Dėl dujų transportavimo, branginamo nuo kitų metų, pakilus „Achemos“ azotinių trąšų kainoms, mūsų žemdirbiams gali tekti daugiau prisidėti prie suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų.
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų išlaidos patuštins dujų vartotojų kišenes. Dar didesnė našta gali užgulti žemdirbių, perkančių „Achemos“ azotines trąšas, pečius. Jonavoje įsikūrusi trąšų gamintoja perspėja, kad azotinės trąšos brangs arba gali būti sustabdyta jų gamyba.
Apribos konkurenciją
„Achema“ skelbia, kad dėl finansavimo modelio, pasirinkto SGD terminalo statyboms, nuo 2013 m. už dujų transportavimą teks mokėti 3 kartus daugiau. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos.
Ji skirta SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 m.
Šis mokestis bus 37,53 Lt už tūkst. kubinių metrų (be PVM). Papildomas mokestis SGD terminalo statybai trąšų gamintojams atsieis per 50 mln. Lt – kone pusę visų kitais metų tam tikslui iš vartotojų surinkti suplanuotų lėšų. 2013 m. SGD terminalui iš visų vartotojų ketinama surinkti apie 114 mln. Lt. „Atitinkamai padidės mūsų gamybos savikaina, todėl galimybės konkuruoti pasaulinėse rinkose bus dar labiau apribotos: juk jau dabar už gamtines dujas mokame vieną didžiausių kainų pasaulyje“, – tvirtino „Achemos“ komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas.
Azotinių trąšų savikainoje išlaidos gamtinėms dujoms – net 80 proc. Anot „Achemos“ atstovų, 2012 m. bendrovė už dujas mokėjo vidutiniškai 39 proc. daugiau nei 2010-aisiais ir 14 proc. daugiau nei 2011-aisiais.
„Suvartojamų dujų kiekis kinta priklausomai nuo gamybos apimčių. Pavyzdžiui, 2010 m., kai dėl didelių dujų kainų ir mažų trąšų kainų negalėjome konkuruoti pasaulinėje rinkoje, suvartojome 0,7 mlrd. kubinių metrų dujų. O šiemet, kaip ir pernai, esant palankioms rinkos sąlygoms, suvartosime apie 1,4 mlrd. kubinių metrų dujų“, – aiškino T.Misiūnas.
Nukentės vietos rinka
Lietuvos azotinių trąšų gamintojai perspėja, kad dėl išaugusių gamybos sąnaudų produkcijos pabrangimą labiausiai gali pajusti vietos žemdirbiai. Bendrovė „Achema“ nurodo, kad vietos rinkoje parduodama apie 13 proc. pagamintos produkcijos, o daugiausia jos eksportuojama į Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Belgiją, Skandinavijos šalis, JAV ir kt.
Vietos rinkoje bendrovė daugiau parduoda amonio salietros – 160 tūkst. tonų, arba bemaž trečdalį visų šių trąšų. „Achemos“ komercijos direktorius tvirtina, kad Lietuva yra viena mažiausiai pelningų bendrovės rinkų. Atmetus PVM skirtumus, čia azotinių trąšų kainos esą vienos mažiausių ES. Tokia rinkodara neva taikoma dėl mažesnių mūsų ūkininkų, gaunančių mažesnes tiesiogines išmokas, mokumo galimybių.
„Tačiau gali būti, kad dėl SGD terminalo statybų išaugus mūsų produkcijos savikainai nebegalėsime Lietuvoje pardavinėti trąšų pigiau nei Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje. Todėl neišvengiamai turėsime arba mažinti Lietuvoje parduodamų trąšų dalį, arba didinti kainas“, – perspėjo T.Misiūnas.
Trąšų gamintojai svarsto ir pesimistinį scenarijų: jei pasaulinės trąšų kainos taptų mažesnės už sąnaudas, trąšų gamyba gali būti sustabdyta.
Pirks rusišką salietrą
„Jei Jonavos trąšų kainos kils, daugiau pirksime rusiškos salietros, neprastų azotinių trąšų atvežama iš Lenkijos“, – nerimastingo vietos trąšų gamintojų tono per daug nesureikšmino žemdirbiai. Pasak Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Romualdo Kubaičio, gerai, kad rinkoje galima rinktis, kitaip trąšų gamintojai nuo žemdirbių nudirtų paskutinį kailį: mat išlaidos trąšoms sudaro kone pusę augalininkystės ūkių gamybos sąnaudų.
„Partneriai, kuriems parduodu grūdus, siūlo rusišką salietrą – ji pigesnė ir ne prastesnė, todėl išsiverčiu be šių vietinės gamybos trąšų“, – teigė anykštėnas. Tačiau ūkininkai sutinka, kad, „Achemai“ pabranginus produkciją, trąšų kainodarą gali atitinkamai pakoreguoti ir trąšų importuotojai.
