Daugybės mokslinių tyrimų nustatyta, kad globalinis atšilimas stipriai paveiks pasėlius, miškus, pievas ir kitą augaliją. Taip yra dėl to, jog klimatas – pagrindinis augalų paplitimą lemiantis veiksnys, o pastaraisiais dešimtmečiais temperatūra sparčiai kyla, sujaukdama nusistovėjusią tvarką.
Kyla klausimas ar šylantis klimatas neturėtų augmenijai atnešti daugiau naudos nei žalos? „Esant aukštesnei temperatūrai ir optimaliam kritulių kiekiui galima tikėtis geresnių derlių, pavyzdžiui, javų. Tačiau susiduriame su problema – vyrauja tendencija, jog šilti, karšti orai keičia drėgnus, o tai nėra palanku javams“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys. Taigi, vien tik šylančio klimato spartesniam augalų augimui nepakanka.
Nereikėtų pamiršti, kad ypač pastaraisiais metais, temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiai iššaukia ilgesnes ir dažnesnes sausras bei potvynius, kurie ypatingai nualina visus augalus ir mažina jų atsparumą kenkėjams bei ligoms. Būtent šiltesnis oras yra palankus tiek vietinių kenkėjų dauginimuisi, tiek naujų organizmų plitimui iš Pietų, todėl ateityje jų turėtų atsirasti vis daugiau, o tai didelė grėsmė įvairių augalų produktyvumui.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija praneša, jog jau dabar dėl neigiamo klimato kaitos poveikio pastebimai mažėja kviečių ir kitų grūdinių kultūrų derliai. Deja, mokslininkų prognozės labai liūdnos – ir toliau augant gyventojų skaičiui taip kaip dabar, mažėjančių derlių nepakaks visiems žmonėms išmaitinti.
Visgi šylantis klimatas palankus augti kitokiems augalams ar naujoms žemės ūkio kultūroms, kurios prieš tai šiose platumose nebuvo auginamos. „Panašu, kad Lietuvoje klimatas tampa tinkamu auginti kukurūzus. Anksčiau jie buvo auginami daugiau kaip pašariniai, nes sąlygos nebuvo tinkamos burbuolėm subrandinti, o dabar vis dažniau to galima sulaukti“, – priduria klimatologas. Tačiau bendrai vertinant naujų rūšių atsiradimą, nevertėtų per daug dėl to džiūgauti.
„Daugeliu atveju naujos augalų rūšys yra pavojus Lietuvai, o ne nauda“, – įspėja J. Kilpys. Dėl klimato kaitos ir šiltesnių orų nei esame pratę, atsiranda iki šiol Lietuvoje dar neregėtų augalų rūšių. Pasak J. Kilpio, naujos augalų ir gyvūnų rūšys, kurios ateina į Lietuvą gali išstumti vietines rūšis. Jei atsiranda naujas augalas ir jis užima dideles teritorijas, dažniausiai išnyksta labai daug vietinių augalų rūšių – pradeda byrėti ekosistemos. Todėl atsiradus invaziniams augalams susiduriame su rimta bėda.
Per geologinę Žemės istoriją pamažu keičiantis aplinkai ir klimatui vienos rūšys išnykdavo, o kitos atsirasdavo. Šiandien klimato kaitos procesai vyksta kur kas sparčiau, todėl ir neigiamas poveikis yra daug kartų didesnis. Dėl pasaulinio atšilimo degraduoja dirvožemiai, keičiasi augalų bei vandens ekosistemos, stebimas natūralaus kraštovaizdžio nykimas, o tai turi įtakos gyvūnijos ir augalijos rūšių nykimui. Kaip tai galime stabdyti? Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo savęs. Būtent žmonės yra šiuo metu vykstančios klimato kaitos kaltininkai dėl intensyviai vykdomos veiklos, kuri į aplinką išmeta didelius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius. Taip pat ne ką mažiau svarbu prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių ir į juos reaguojant imtis priemonių kaip apsaugoti gamtą.
