nebelieka judėjimo ribojimų. Žmonės vos išgirdę šią žinią puolė planuoti keliones, ieškoti laisvų kambarių kurortuose, pajūrio verslininkai šį savaitgalį tikisi gyventojų antplūdžio. Valdžia karantiną švelnina nepaisant to, kad sergamumo rodikliai prastėja. Sveikatos ekspertai prognozuoja, kad Lietuva naujas COVID-19 infekcijas nuo rytojaus vėl kasdien skaičiuos tūkstančiais.

Pareigūnai įsiutę dėl skiepijimo prioritetų eilės – pagal dabartinę tvarką jie iš prioritetinių grupių vakciną gaus vieni iš paskutiniųjų, o aukščiau už juos ir nuotoliniu būdu paskaitas vis dar vedantys dėstytojai. Pareigūnų profsąjungos stebisi, kad dėmesio nekreipiama ne tik į jų prašymus, tačiau ir į vidaus reikalų ministrės reikalavimus.

Lietuvoje iki balandžio pabaigos įvestas karantinas. Nors kai kuriems verslams jau leidžiama dirbti užtikrinant būtinus saugumo reikalavimus, savo veiklą vykdyti vis tik gali ne visi. Ką tai reiškia verslui ir darbuotojams? Kaip atrodys verslas po karantino ir kaip keisis darbuotojų algos ir darbo sąlygos? Apie tai portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su pramoninkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene.

Vyriausybė šią ir kitą savaitę turėtų apsispręsti dėl karantino švelninimo. Kaip teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, karantino pakeitimai bus susiję su prekybos vietomis, sporto ir laisvalaikio sritimis. „Tiek šią savaitę Vyriausybės posėdyje, tiek kitą savaitę bus svarstomos priemonės. <...> Jos yra susijusios tiek su prekybos sritimi, tiek su sporto, laisvalaikio sritimi, tiek ir su kultūros sritimi. Tik šiandien negalėčiau pasakyti tikslaus eiliškumo.

Vyriausybė nusprendė nebepratęsti gyventojų judėjimo ribojimo tarp savivaldybių. Dabartiniai judėjimo ribojimai nutrūks naktį iš antradienio į trečiadienį. Tokį sprendimą ministrų kabinetas antradienį priėmė neformaliame pasitarime. „Nuo vidurnakčio atveriamas judėjimas tarp visų savivaldybių. Šis ribojimas buvo grąžintas ribotam laikui, per Velykas raginome likti namuose.

Restoranų tinklas Vilniuje seka kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu ir jau pasiskiepijusius nuo koronaviruso siūlo nemokamai pavaišinti kava. Tuo metu Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, kad toks žingsnis – puiki priemonė skatinti gyventojus pasiskiepyti, tik siūlo su tuo nepersistengti.

Portugalijoje nuo pirmadienio darbą atnaujino muziejai, mokyklos ir lauko kavinės, sušvelninus du mėnesius šalyje galiojusius griežtus suvaržymus dėl koronaviruso pandemijos, pranešė visuomeninis transliuotojas RTP. Sergamumas koronavirusine infekcija COVID-19 Portugalijoje pradėjo sparčiai didėti po Kalėdų ir Naujųjų metų, kai šalyje šventiniu laikotarpiu buvo sušvelninti epidemiologiniai apribojimai. Sausio viduryje vyriausybei teko grąžinti suvaržymus.

Vietoj nuolat besitęsiančio karantino – dvi savaitės ribojimų, o tuomet trys mėnesiai laisvės. Būtent tokia kovos su COVID-19 pandemija idėja šovė Seimo nariui Gintautui Paluckui, siūlančiam peržiūrėti karantino ribojimus ir trukmę. Socialdemokratas G. Paluckas Vyriausybei siūlo apsvarstyti dabartinio karantino alternatyvą. Politiko manymu, būtų protinga karantiną įvesti ir atšaukti cikliškai, t. y., 14 dienų gyventume karantine, po to tris mėnesius laisvėje, ir taip toliau.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 600 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 4 žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 3531 molekulinių (PGR) ir 1104 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 389,7 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,1 procento.