Brangsta ir be priežasties
Javų augintojai apgailestauja, kad nesusiklostė gera partnerystė su vietos trąšų gamintojais. „Kai trąšų gamintojams blogai, jie garsiai šaukia. O kai mums, ūkininkams, buvo labai sunkūs metai, ypač, regis, 2005-ieji, vietos trąšų kainos buvo gerokai pakeltos, nors priežasčių tam nebuvo. Tuomet trąšų gamintojai nekalbėjo apie patriotizmą ir supratimą“, – prisiminė Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius.
Vis dėlto ūkininkai supranta azotinių trąšų gamintojų keliamą aliarmą. „SGD terminalo statybų finansavimas nenaudingas „Achemai“. Mūsų azotinių trąšų gamintojams bus sunku konkuruoti su tais, kuriems energijos ištekliai atsieina pigiau“, – pastebėjo Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas.
Tačiau žemdirbiai atkreipia dėmesį, kad trąšos dažnai brangsta nepriklausomai nuo energijos šaltinių kainų. Jų patirtis rodo, kad trąšų kainos priklauso ne tiek nuo gamybos sąnaudų, kiek nuo rinkoje susiklosčiusios padėties – pasiūlos ir paklausos.
Lietuvoje – savos taisyklės
Augalininkystės ūkių savininkai rudenį skuba įsigyti trąšų. Dabar, anot jų, trąšų kainos gana palankios. „Šiemet ir derlius geras, ir kainos geros. Galima buvo tikėtis, kad trąšos gali drastiškai brangti – paprastai trąšų ir kiti gamintojai bei tiekėjai išnaudoja tokias galimybes. Tačiau dabar trąšų galima įsigyti pernykščio rudens kainomis. Spalį už toną salietros mokėjau 1 020 litų (be PVM), panašiai kaip ir pernai rudenį“, – sakė R.Juknevičius.
Pasak Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistų, šių metų pavasarį pasaulinėse rinkose trąšų kainos gana stipriai kilo. Tačiau nuo gegužės trąšos pradėjo pigti, o vasarą jų kainos buvo gerokai smukusios. Artėjant rudeniui jos saikingai pakilo. Taip būna kasmet.
Ar po pavasarinio brangimo trąšos tiek pigo ir Lietuvoje, trąšų rinkas tiriantys specialistai pasakyti negali. Anot jų, vietos trąšų gamintojai esą nelinkę dalytis tokia informacija. Tiek Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, tiek Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistai pastebi, kad tendencijos pasaulinėse trąšų rinkose ne visada atsispindi mūsų šalyje. Dėl mažos konkurencijos mūsų ūkininkams esą neretai tenka daugiau mokėti už trąšas.
Vietos azotinių trąšų gamintojai džiaugiasi, kad pasaulinė trąšų rinka šiemet jiems buvo palanki – didelės grūdų kainos metų pradžioje skatino javų augintojus investuoti į trąšas. Taigi, trąšų paklausa ir kainos metų pradžioje buvo geros. Tikimasi, kad trąšų gamintojus palankios tendencijos džiugins iki kitų metų pavasarinio tręšimo pabaigos.
„Šių metų vasaros pabaigoje įvertinus grūdų derlių Šiaurės pusrutulyje, tapo aišku, kad jis yra prastas. Dėl to pasaulinėse biržose grūdų kainos kilo į rekordines aukštumas. Tokios aukštos grūdų kainos skatina pasaulio ūkininkus investuoti į kitų metų derlių – pirkti trąšas. Visi veiksniai rodo, kad trąšų paklausa ir kainos iki 2013-ųjų birželio pasaulyje, ypač JAV ir Vakarų Europoje, kils“, – įsitikinęs „Achemos“ komercijos direktorius T.Misiūnas.
KOMENTARAS: Nuo vasaros trąšos pigo
Asta Ramaškevičienė, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyriausioji specialistė
Šiemet pavasarį pasaulinėse rinkose gana stipriai kilo trąšų kainos. Nuo gegužės pabaigos jos pradėjo mažėti, o vasarą dar krito. Dabar vienos iš svarbiausių azotinių trąšų – karbamido – kaina, priklausomai nuo gamintojų, svyruoja nuo 1 000 iki 1 300 Lt už toną. Pernai tokiu pačiu metu karbamidas buvo brangesnis – jo kaina buvo iki 1 500 Lt už toną. Šiųmetį pavasarį karbamidas pabrango iki 2 000 Lt už toną. Tokios trąšų kainos yra uoste. Mažmeninėje rinkoje trąšos kur kas brangesnės. Negalime nurodyti, kokios buvo mūsų trąšų gamintojų kainų tendencijos, nes neturime duomenų.
Vida TAVORIENĖ
