j. kilpio
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „j. kilpio“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „j. kilpio“.
Klimato kaita Lietuvoje: ši vieta nukentės labiausia
Pasaulyje vykstanti klimato kaita priverčia žmones susidurti su įvairiausiais sunkumais. Vienas jų – kylantis jūros lygis. Ilgainiui gali būti apsemti įvairūs pasaulio miestai, Lietuvos šis reiškinys taip pat neaplenks. Vienas klimato kaitos rodiklių yra pasaulį veikiantys ekstremalūs reiškiniai, nes lėtą temperatūros kilimą pajusti sunkiau, tačiau ekstremalūs klimato reiškiniai, tokie kaip sausros, potvyniai, audros, pasidarė labai dažni ir jų daromi nuostoliai auga.
Stichija smogia visa jėga: paskutinieji metai – itin pavojingi
Vienoje Vilniaus kavinėje sugužėjus aplinką ir Žemę mylinčių žmonių grupelei klimatologas bei VU hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantas Justinas Kilpys pradėjo savo paskaitą – „Klimato kaita (ne)egzistuoja“. Buvo kalbėta apie klimato kaitos pokyčius ir sprendimus.
Klimato kaita atakuoja augmeniją
Daugybės mokslinių tyrimų nustatyta, kad globalinis atšilimas stipriai paveiks pasėlius, miškus, pievas ir kitą augaliją. Taip yra dėl to, jog klimatas – pagrindinis augalų paplitimą lemiantis veiksnys, o pastaraisiais dešimtmečiais temperatūra sparčiai kyla, sujaukdama nusistovėjusią tvarką. Kyla klausimas ar šylantis klimatas neturėtų augmenijai atnešti daugiau naudos nei žalos? „Esant aukštesnei temperatūrai ir optimaliam kritulių kiekiui galima tikėtis geresnių derlių, pavyzdžiui, javų.
Ko dar galime tikėtis iš šios žiemos
Naujų metų pradžia bus šilta – bent jau vakarinėje Lietuvos dalyje, o sausio ir vasario mėnesių vidutinė temperatūra bus aukštesnė už vidutinę, portalui LRT.lt sako klimatologas Justinas Kilpys. „Tačiau negalima sakyti, kad žiemos nebus. Gali būti, kad ji bus labai permaininga“, – teigia klimatologas. Kaip portalui LRT.lt kalbėjo klimatologas J. Kilpys, naujųjų metų pradžia bus šilta, ypač vakarinėje Lietuvos dalyje – Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.
Dėl globalinio atšilimo žuvys migruoja į šaltesnius vandenis
Vieną didžiausių įtakų augalijos ir augmenijos struktūroms pasaulyje daro klimatas. Mokslininkai nepailsdami kalba apie vis didėjantį dėl žmonių veiklos CO2 kiekį, kuris sukuria šiltnamio efektą. Žmogaus ūkinė veikla ir besaikis gamtos resursų naudojimas kenkia planetai, daro neigiamą įtaką ekosistemoms ir jų sudėtinėms dalims – rūšims, bendrijoms ir buveinėms. Gamtosaugininkai skambina pavojaus varpais – daugelis gamtinių šalies ekosistemų taps pažeidžiamomis dėl klimato kaitos.
Klimato kaita: ką galime daryti kitaip?
Kiekvieną dieną geriame kavą ar arbatą, prausiamės po dušu, plauname rankas, gamine maistą ir atliekame kitus būtiniausius buities darbus, kuriems būtinas vanduo. Visi žinome, jog daugiau nei 70 proc. mūsų Žemės paviršiaus dengia būtent jis, tačiau klimato kaitos daromas poveikis mūsų planetai kėsinasi ir į jo rezervus. Net 97,5 proc. Žemėje esančio vandens yra sūrus, o tai reiškia, kad turime tik 2,5 proc. gėlo vandens. Dalis jo yra užšalusi ledynuose.
Mūsų vaikaičiams visą žiemą neištirpęs sniegas prilygs stebuklui?
Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Yra keletas scenarijų, kaip klimatas mūsų šalyje gali pakisti per artimiausius 100 metų. Jei tikėtume blogiausiuoju, per šimtmetį vidutinė temperatūra Lietuvoje pakils keturiais laipsniais, žiemos dienomis termometro stulpelis nekris žemiau nulio, o vasarą dažnės karščio bangos – laikysis daugiau nei 30 laipsnių karštis. Taip teigia klimatologas Justinas Kilpys.