Per dvi savaitgalio dienas policija apsuko apie 1,1 tūkst. automobilių, neturėjusių teisės vykti į kitą savivaldybę, surašė 81 administracinio nusižengimo protokolą, pirmadienį informavo Policijos departamento atstovas. Anot Ramūno Matonio, dažniausi paaiškinimai, kodėl vyksta į kitą savivaldybę be būtino reikalo, buvo teiginiai, jog važiuoja pas giminaičius, tėvus, pailsėti į kitą miestą, pasivaikščioti į pajūrį.

Naujų COVID-19 atvejų pasaulyje augimas šią savaitę sumenko iki 5,9 proc. nuo 16,1 proc. ankstesnę savaitę, tačiau mirčių dėl šios ligos prieaugis padvigubėjo - nuo 6,6 proc. iki 12,3 proc., rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbti duomenys. Per šią savaitę pasaulyje nustatyta 4,063 mln. naujų COVID-19 atvejų, 73 tūkst. mirčių dėl šios ligos. PSO duomenimis, nuo pandemijos pradžios virusu SARS-CoV-2 užsikrėtė 130,422 mln.

Lietuva bando kompensuoti Karantine uždarytų Velykų liūdesį. Gyventojai leidžia laiką gamtoje, kepa šašlykus, meldžiasi lauke, automobiliuose bažnyčių stovėjimo aikštelėse, dalis žmonių per Velykas gavo ir pirmąsias vakcinos nuo COVID-19 dozes.  Sostinė, Velykų rytas. Aplink Vilniaus Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią renkasi žmonės. Dėl COVID-19 grėsmės Į bažnyčios vidų tikintieji patekti negali, tačiau mišios transliuojamos lauke, klausytojų čia pilna.

Nauji labiau užkrečiami SARS-CoV-2 variantai daugelyje pasaulio vietų užvirė pragarą ir greitai tapo vienomis iš labiausiai dominuojančių viruso atmainų. Pasirodo, šie subtiliai mutavę virusai gali sukelti problemų ir daugybei kitų gyvūnų, ne tik žmonėms. Mokslininkai atrado galimą ryšį tarp kačių bei šunų, užsikrėtusių JK B.1.1.7 variantu, ir padidėjusios miokardito, širdies raumens uždegimo, rizikos.

Milijonai krikščionių visame pasaulyje sekmadienį švenčia Velykas tęsiantis suvaržymams, įvestiems dėl naujų koronavirusinės infekcijos pliūpsnių, bet pandemijos smarkiai paveiktos Jungtinės Valstijos ankstesnę dieną sulaukė geros naujienos – šalyje mažiausiai viena vakcinos doze buvo paskiepyti jau 100 mln. žmonių. Daugelyje pasaulio vietų sergamumui COVID-19 vėl smarkiai padidėjus, nors įsibėgėja vakcinavimo kampanijos, teko sugrąžinti itin nepopuliarius suvaržymus.

Vokietijos pietvakariniame Štutgarto mieste tūkstančiai žmonių protestavo prieš suvaržymus, įvestus kovojant su koronaviruso pandemija, šalyje tęsiantis įtemptiems debatams, ar karantinas turi būti dar labiau griežtinamas siaučiant COVID-19 trečiajai bangai. Protestuotojai, tarp kurių tik nedaugelis dėvėjo kaukes, žygiavo iš Štutgarto centro į pagrindinę aikštę miesto šiaurės rytinėje dalyje.

Kaip praneša Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šeštadienį Kauno apskrityje buvo patikrinta beveik 7 tūkst. transporto priemonių, 129 jų nebuvo praleistos pro patikros postus.

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė tikina, kad valdžia su nerimu laukia Velykų savaitgalio ir tikisi, kad žmonės laikysis nustatytų karantino ribojimų. Jos nuomone, tai gali būti paskutinis kartas, kai taikomi tokie griežti judėjimo suvaržymai, o į normalų gyvenimą po truputį grįžti padės ir artimiausiu metu duris atversiančios kultūros ar maitinimo įstaigos, kurių atlaisvinimas gali būti ir nesusietas su imuniteto pasu.