justinas kilpys

Vis dažniau pasigirsta sinoptikų prognozių, kad sulauksime seniai matyto šalčio. Net -20 laipsnių šalčio. Ekspertai komentuoja, kokie sausio orai mūsų dar laukia. Meteorologas Justinas Kilpys tvirtina, kad šis sausis greičiausiai bus šaltesnis nei daugiametis vidurkis. Šis vidurkis yra -3,2 laipsnio, o šiemet sausio vidutinė temperatūra gali tapti ir -4,7 laipsnio. J. Kilpiui pritaria ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vedėja Vida Ralienė.

Kelininkai žiemai pradėjo ruoštis jau vasarą. Kadangi nuspėti, kokia šiais metais bus žiema, sunku – yra kaupiami įprasti druskos ir druskos mišinio kiekiai, o žiema neturėtų užklupti netikėtai.  Pasak kelininkų, jie tinkamai pasiruošę žiemos sezonui, o kad kelininkus žiema užklumpa netikėtai – stereotipas.

Žiemą dažnas įsivaizduoja kaip filme – baltą, su daug sniego, šaltą ir jaukią. Tačiau panašu, kad šiemet žiema primins visai ne baltą pasaką, o bus purvina ir visai nešalta. Klimatologai sako, kad termometrų stulpeliai žiemą žemiau nulio ilgam nukristi neturėtų, o aukštų pusnų už lango taip pat nematysime. Žiema šiemet vargu, ar primins žiemą. Klimatologai prognozuoja, kad žiema bus neįprastai šilta ir verčiau bus panašesnė į vėlyvą rudenį.

Roges žiemai ruošk vasarą – sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau panašu, kad ruošti rogių šiai žiemai ne tik nereikės, bet ir vietoj jų vertės pasirūpinti rudens atributais – lietpalčiais, krepšiu bei peiliuku grybams. Ekspertai sako, kad ši žiema bus neįprastai šilta ir visko gali būti, kad grybų Kūčių vakarienei galėsime prisirinkti patys.

Metereologams pranešus, kad Lietuvoje 2019 metai buvo vieni šilčiausių per visą stebėjimų istoriją, iškyla klausimas, ar šių metų pradžia į Lietuvą atneš žiemiškus orus.  Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros klimatologas Justinas Kilpys sako, kad, vertinant klimato pokyčius, privalu atsižvelgti į ilgalaikę tendenciją.

Nusakyti tikslias orų prognozes yra sudėtinga – su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto hidrologijos bei klimatologijos katedros doktorantas Justinas Kilpys. Visgi, klimatologas, remdamasis amerikiečių Klimato prognozių centro duomenimis, teigia, kad šiais metais visoje Europoje pavasario ir vasaros laikotarpiu tikimasi sulaukti šiltesnių orų.

Klimato kaita pastebima visame pasaulyje, ne išimtis Europa ir joje esantis Baltijos regionas. „Klimato kaita sustiprina orų reiškinius, paveikia statybas, planavimą, šiltos vasaros gali tapti pavojingai karštomis. Maloniai šiltos žiemos gali pradėti keisti mūsų ekosistemas, gali paplisti naujos rūšys bei naujos ligos, nežinia kokia bus ateitis”, – besilankydamas Vilniaus universitete (VU) kalbėjo Mait Sepp, svečias iš Tartu universiteto Estijoje, geografijos katedros.

Vienoje Vilniaus kavinėje sugužėjus aplinką ir Žemę mylinčių žmonių grupelei klimatologas bei VU hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantas Justinas Kilpys pradėjo savo paskaitą – „Klimato kaita (ne)egzistuoja“. Buvo kalbėta apie klimato kaitos pokyčius ir sprendimus.

„Atšilęs klimatas kai kurioms rūšims gali būti esminis faktorius išgyvenant šaltąjį metų laikotarpį ir gali sąlygoti tokios rūšies išlikimą ar ilgainiui ir invazyvų plitimą”, – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai. Iš pirmo žvilgsnio tai tarsi galėtų būti šviesioji klimato kaitos pusė.

Su klimato kaitos pasekmėmis taikstosi ne tik žmonija – šios anomalijos paveikia ir visus kitus gyvius, tame tarpe – augaliją bei gyvūniją. Vieniems iš jų šiltėjantis klimatas sukuria tinkamą terpę apsigyventi ten, kur iki tol jiems būtų buvę per šalta, kitiems – reiškia pražūtį, tačiau visi šie pokyčiai gamtoje puikiai atspindi klimato kaitos reiškinio egzistavimą. Kenkėjų rojus Šiltėjantys orai Lietuvoje palankią terpę sukuria žmonių ne itin mėgstamam voragyviui – erkėms.

Mėgstate filmus, kuriuose automobiliai miesto gatvėmis lekia daugiau nei dviejų šimtų kilometrų per valandą greičiu, o po to apsiverčia ore, nusileidžia tiesiai ant ratų ir nestabdomai nudumia toliau? Gerai. O jei pasakytume, kad yra šis tas greitesnio, tačiau lygiai taip pat įsiutusio ir pavojingo? Beje, šiame scenarijuje jums numatytas svarbus bei lemtingas vaidmuo.

