Visuomenės apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų naudojasi kontrabandinėmis prekėmis. Tai reiškia, kad mūsų valstybės sienos yra kiauros. Deja, Vyriausybė, pasišovusi šiemet iš šešėlio ištraukti milijardą litų, tebesnaudžia. O kontrabandininkai nemiega: jie greitai prisitaiko prie technikos naujovių pasienyje ir jas lengvai įveikia.
Karas pralaimimas
Jau ir vasaris eina į pabaigą, bet Vyriausybė kaip nepradeda iš šešėlio traukti to milijardo litų, taip nepradeda. O valstybės biudžete ši suma jau suplanuota ir paskirstyta įvairiems projektams. Kad karas su kontrabanda pralaimimas į vienus vartus, akivaizdžiai rodo visuomenės apklausos duomenys.
Pernai daugiau nei 60 proc. respondentų prisipažino vartojantys kontrabandines cigaretes, tabaką, dyzeliną, benziną ar kitas prekes. Dauguma jų tvirtino taip besielgiantys dėl mažesnių kainų. Antra pagal svarbumą priežastis – taip Lietuvos piliečiai protestuoja prieš Vyriausybės ir Seimo vykdomą politiką. Kadangi tiek daug kontrabandos vartotojų, galima daryti išvadą, kad lengva jos įsigyti.
Muitinėse karšta
Kad kontrabandos mastas didėja ir ypač išaugo per krizę, iliustruoja ir Muitinės departamento pateikti duomenys. Departamento atstovė Henrika Rukšėnienė pateikė tokius skaičius: 2010 metais muitininkai sulaikė nelegaliai gabentų prekių už 75,3 mln. litų, o užpernai – vos už 44,5 mln. litų.
Į šias sumas neįeina prekės, galbūt pažeidžiančios intelektinės nuosavybės teises. Pernai tokių sulaikyta 758 tūkst. vienetų, užpernai – 637 tūkst. Dažniausiai bandoma įvežti suklastotus drabužius, avalynę, aksesuarus, mobiliuosius telefonus, vaistus. Pasak H.Rukšėnienės, šitų prekių kaina nenustatinėjama.
„Tai tik muitininkų sulaikytos prekės. Jie kovoja su stambiąja kontrabanda, vežama vilkikais, automobiliais per muitinės postus. Su kita kovoja pasieniečiai“, – sakė H.Rukšėnienė.
Kalti akcizai
Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius kaip pagrindinę kontrabandos masto išaugimo priežastį įvardija Seimo bei Vyriausybės sprendimą nuo šių metų sausio didinti dyzelino, cigarečių akcizus.
„Akcizų didėjimas yra iššūkis muitinei“, – išgirdęs apie sprendimą pernai sakė A.Šipavičius.
Į muitininkų rankas dažniausiai įkliūva nelegalių cigarečių gabentojai. Pernai sulaikyta 211 mln. vienetų už 69,3 mln. litų. Palyginti su 2009–aisiais, cigarečių kontrabanda išaugo beveik dvigubai (2009 m. sulaikyta 120 mln. vienetų už 36,1 mln. litų).
Didžiausi kroviniai sulaikyti metų pabaigoje. Radviliškio geležinkelio stotyje sulaikytos dvi cisternos, prikimštos kontrabandinių cigarečių „Jing Ling“. 4 mln. vienetų vertė – 1,3 mln. litų. O Alytuje vienos įmonės teritorijoje puspriekabėje tarp polistereno plokščių rasta 5,4 mln. cigarečių už 1,8 mln. litų.
Rizikuoti apsimoka
„Dėl gabenimo būdų – tai jų vis naujų atsiranda. Kontrabandininkai prisitaiko ir sugalvoja vis naujų, kad tik galėtų prasmukti. Didžioji kontrabanda dažniausiai gabenama paslėpta vilkikų puspriekabėse. Slepiama grindyse ar lubose esančiose ertmėse. Slaptavietės, kad lengviau būtų krovinį iškrauti, dažniausiai būna klotos parketlentėmis: kad geriau slystų.
