Atrodo, jog klimato kaita bus visiškai sumaišiusi įprastus orus, prie kurių buvome pratę. Žiemos metu vis dažniau sniegą keičia lietus, o vasarą kamuoja karščio bangos. Dėl tokių pokyčių kaltinamas globalinis atšilimas ir jis vyksta dėl mūsų kaltės ir be mūsų pagalbos, jis niekur nežada trauktis.
Lietuva - ne išimtis
Manyti, jog pasaulinis atšilimas mūsų neliečia ir nėra ko rūpintis, būtų visai neteisinga. Jau dabar pastebime, kad Lietuvos klimatas ne išimtis pasaulyje. Visos šalys jaučia globalinio atšilimo pasekmes, nepriklausomai nuo to, kiek kiekvienos šalies veikla prisidėjo prie šio proceso skatinimo.
„Tendencijos Lietuvoje ir Pasaulyje panašios – kyla vidutinė temperatūra ir gana sparčiai. Praėjusieji metai buvo patys šilčiausi. Žemės planeta dar niekada nebuvo taip įšilusi“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys.
Tiesa, šilčiausiais istorijoje metais paskelbti 2014 metai, vertinant bendrą pasaulio metinę temperatūrą. „Na, o Lietuvoje šilčiausius metus turėjome 2008 metais. Visame pasaulyje pastebima, kad nauji klimato rekordai – aukščiausia oro temperatūra – beveik visais atvejais yra užfiksuoti po 2000-ųjų metų, – pasakoja J. Kilpys. – Tad kiekvienais metais yra didelė tikimybė sulaukti naujų maksimalios temperatūros rekordų.“
Keičiasi kritulių pasiskirstymas
Pasaulinis atšilimas „apdovanotas“ daugybe rekordų ne tik dėl kylančios temperatūros. Pasaulio meteorologijos organizacija skelbia, jog 2007, 2009 ir 2010 metais Europoje iškrito rekordiškai mažai kritulių.
„Mokslininkai kalba, kad keičiantis vidutinei temperatūrai ir šylant klimatui, keičiasi vandens apytakos ratas. Ten kur buvo sausos vietos, jos tapo dar sausesnės, o ten kur iškrisdavo daug kritulių, galima sulaukti dar didesnių liūčių. Kitaip tariant, keičiasi vandens balansas, kritulių sezoninis ir geografinis pasiskirstymas“, – aiškina J. Kilpys.
Kalbant apie kritulius Lietuvoje, anot klimatologo, šaltuoju metų laiku vis dažniau pasitaiko skystų kritulių, todėl žiemą dažniau iškrenta nebe sniegas, o šlapdriba ir lietus. Vasarą labai dažnos trumpos, bet smarkios liūtys, kai per labai trumpą laiką iškrenta kelių dienų, o kartais ir viso mėnesio, kritulių kiekis. Vis dažniau pastebima, kad po liūčių seka šilti ir sausringi laikotarpiai.
Įtaka sezoniškumui
Visgi besikeičiantys orai gali turėti ir keletą pliusų. Pirmiausia, ūkininkai gali tikėtis geresnių derlių. Žinoma, jei visos sąlygos bus tam palankios.
„Gera žinia ir ta, jog vertinant pagal temperatūrą ir kritulius, Lietuvoje ilgėja turizmo laikotarpis. Jei anksčiau balandžio ir spalio mėnesiai būdavo pakankamai vėsūs, drėgni ir nelabai tinkami atostogoms, tai dabar augant vidutinei temperatūrai, šie du mėnesiai vis labiau tampa tinkami rekreacijai“, – pasakoja J. Kilpys. Ilgėjantis vasaros sezonas Baltijos šalių kurortams gali būti puiki proga turizmo sektoriaus vystymui.
Tačiau keletas šylančio klimato privalumų negali užgožti neigiamų pokyčių – audrų, sausrų ir kitų stichinių nelaimių daromą žalą. Labiausiai nukenčia gamtos sistemos: iš teritorijų traukiasi augalų ir gyvūnų rūšys, kurias keičia naujos ir neįprastos, atsiranda nauji kenkėjai ir ligos, alinami augalai, nyksta žemynų krantai. Taip pat baiminamasi ir dėl neigiamo poveikio viso pasaulio gyventojams. Svarbu suprasti, jog dažnėjantys tokie reiškiniai tik įspėjimas žmonijai, ko galima tikėtis, jei nieko nebus imtasi klimato kaitai stabdyti.
