Rūkalų kontrabandos mastai šiemet vėl šovė į viršų mokesčiais maitinamo Lietuvos biudžeto nenaudai. Teisėsauga teigia, kad kontrabandą skatina kainų skirtumas, ir vienu iš efektyvių būdų kovoje su cigarečių perpardavėjais įvardija arešto bausmę.
Didesnė dalis gyventojų – už kontrabandą
Teisėsaugos institucijų statistika rodo, kad kontrabandos mastai Lietuvoje šiemet labai išaugo.
Policijos departamento duomenimis, policijos pareigūnai per pirmąjį šių metų pusmetį sulaikė 355 tūkstančius pakelių kontrabandinių cigarečių.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) šiais metais sulaikė per milijoną ir 700 tūkstančių pakelių (daugiau nei puse milijono daugiau negu pernai) kontrabandinių cigarečių.
Pasienyje su Baltarusija sulaikyta 928 tūkstančiai, pasienyje su Rusija – 86 tūkstančiai pakelių.
Lietuvos muitinės pareigūnai per aštuonis šių metų mėnesius sulaikė apie devynis milijonus cigarečių pakelių, kurių preliminari vertė siekia 42 milijonus litų.
Daugiausia (76,4 procento) tabako gaminių šiemet sulaikyta šalies viduje, 15 procentų – Lietuvos- ir Baltarusijos pasienyje, 8,2 procento – pasienyje su Rusija.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, cigarečių kontrabandos reiškinį palaiko apie 60 procentų Lietuvos gyventojų.
Lemia kainos
Šiaulių policija per aštuonis šių metų mėnesius apskrityje sulaikė beveik 60600 pakelių kontrabandinių rūkalų. Tai 18 tūkstančių pakelių daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Robertas Jagminas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, rūkalų kontrabandos šuolį sieja su sustiprintu teisėsaugos darbu – daugiau gaudoma, daugiau ir sugaunama.
Kita svarbi suaktyvėjimo priežastis esą ekonominė. Brangstant cigaretėms Lietuvoje, taupantys rūkaliai, komisaro įsitikinimu, renkasi perpus pigiau kainuojančius kontrabandinius rūkalus.
Policijai antrina ir VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis. Jo žodžiais, rūkalų kainų skirtumas Lietuvoje ir Rusijoje ar Baltarusijoje – aukso kasykla perpardavėjams.
„Kainos skiriasi apie tris kartus, – sakė pareigūnas. – Kontrabandiniai rūkalai duoda milžinišką pelną. Ir kol ekonominis interesas bus, kontrabandos srautus pažaboti bus sudėtinga.“
Dėl kainų skirtumo, sako G. Mišutis, žmonės rizikuoja ir automobilius prarasti, ir gauti daugiatūkstantines baudas. Rizikuojama netgi laisve.
Žiūrima į Baltarusijos pusę
Gabentojai, anot G. Mišučio, prisigalvoja įvairiausių rūkalų įvežimo į Lietuvą būdų. Šiuo metu bene populiariausia – kontrabandines cigaretes permesti.
Baltarusijoje gyvenantys asmenys cigarečių dėžes permeta per valstybės sieną, o laukiantieji Lietuvos teritorijoje tas dėžes surenka ir išgabena į šalies gilumą.
„Toks „permetimas“ kontrabandininkus išgelbėja nuo nusikalstamo valstybės sienos kirtimo – sienos pažeidimo nėra, o rūkalai patenka“, – teigia VSAT pareigūnas.
Tačiau per Baltarusijos sieną permetami cigarečių kiekiai, nuo kelių iki keliolikos dėžių, anot G. Mišučio, yra tik lašas jūroje palyginti su tuo, kiek į Lietuvą įvežama vilkikais.
Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė „Šiaulių kraštui“ vardijo investicijas į muitinio tikrinimo įrangą, mobiliąsias ir stacionarias rentgeno kontrolės sistemas. Šiais metais muitininkai pradėjo dirbti su mobiliąja kuro matavimo įranga, naudojama aptikti transporto priemonių bakuose slepiamas kontrabandines cigaretes.
Akivaizdu, kad milijoninės investicijos pageidaujamo efekto neduoda.
Vieša prekyba turguje
Investicijomis kamšoma valstybės siena, o kiekvienoje turgavietėje galima įsigyti kontrabandinių rūkalų.
Pavyzdys – Šiaulių centrinė turgavietė. Retam šiauliečiui, įžengusiam į turgaus prieigas, neteko išgirsti klausimo „ar nereikia cigarečių“.
Kontrabandos perpardavinėtojai stoviniuoja, rūko, šnekučiuojasi ir stebi, ar neateina potencialus pirkėjas arba policijos pareigūnas.
Šiaulių apskrities viršininko pavaduotojui R. Jagminui gyventojų priekaištai, kodėl policija nesiima priemonių sutramdyti turguje kontrabandines cigaretes parduodančius asmenis, ne naujiena.
„Užtikrinu, kad tokie pardavėjai sulaikomi kone kiekvieną savaitę, – teigia komisaras. – Jiems surašomi protokolai, teismas skiria tūkstantines baudas, konfiskuojama kontrabanda. Ir ką? Nubausti jie netrukus vėl užsiima nelegalia veikla.“
Anot R. Jagmino, yra „turgininkų“, kurių kraitis už prekybą kontrabandiniais rūkalais – nuo trijų iki septynių šimtų tūkstančių litų. Tokie prasižengėliai ramūs – turto, kurį būtų galima areštuoti, jie paprastai neturi. Vykdomosios bylos dula antstolių kontorose.
Praverstų areštas
R. Jagminas įsitikinęs, kad cigarečių perpardavėjų baudos nesutramdys.
Kitas reikalas, jei už pakartotinę prekybą kontrabandine produkcija būtų numatyta arešto bausmė. Tuomet perpardavėjai būtų eliminuoti iš šešėlinės prekybos ir esą greičiausiai imtų galvoti, ar verta verstis nusikalstama veikla.
„Žmonės dabar gali man paprieštarauti, kad, areštuodami valstybės biudžetui nusikalstančius asmenis, visiems užkrauname jų išlaikymo naštą, – teigia policijos vadovas. – Reikėtų žinoti, kad cigarečių perpardavėjo išlaikymas areštinėje biudžetui kainuoja mažiau, nei jo daroma žala.“
Ko gero logiškai paaiškinama, jog nedideles pajamas turintys rūkaliai pigesnę kontrabandinę produkciją perka su malonumu – kam rūpi skriaudžiamas biudžetas, jei tuščia asmeninė piniginė?
„Naivu sakyti rūkaliui: nepirk kontrabandos, – teigia komisaras. – Tepasakysiu, kad pirkdami ją žmonės patys save skriaudžia: kenčia pensijos, biudžetininkų atlyginimai. Maža to, rūkalius traukia kontrabandinį dūmą, o susirgęs kreipiasi ne į Baltarusijos ar Rusijos, o Lietuvos mediciną – į tą, kuriai išlaikyti mokesčių forma nedavė nė lito.“
Edita KARKLELIENĖ