Dažnai pasitaiko vadinamieji karstai. Iš išorės atrodo, tarsi vežamos lentos ar kitas krovinys, bet jis yra tuščiaviduris, prikimštas kontrabandos. Kitas populiarus būdas – kai cigaretės į prekes įmontuojamos. Pavyzdžiui, į šarvuotas duris ar lentas. Tada jau nebe krovinys yra tuščiaviduris, bet kiekviena lenta išskobta“, – pasakojo Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas Gediminas Kulikauskas.
Pasak jo, kontrabandininkai rizikuoja, nes verslas – itin pelningas. Iš Rytų į Vakarus pervežtos cigaretės duoda iki 1000 proc. pelno.
Srautas didėja
„Dabar labai daug kontrabandos pradėta vežti iš Baltarusijos. Dažniausiai kontrabanda būna tranzitinė, skirta Vakarų Europos rinkai, nes ten krovinį galima brangiau realizuoti. Populiarūs ne tik cigarečių kroviniai, bet ir spiritas langų ploviklio pavidalu, degalai“, – dėstė G.Kulikauskas.
Pasak jo, įstatymai nedraudžia per sieną vežti kontrabandinių degalų. Todėl jie vežami į Lietuvą ir kitas valstybes, ypač iš Baltarusijos. Tačiau nusikalstamos veikos momentas atsiranda, kai tie degalai nupilami Lietuvoje. G.Kulikausko teigimu, pernai muitininkai Lietuvoje aptiko tris nelegalias degalines. Taip pat demaskuoti nelegalūs cigarečių fabrikėliai, mat vietoje saugiau rūkalus gaminti, nei bandyti vežti per sieną.
„Kontrabandos mastas smarkiai išaugo“, – konstatavo G.Kulikauskas.
Ir geležinės sienos – kiauros
Sunkios dienos atėjo ir su smulkesne kontrabanda kovojantiems pasieniečiams.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, ypač padidėjo mastas iš Baltarusijos.
„Tačiau pažeidžiamiausiuose ruožuose įrengta universali stebėjimo sistema. Pavyzdžiui, Viešvilės užkardoje maždaug 30 kilometrų ilgio ruože viskas fiksuojama. Ir iškart smarkiai krito pažeidimų mastas. Viskas fiksuojama, todėl patruliui lieka tik nuvykti į vietą ir sulaikyti pažeidėjus. Matosi, kad ten judėjimo nebeliko“, – gerą pavyzdį paminėjo G.Mišutis.
Pasak jo, smulkioji kontrabanda dažniausiai gabenama pertvertuose dujų bakuose, bandoma krovinius vežti per Nemuną rogėmis, keturračiais motociklais ir t. t.
Paklaustas, ar realu, kad Vyriausybė ištrauks iš šešėlio šimtus milijonų papildomų litų, G.Mišutis optimizmu netryško. Pasak jo, gerai, kad pareigūnai bus papildomai finansiškai skatinami už pažeidimų atskleidimą.
„Tačiau mes ir taip viską darome taip, kaip privalome daryti“, – sakė pašnekovas.
Sulaikoma vis mažiau
Pasieniečių atstovas džiaugėsi, kad net Lietuvos kontrabandos sostine vadinamuose Pagėgiuose situacija šiek tiek gerėja.
„Ten būdavo perduodama patirtis vienų kitiems, kaip pereiti sieną. Į kontrabandą būdavo traukiami nepilnamečiai. Juos mokydavo, samdydavo sekti pasieniečius, duodavo telefonus, jie iš pamokų bėgdavo. Nepilnamečius samdyti apsimokėdavo, nes jų smarkiai nebausdavo: perduodavo tėvams, ir viskas. Tačiau mokytojai sako, kad masinis nepilnamečių įtraukimas baigėsi. Aišku, kai atšils orai, jų gali padaugėti“, – sakė G.Mišutis.
