„Klimato kaita sustiprina orų reiškinius, paveikia statybas, planavimą, šiltos vasaros gali tapti pavojingai karštomis. Maloniai šiltos žiemos gali pradėti keisti mūsų ekosistemas, gali paplisti naujos rūšys bei naujos ligos, nežinia kokia bus ateitis”, – besilankydamas Vilniaus universitete (VU) kalbėjo Mait Sepp, svečias iš Tartu universiteto Estijoje, geografijos katedros.
Klimato kaita paveiks Baltijos šalis, tad kokios permainos laukia jau artimiausiu metu, apžvelgia klimato kaitą stebintys mokslininkai.
Estija ir kylantis jūros lygis
Klimato atšilimas lemia jūros lygio pakilimą Estijoje, todėl prarandama valstybės teritorija. Visgi, mokslininkai skuba raminti, kad tai labai lėtas procesas.
Kiekvienas papildomas milimetras jūroje lemia, kaip dažnai kyla audros, tad jei klimato atšilimas nebus lėtinamas, ateityje audrų bus daugiau ir stipresnių, o jos savo ruožtu, niokos pakrantes ir vis daugiau smėlio nuplaus į jūras.
Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad daugėja tvindomų teritorijų plotas. Estijoje potencialus potvynių plotas siekia nuo 34 iki 63 kv. km, o dėl šios sticihijos būtų paveikti nuo 1 000 iki 18 400 žmonių.
Latvija ir tropinės naktys
Latvijoje mokslininkams nerimą kelia tai, kad pastebima vis daugiau tropinių naktų. Ilgainiui labai drėgnų dienų skaičius didės.
„Daugėja šiltų dienų, apskritai sumažėjo dienų su labai žema oro temperatūra skaičius, žinoma, tam tikrais metais gali būti dienų su labai žema temperatūra, padidėjusius kritulių intensyvumo įvykius, dėl kurių gali kilti potvynis”, – kalbėjo Agrita Briede iš Latvijos universiteto.
Lietuvoje mažėjantis sniegas
Lietuvoje vienas klimato kaitos rodiklių yra ekstremalūs reiškiniai, nes lėtą temperatūros kilimą pajusti sunkiau, tačiau Lietuvoje pastebimai mažėja sniego.
„Kintant klimatui Lietuvoje taip pat matomi pokyčiai. Bendra lietuviškų žiemų tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrinta vis mažiau ir dienų kuomet viskas pasidengia sniegu mažėja“, – minėjo VU hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantas Justinas Kilpys.
Pasak klimatologo, dienų su sniego danga mūsų žiemomis sumažėjo 11–20 dienų.
Karščio bangos puls visus
Visgi, klimato kaita veikia ne tik vėsesnio metų laiko reiškinius.
„Numatoma, kad dėl klimato kaitos Europoje daugės ekstremalių meteorologinių įvykių, tokių kaip karščio bangos. Jos padidins žmonių sergamumą ir mirtingumą”, – kalbėjo M. Sepp.
„2015 metai buvo patys karščiausi Vilniuje ir likusioje Lietuvos dalyje. Vasaromis vis dažniau pasitaiko karščio bangų. Nuo 2004 metų kasmet pasitaiko bent viena diena, kuomet termometro stulpelis rodo 30 laipsnių karščio. Ankščiau to nebūdavo. Dažnai susiduriama ir su tropinėmis naktimis“, – minėjo klimatologas.
Tropinę naktį temperatūra nenukrenta, todėl nuo karščio vyravusio dieną žmonės negali pailsėti. Tai ypač kenkia senyvo amžiaus žmonėms, vaikams, širdies problemų turintiesiems.
Dėl karščio didėja mirtingumas
Visoje Europoje pranešama apie didėjantį pavojų sveikatai. Tačiau aukštesnės temperatūros pavojus sveikatai būna didesnis vėsesniuose klimatuose, nes kitur žmonės yra pratę prie karščio.
„Remiantis tyrimu dėl aukštų temperatūrų ir mirtingumo Estijoje 1997-2013 m. bendras mirštamumas padidėjo 1,68 proc., nes metinė vidutinė temperatūra Estijoje padidėjo 1 laipsniu Celsijaus”, – kalbėjo M. Sepp.
Remiantis ankstesniu tyrimu, pastebėtas statistiškai reikšmingas mirtingumo padidėjimas esant 27 laipsnių Celsijaus temperatūrai, buvo nustatytos karščio dienos (dieną ne mažiau kaip 27 laipsniai Celsijaus).
Aukštesnės temperatūros ateityje turės didelį poveikį visuomenės sveikatai. Tačiau, galima prielaida, kad poveikis gali sumažėti prisitaikant prie temperatūros.
Taip pat yra kitokio poveikio sveikatai, pavyzdžiui, ligos, susijusios su vektoriniu laikotarpiu, alergijos žiedadulkėms, maisto saugos, su vandeniu susijusios problemos ir kitos.
Visais atvejais, kai buvo užfiksuotas šilumos bangos (30 laipsnių ir daugiau), bendras mirtingumas Vilniuje išaugdavo.
„Lietuvoje didžiausias mirčių skaičius (nuo širdies ir kraujagyslių ligų) buvo pastebėtas šilumos bangos metu 2010 m. Liepos 10-27 dienomis”, – kalbėjo Doc. dr.Justas Kažys.
Didžiausios tikėtino bendro mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičiaus reikšmės buvo užfiksuotos 9-ąją šilumos bangos dieną. Rezultatai rodo širdies ir kraujagyslių ligų sezoniškumą. Širdies ir kraujagyslių ligos dažniau pasitaiko žiemą, nei vasarą. Karštis turi įtakos tiek skubios pagalbos skambučiams.
Latvijoje vidutinis metinis karščio bangų sukeltas mirčių skaičius yra daug didesnis, nei bet kokio kito ekstremalių oro sąlygų atveju. Padidėjusi temperatūra sustiprina širdies ritmo sutrikimus ir stenokardiją. Todėl šiomis ligomis besiskundžiantys atsiduria rizikos grupėje.
Nuolatinis dienos oro sąlygų pakeitimas ateityje gali pakelti sergamumo bei mirtingumo skaičius. Tokios ligos kaip, pvz., alerginis rinitas (žiedadulkės), melanoma ir katarakta (UV spinduliai) turės geresnes sąlygas klestėti.
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose regiono šalyse žmonės miršta ir dėl šalčio poveikio, kuris išliks šioje teritorijoje ganėtinai stiprus ir ateinančiais metais.