 Jūsų spintelės ir šaldytuvai visuomet pripildyti maisto, tarsi ruošiant atsargas prieš galingas gamtos stichijas? Galbūt trečią dieną iš eilės valgomi tie patys kepsniai pradeda įkyrėti? Apsipirkinėjant nekreipiate dėmesio į pagaminimo vietą? Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama beveik 600 tūkst. tonų maisto ir greičiausiai tokiam švaistymui galėtume rasti tūkstantį ir vieną priežastį bei pasiteisinimą.

Daugybės mokslinių tyrimų nustatyta, kad globalinis atšilimas stipriai paveiks pasėlius, miškus, pievas ir kitą augaliją. Taip yra dėl to, jog klimatas – pagrindinis augalų paplitimą lemiantis veiksnys, o pastaraisiais dešimtmečiais temperatūra sparčiai kyla, sujaukdama nusistovėjusią tvarką. Kyla klausimas ar šylantis klimatas neturėtų augmenijai atnešti daugiau naudos nei žalos? „Esant aukštesnei temperatūrai ir optimaliam kritulių kiekiui galima tikėtis geresnių derlių, pavyzdžiui, javų.

Atrodo, jog klimato kaita bus visiškai sumaišiusi įprastus orus, prie kurių buvome pratę. Žiemos metu vis dažniau sniegą keičia lietus, o vasarą kamuoja karščio bangos. Dėl tokių pokyčių kaltinamas globalinis atšilimas ir jis vyksta dėl mūsų kaltės ir be mūsų pagalbos, jis niekur nežada trauktis. Lietuva - ne išimtis Manyti, jog pasaulinis atšilimas mūsų neliečia ir nėra ko rūpintis, būtų visai neteisinga. Jau dabar pastebime, kad Lietuvos klimatas ne išimtis pasaulyje.

Japonijos meteorologijos agentūra jau paskelbė, kad 2014 metai buvo patys šilčiausi mūsų planetoje nuo instrumentinių matavimų pradžios. Kol kas dar laukiama kokias išvadas pateiks JAV, Didžiosios Britanijos meteorologijos centrai, tačiau beveik neabejojama, kad jie patvirtins šias išvadas.

Naujų metų pradžia bus šilta – bent jau vakarinėje Lietuvos dalyje, o sausio ir vasario mėnesių vidutinė temperatūra bus aukštesnė už vidutinę, portalui LRT.lt sako klimatologas Justinas Kilpys. „Tačiau negalima sakyti, kad žiemos nebus. Gali būti, kad ji bus labai permaininga“, – teigia klimatologas. Kaip portalui LRT.lt kalbėjo klimatologas J. Kilpys, naujųjų metų pradžia bus šilta, ypač vakarinėje Lietuvos dalyje – Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.

Žinių radijas  Bent 7 žmonės žuvo Niujorko valstijoje, kai Bafalo mieste iškrito žvėriškai daug sniego. Įspėjama, kad žmonės gali būti įstrigę apsnigtuose namuose. Per parą Lankasterio mieste iškrito 60 colių, tai yra pusantro metro sniego.  Klimatologas Justinas Kilpys „Žinių radiją“ patikino, jog toks didžiulis sniego kiekis nėra būdingas lapkričio mėnesį.  „Gali būti, kad tai bus rekordinis sniego kiekis iškritęs lapkričio mėnesį.

Tam, kad pristabdytume klimato kaitą reikia ne tik galvoti kaip efektyviai naudoti elektrinius prietaisus namuose ir darbe, ar kokiais būdais keliauti į darbą, bet ir susimąstyti ką valgome. Maistas, kurį mes vartojame, taip pat turi įtakos klimatui. Svarbiausi dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti: kiek energijos suvartojama maistui pagaminti ir kiek maistas turi keliauti kol patenka ant mūsų stalo. Mėsa ir klimato kaita Mėsos produkcija yra pagrindinis klimato kaitos indėlininkas.

Kiekvieną dieną geriame kavą ar arbatą, prausiamės po dušu, plauname rankas, gamine maistą ir atliekame kitus būtiniausius buities darbus, kuriems būtinas vanduo. Visi žinome, jog daugiau nei 70 proc. mūsų Žemės paviršiaus dengia būtent jis, tačiau klimato kaitos daromas poveikis mūsų planetai kėsinasi ir į jo rezervus. Net 97,5 proc. Žemėje esančio vandens yra sūrus, o tai reiškia, kad turime tik 2,5 proc. gėlo vandens. Dalis jo yra užšalusi ledynuose.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Yra keletas scenarijų, kaip klimatas mūsų šalyje gali pakisti per artimiausius 100 metų. Jei tikėtume blogiausiuoju, per šimtmetį vidutinė temperatūra Lietuvoje pakils keturiais laipsniais, žiemos dienomis termometro stulpelis nekris žemiau nulio, o vasarą dažnės karščio bangos – laikysis daugiau nei 30 laipsnių karštis. Taip teigia klimatologas Justinas Kilpys.

Laisvajame universitete vyksta užsiėmimai pačiomis įvairiausiomis temomis: praeitą savaitę Alytaus LUNI filialas mokėsi medituoti, panevėžiškiai – gerti arbatą pagal senąsias Rytų tradicijas, Vilniuje vyko diskusija apie perspektyvią demokratijos išraišką – omnikratiją. Artimiausiu metu Laisvajame universitete Vilniuje rengiama vieša diskusija apie riaušes ir jų teisėtumo istoriją, nepaliekant nuošalyje neramumų Vilniuje sausio mėnesį, o Klaipėdoje bus kalbama klimato kaitos temomis.