Energetikos ministerija, siekdama liberalizuoti degalų importo rinką, siūlo įstatymų pataisas, turinčias atpiginti degalus, tačiau verslas jomis netiki.
2010 metų pradžioje bendrovė „Klaipėdos nafta“ įrengė degalų importo terminalą – rekonstravo benzinvežių pripylimo aikštelę ir kitus degalų priėmimo iš tanklaivių įrenginius. Taip atsirado galimybė pigesnių degalų atsigabenti jūra.
Ruošiasi galutiniam etapui
Pirmasis tanklaivis su 8 tūkst. tonų benzino siunta atplaukė į Klaipėdos uostą praėjusių metų sausį. Šiuo metu degalų importo terminalo pajėgumas, išvežant degalus tik benzinvežiais, siekia apie 300 tūkst. tonų per metus.
Kito Energetikos ministerijos inicijuoto degalų importo rinkos liberalizavimo etapo būta, kai verslininkams buvo leista už Lietuvos ribų saugoti iki 30 proc. laikomų atsargų.
Dabar žengiamas dar vienas žingsnis rinkos liberalizavimo link. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad importuotojai ir gamintojai visas valstybės degalų atsargas galės saugoti ne Lietuvoje, o bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, kurioje turi ar gali išsinuomoti laisvų talpyklų.
Tai būtų galutinis degalų importo liberalizavimo etapas ir rinkoje turėtų atsirasti didesnė konkurencija.
Įstatyme taip pat numatyta, kad Lietuvos teritorijoje privalės būti saugoma valstybės atsargų bent trisdešimčiai dienų. Ši pareiga įstatymo projektu pavedama valstybės įmonei Lietuvos naftos produktų agentūrai, kaupsiančiai naftos produktų atsargas valstybės lėšomis.
Jei Seimas priimtų naujas nuostatas, įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1-osios.
Septynių centų nesitiki
Valdžios viršūnėse tikimasi, kad, liberalizavus rinką, degalų kainos galėtų atpigti iki septynių centų.
Tačiau verslininkai tuo abejoja.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius sako, kad tokio ministerijos žingsnio verslininkai jau seniai siekė – panaši tvarka kitose valstybėse.
„Tai sudarys sąlygas konkurencijai“, – tikisi asociacijos vadovas.
Pasak L. Vosyliaus, Lietuvoje iki šiol konkurencijos praktiškai nebuvo – šalyje yra vienintelis gamintojas, o degalų importuojama gana nedaug. Tad viliamasi, jog, priėmus pataisas, didės ir importuotų degalų kiekiai ir daugės importuotojų.
„Visa tai turėtų įtakos ir degalų kainai, – sutinka L. Vosylius, – tačiau kiek tai būtų pinigine išraiška, labai sunku pasakyti.“ Ekspertas prisipažįsta nesąs taip optimistiškai nusiteikęs kaip Vyriausybės galvos, todėl netikįs, jog litras degalų ims ir atpigs septyniais centais. Vietos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovo teigimu, degalų saugojimo sąnaudos degalų litro kainoje sudaro tik apie 1–2 centus.
Nepaisant to, neabejojama, jog verslininkams Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pataisos atvers platesnes galimybes, taigi prieštaraujančiųjų joms veikiausiai nebus.
Padaugėtų importo
Pasak L. Vosyliaus, praėjusį penktadienį Energetikos ministerijoje vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo visos suinteresuotos pusės. Jame paaiškėjo, kad yra įmonių, kurios įstatymo įsigaliojimui nėra iki galo pasiruošusios.
Pavyzdžiui, nuo sausio 1-osios nebereikės degalų saugoti patiems – saugos valstybė. Tačiau dabar dalis įmonių turi vasarinių dyzelinių degalų, kurių žiemą niekaip neparduos. Tad jiems iškyla klausimų, ką reikės daryti tokiu atveju.
„Gal kai kurie ir nelabai pasirengę, bet mes tos tvarkos norime“, – tikina L. Vosylius.
Tikimasi, kad pataisoms pritars ir Seimas – esą ir jis vartotojas, turėtų būti suinteresuotas degalų pigimu.
Šiuo metu šalyje importuotojų nėra daug. Galima tikėtis, kad padaugėtų tokių. Apie tai jau kalba ir smulkieji verslininkai. „Dabar jie negali įsivežti daugiau degalų, nes nėra kur saugoti – nėra talpyklų“, – aiškina Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas.
Bene paskutinis bandymas importuoti buvo „Lukoil Baltija“ įmonės atsigabenti degalai tanklaiviu.
„Apčiuopiamos naudos buvo: gamykla, reaguodama į bandymą, kainas nuleido visiems“, – sako L. Vosylius.
Svarbiausia, kad vyktų sklandžiai
„Naftėno“ įmonės, kurios pagrindinė veikla yra didmeninė prekyba naftos produktais, vadovas Dainius Janėnas sako, kad dėl degalų kainų aiškaus atsakymo taip ir neturima. Vis dėlto nemano, kad įvyks stebuklas ir jos smarkiai nukris.
O tam tikra konkurencija šioje rinkoje, verslininko manymu, ir dabar yra.
D. Janėno skaičiavimu, degalų kaina galutiniam vartotojui gali sumažėti dviem centais. Tačiau daug kas priklauso nuo pasaulinių naftos kainų, o jos pastaruoju metu kaip niekada kyla į viršų. Pavyzdžiui, vakar, „Naftėno“ įmonės vadovo teigimu, per parą degalų didmeninė kaina išaugo aštuoniais centais.
„Net jeigu kaina ir sumažėtų, tie centai brangstant naftai labai greitai ištirpsta“, – pabrėžia verslininkas.
Pasak D. Janėno, priėmus naujas pataisas, atsirastų tam tikra bilietų pardavimo sistema, ko anksčiau nebuvo. Taip pat, jei saugojimas išties nebus itin brangus, kaip žadama, galima bus tikėtis, jog naujasis mechanizmas veiks sklandžiai.
Pats „Naftėnas“ anksčiau degalų neimportuodavo, tačiau jei naujoji sistema veiks sklandžiai, D. Janėnas neatmetė galimybės, jog būtų svarstomas importo klausimas. „Kol nepačiupinėjome to mechanizmo realiai, sunku ką nors konkretaus pasakyti“, – atsargiai kalba įmonės vadovas, neslepiantis, jog anksčiau tokia galimybė neviliojo dėl nepalankių sąlygų – tekdavo dar rezerve saugoti nemažą kiekį degalų ir kartu taip būdavo įšaldomos didžiulės lėšos.
Daiva SAVICKIENĖ
