Oro temperatūra šį vasarį numatoma iki 2 laipsnių aukštesnė nei įprastai, o kritulių kiekis iki 15 proc. mažesnis nei įprastai.
Vasarį galimos trumpalaikės šalčio bangos. Šiuo laikotarpiu dažnai stebimas arktinio oro įsiveržimas į vidutines platumas, kuomet fiksuojamos neigiamos oro temperatūros anomalijos, siekiančios -10 laipsnių ir daugiau.
Vis dėlto, likusią žiemos dalį, šalčio bangos jau mažai tikėtinos, galimas tik lengvas šalčio pasispardymas.
Kovas – šiltesnis, nei įprastai
Šį kovą oro temperatūra numatoma iki 1 laipsnio aukštesnė, nei įprasta, o kritulių kiekis iki 10 proc. mažesnis nei įprastai (norma: 0,4 laipsniai ir 42 mm).
Pagal klimato normas, kovas – dar nėra labai šiltas ir pavasariškas.
„Jeigu žiūrėsime į kovą kaip mėnesį, į tas normas, tai jis dar nėra toks ir pavasariškas. Jam būdinga 0,4 laipsnių vidutinė paros temperatūra ir kovą, iš tikrųjų, dar būna visko. Kovo mėnesį dažnai sutinkami oro bei kritulių svyravimai, kurie yra normalūs, todėl gali ir sniegas iškristi. Lietuvai yra būdingas ir erzinantis pavasarinis lietus ir nereikėtų stebėtis, kad jis yra pas mus“, – kalbėjo klimatologas D. Valiukas.
Paprastai Lietuvoje pavasaris ateina iš vakarų ir pietvakarių į šiaurės rytus, o jo trukmė vidutiniškai svyruoja nuo 2,5 mėnesio rytiniuose rajonuose iki 3 mėnesių pajūryje.
„Vidutiniškai virsmas, kai vidutinė paros temperatūra peržengia 0 laipsnių, tuomet ateina klimatologinis pavasaris“, – kalbėjo klimatologas.
Senolių išmintis
Senoliai manydavo, jog orai Užgavėnių dieną rodo būsimą derlių: jei tą dieną sausa, tai ir pavasaris bus be lietaus, jei saulėta – javai gerai derės. Jei Užgavėnių diena drėgna, manyta, linai gerai derės. Gausaus linų derliaus galėjai tikėtis ir tada, jei išgriuvęs iš rogių pasivoliosi sniege.
Šiemet Užgavėnės – kovo 5 dieną.
Balandis atneša apgaulingą šilumą
Nors klimatologiniu požiūriu pavasaris prasideda tada, kai pastovi vidutinė paros oro temperatūra viršija 0 laipsnių, tačiau pagal gamtoje vykstančius procesus, tikrojo pavasario pradžia tapatinama su vidutinės paros oro temperatūros perėjimu per 5 laipsniu, o tai mūsų šalyje įvyksta vidutiniškai balandžio 12 d., tad jo reikės dar šiek tiek palūkėti.
Užtikrinta šiluma dažniausiai atkeliauja antroje balandžio pusėje.
„Balandžio mėnuo visada pasižymi tuo, kad orai dar būna permainingi ir žmonės balandžio pirmąją vadina melagių diena, manoma dėl to, kad galima apsigauti, nes matyti, kad saulutė šviečia, tuoj išsirengęs išbėgsi į lauką, jau galima nepasiimti šiltesnių rūbų, skėčio, o staiga čia ims kilti kokia nors dargana, snaigės, užeis debesėlis. Balandį kartais ir sniego gali dar iškristi. Tai toks apgaulingas, permainingas oras vyrauja.
Galiausiai, balandžio antroje pusėje mūsų krašte galima matyti pavasario regimus pasireiškimus medžių išvaizdoje, sprogsta pumpurai, skleidžiasi pirmoji žaluma“, – kalbėjo etnologas Jonas Vaiškūnas.
Gegužę karščio sulaukiama vis daugiau
Gegužė yra dar gana kontrastingas mėnesis. Jei vyrauja giedri orai, tuomet dienomis būna šilta, o naktimis gali būti ir vėsu. Didesnė šiluma atkeliauja antroje gegužės mėnesio pusėje.
„Dienomis gali būti ir +20, o naktimis tik +5 laipsniai. Taigi, temperatūros svyravimai vyksta ir nuo viso to nedingsi. Jie vyksta tiek atskiroms dienomis, tiek atskiromis savaitėmis. Tokių atvejų tikrai gali būti.
Gegužės pradžia dar toks kontrastingas laikas gali būti. Žinoma mėnuo šiltėja, bet vėlgi nereiškia, kad ir šiemet taip bus.
Bet gegužės mėnesį ir šalnų pasitaiko, ir šaltų naktų. Vyrauja panašios tendencijos, kaip žiemą – kuo mažesnis debesuotumas, kuo dieną giedriau ir saulėčiau, tuo naktį labiau atvėsta. Diena šilta ir saulėta, o naktis vėsi“, – kalbėjo klimatologas D. Valiukas.
