kainų skirtumas

Dėl dujų transportavimo, branginamo nuo kitų metų, pakilus „Achemos“ azotinių trąšų kainoms, mūsų žemdirbiams gali tekti daugiau prisidėti prie suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų išlaidos patuštins dujų vartotojų kišenes. Dar didesnė našta gali užgulti žemdirbių, perkančių „Achemos“ azotines trąšas, pečius. Jonavoje įsikūrusi trąšų gamintoja perspėja, kad azotinės trąšos brangs arba gali būti sustabdyta jų gamyba.

Rū­ka­lų kont­ra­ban­dos mas­tai šie­met vėl šo­vė į vir­šų mo­kes­čiais mai­ti­na­mo Lie­tu­vos biu­dže­to ne­nau­dai. Tei­sė­sau­ga tei­gia, kad kont­ra­ban­dą ska­ti­na kai­nų skir­tu­mas, ir vie­nu iš efek­ty­vių bū­dų ko­vo­je su ci­ga­re­čių per­par­da­vė­jais įvar­di­ja areš­to baus­mę. Di­des­nė da­lis gy­ven­to­jų – už kont­ra­ban­dą Tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų sta­tis­ti­ka ro­do, kad kont­ra­ban­dos mas­tai Lie­tu­vo­je šie­met la­bai išau­go.

Po Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos šildymo kaina sostinėje bus viena mažiausių Lietuvoje Vilniečiai už šilumą moka 10 proc. mažiau nei Kauno bei dalies kitų miestų gyventojai. Ateinantį šildymo sezoną padėtis nesikeis, o po sostinės šilumos ūkio modernizacijos Vilniuje šiluma bus gaminama aplinkai draugišku būdu ir bus vienas pigiausių Lietuvoje.

Tai štai pagaliau sulaukėme kai kas nors ėmė ir atpigo. Straipsnis iš Skirmanto Tumelio tinklaraščio „Vieno Tėvo įspūdžiai“. Aš čia jau gyriausi, kaip vaikštau į darbą pėsčiomis ir kaip tai yra naudinga tiek sveikatai tiek mintims. Į darbą eiti patogu – nuo kalniuko, bet va užtai atgal, po darbo dienos ne visada drįstu ir važiuoju autobusu 3–4 stoteles. Dabar, kai vyresnysis eina į darželį, planuoju autobusu važiuoti į darželį bei darbą ir grįžti taip pat.

Į sa­vait­raš­tį „Šiau­liai plius“ krei­pė­si pa­cien­tas, nu­ste­bęs skir­tin­go­se vais­ti­nė­se par­duo­da­mų vais­tų kai­nų skir­tu­mu. Vie­no­je vais­ti­nė­je už kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus jam te­ko pri­mo­kė­ti 34 Lt, ki­to­je – vos 33 ct. Kas pel­no­si li­go­nių są­skai­ta – vais­ti­nės, vais­tų kom­pa­ni­jos ar gy­dy­to­jai? Ne pa­slap­tis, kad far­ma­ci­nės kom­pa­ni­jos vais­ti­nėms ir me­di­kams už re­ko­men­duo­tus nu­ro­dy­tus vais­tus at­si­ly­gi­na ga­na dos­niai.

33 metų kinas Hao Nan sako, kad kinai tarp savęs juokauja: „Koks tu kinas, jei neturi restorano?“ Juokas juokais, bet pagrindinis kinų verslas Lietuvoje iš tikrųjų yra restoranai. Apie tai Hao gali kalbėti drąsiai, nes Lietuvoje jau gyvena keturiolika metų ir, be abejo, taip pat valdo restoraną. Tačiau kaip iš svetur atvykusiam verslas sekasi šiandien? – Sutikti lietuviškai kalbantį kiną Lietuvoje vis dėlto pasitaiko retai.

Kai Lietuvoje maisto kainos kyla vos ne kasdien, vis daugiau lietuvių apsiperka kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau ir lietuviai, anot pačių lenkų, jau renkasi – dažniau suka į turgų, kur kainos dar žemesnės nei prekybos centruose. Prasidėjus žemės ūkio darbams rankas trina trąšų ir sėklų pardavėjai – prekyba išaugo perpus, praneša LTV „Panorama“. Suvalkų pagrindinėje turgavietėje po Velykų – štilis. Apsipirkti atvykusių lietuvių nėra, o ir vietinių – vos vienas kitas.