Beje, pasieniečiai kažkodėl sučiumpa vis mažiau kontrabandos. Pavyzdžiui, alkoholio 2008–aisiais sulaikyta 21 tūkst. litrų, 2009–aisiais – 7 tūkst., pernai – vos 2,7 tūkst. Cigarečių irgi sulaikoma vis mažiau: 2007–aisiais – 3,365 mln. pakelių, 2008 m. – 2,332 mln., 2009 m. – 2,164 mln., pernai – 2,070 mln.
Skaičiai:
75,3 – Už tiek milijonų litų gabentos kontrabandos pernai sulaikė muitininkai
44,5 – Už tiek milijonų litų gabentos kontrabandos užpernai sulaikė muitininkai
60 proc. – Tiek apklaustų Lietuvos gyventojų įsigyja ir vartoja kontrabandines prekes
Bausti reikia Vyriausybę, o ne kontrabandos vartotojus
Kęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys:
Tai, kad sulaikoma vis daugiau kontrabandos, gali reikšti ir tai, kad muitininkai ėmė geriau dirbti. Tačiau akivaizdu, kad ir pačios kontrabandos yra daug daugiau, ypač akcizinių prekių, mat labai didelis kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių.
Kontrabandininkams apsimoka rizikuoti. Apsimoka net ir tuo atveju, jei kas trečias ar kas ketvirtas sunkvežimis sulaikomas ir jį reikia palikti. Vis tiek verslas atsiperka, nes kainos skiriasi 5–6 kartus. O koks yra kontrabandos mastas, tik ją gabenantieji gali žinoti.
Neabejotina, kad sienos yra smarkiai kiauros. Tą rodo ir apklausos, kad daugiau nei pusė žmonių naudojasi kontrabandinėmis prekėmis. Nueikite į paprastų rūkančių žmonių vietą ir pamatysite, kad dauguma rūko kontrabandines cigaretes. Valdininkai ir kiti turtingesni žmonės tik legalias cigaretes rūko, nes turi už ką jų nusipirkti.
Yra terpė. Jei už sienos cigaretės kainuoja litą, o pas mus – 7–8 litus, tai kaip neveš? Benzinas ir dyzelinas pas mus irgi gerokai brangesnis. Tai irgi veš.
Vyriausybė sako, kad reikia bausti ir kontrabandos vartotojus. O man atrodo, jog pačią Vyriausybę reikia labiausiai bausti, kad sudaro sąlygas kontrabandai klestėti. Jei padarai didelį skirtumą tarp kainų – tikrai veš. Bet niekas negalvoja galva.
Dabar sudarytos sąlygos kontrabandininkams uždirbti apie pusę milijardo litų per metus. Kovai su tuo skiriami 5 mln. litų. Jie bus skirti pasieniečiams bei muitininkams skatinti. Čia gi juokas yra. Čia tas pats, kaip rašyti užsakomąjį straipsnį už 5 tūkst. litų ar rinktis jį rašyti už redaktoriaus siūlomus 5 litus.
Sukurta kovos su kontrabanda koncepcija. Pagrindinis jos akcentas – kasos aparatai turguose. Irgi juokas. Reikia ne tik biurokratinėmis baudžiamosiomis priemonėmis kovoti, bet ir padaryti taip, kad rizikuoti vežant kontrabandą neapsimokėtų, kad kainų skirtumas nebūtų toks didelis.
Mano nuomone, negalima smerkti žmonių, kurie naudojasi kontrabanda. Pačiam teko tarybiniais laikais įsigyti kontrabandinių plokštelių, džinsų. Kaip buvęs didelis rūkalius galiu pasakyti, kad jei žmogus neturi pinigų legalioms cigaretėms, jis ieškos kontrabandinių. Man to nereikėjo, nes pakankamai uždirbdavau. Dabar iš kontrabandinių prekių tik filmų tenka įsigyti.
Danas NAGELĖ