Artėjant Velykoms, ilgesnės eilės nusidriekė pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi. Į Rusiją važiuojama nusipirkti pigesnių degalų, o Kaliningrado srities gyventojai Lietuvoje perka pieno ir mėsos produktų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Septynias valandas ir daugiau lietuviai Kybartuose laukia įvažiuoti į Kaliningrado sritį. Prieš šventes lietuviai į kaimyninę šalį skuba įsigyti perpus pigesnių degalų sau ir kaimynui.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų šeštadienį užplūdo Suvalkų parduotuves, norėdami čia apsipirkti prieš Velykų šventes. Juos čia priviliojo mažesnės nei Lietuvoje kainos, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP. Automobilių stovėjimo aikštelės prie Suvalkų turgų ir parduotuvių pilnos automobilių su lietuviškais registracijos numeriais. Lietuviai daugiausia atvyksta įsigyti maisto prekių: daržovių, vaisių, mėsos ir pieno produktų.

Nuo dyzelino vagių kentėjusi bendrovė „Orlen Lietuva“ beveik 90 km ilgio produktotiekį apsaugo geriau nei mūsų valstybė sieną nuo nelegalaus degalų importo. Degalų kaina proporcinga iš užsienio jų atgabenančių lietuvių išradingumui: kuo labiau brangsta degalai degalinėse, tuo labiau tobulėja „namudiniai“ jų įvežimo metodai. Norėdami apgauti muitininkus, kai kurie degalų bake į užsienį vežioja... vandenį ar degalai į variklį tiekiami iš langų plovik liui skirto rezervuaro.

Apsukrūs tautiečiai jau seniai suprato, kad keliauti apsipirkti į kaimyninę šalį apsimoka daug labiau, nei bandyti taupyti apsiperkant Lietuvoje, rašo „Vakaro žinios“. Vairuotojas Stasys Krasauskas, renkantis norinčiuosius įsigyti pigesnių prekių Lenkijoje, pasakojo, kad keleivių grupę surenka maždaug kartą per savaitę. „Interneto puslapyje paskelbiau, kad renku grupę žmonių, norinčių važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Išvykas suorganizuoti pavyksta maždaug keturis kartus per mėnesį.

Energetikos ministerija, siekdama liberalizuoti degalų importo rinką, siūlo įstatymų pataisas, turinčias atpiginti degalus, tačiau verslas jomis netiki. 2010 metų pradžioje bendrovė „Klaipėdos nafta“ įrengė degalų importo terminalą – rekonstravo benzinvežių pripylimo aikštelę ir kitus degalų priėmimo iš tanklaivių įrenginius. Taip atsirado galimybė pigesnių degalų atsigabenti jūra. Ruošiasi galutiniam etapui Pirmasis tanklaivis su 8 tūkst.

Kaliningrado srities parduotuvėse mielai perkami mūsų šalyje pagaminti pieno bei duonos gaminiai, kurių kaina ten yra netgi mažesnė. Kaliningrade, Lenino prospekte visą parą veikiančiame prekybos centre „Majak“ gausu lietuviškų produktų. Ten galima įsigyti duonos „Vakaras“, „Rokiškio“ sūrio, jogurto, pagaminti Lietuvos bendrovėse. Šie produktai yra kiek pigesni, nei mūsų parduotuvėse. Pavyzdžiui, duona pigesnė beveik litu.

Lietuvoje įsišakniję skandinavų bankai ramūs net per pačių sukeltą krizę – jų pajamos iš komisinių mokesčių auga įspūdingai. Mat valdžios atstovai visomis išgalėmis stengiasi sutrukdyti konkurencijos atsiradimui. Ekspertai skaičiuoja, kad bankų piktnaudžiavimas suteiktomis privilegijomis iš mūsų kišenių išvilioja po kelis šimtus milijonų kasmet, o patys bankų atstovai atkerta, esą kokiomis kainomis teikiamos paslaugos – ne valdžios ir juo labiau ne gyventojų reikalas.

Visuomenės apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų naudojasi kontrabandinėmis prekėmis. Tai reiškia, kad mūsų valstybės sienos yra kiauros. Deja, Vyriausybė, pasišovusi šiemet iš šešėlio ištraukti milijardą litų, tebesnaudžia. O kontrabandininkai nemiega: jie greitai prisitaiko prie technikos naujovių pasienyje ir jas lengvai įveikia. Karas pralaimimas Jau ir vasaris eina į pabaigą, bet Vyriausybė kaip nepradeda iš šešėlio traukti to milijardo litų, taip nepradeda.

Vilniaus rajono kaimuose dabar gaudoma kiekviena naujiena apie tai, kada bus pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas ir įsigalios lengvata. Pasienio gyventojams nebereikės vizų vykstant į kaimynų valstybę.