Vienas klimato kaitos rodiklių yra pasaulį veikiantys ekstremalūs reiškiniai, nes lėtą temperatūros kilimą pajusti sunkiau, tačiau ekstremalūs klimato reiškiniai, tokie kaip sausros, potvyniai, audros, pasidarė labai dažni ir jų daromi nuostoliai auga. Taip pat, dėl tirpstančių vandenynų kyla ir jūros lygis.
Smeltalės baseino žemupys
VU hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Edvinas Stonevičius tyrė Smeltalės baseino žemupį, kur dėl poplūdžių ir dėl atitekančio vandens iš baseinų, ir dėl vandens lygio kilimo Klaipėdos sąsiauryje jau dabar pasitaiko labai aukštas vandens lygis, kuris skatina išsiliejimus šioje teritorijoje.
„Mes sužinojome, kokios bus problemos šioje teritorijoje ir kokių tikslių prisitaikymo priemonių laukia šioje teritorijoje gyvenantys žmonės, kuriuos veikia klimato kaita šioje vietoje.
Mes sužinojome, kad šioje teritorijoje pasitaiko pakankamai dažnas vandens išsiliejimas iš upės, kadangi pati teritorija yra žema, tai upė išsilieja ir užlieja net ir gretimus pastatus. Kitas aspektas, kad liūčių metu iš miesto atiteka daug teršalų ir nešmenų, kurios kaupiasi upės vagoje ir trukdo žemupyje esančio žvejų uostelio veiklai.
Yra ir kita bėda. Tiltas, po kuriuo turi praplaukti žvejai plaukdami į Klaipėdos sąsiaurį ir į marias, ne visuomet praplaukiamas, dėl padidėjusio vandens lygio“, – kalbėjo E. Stonevičius.
Problema didės
Klimato kaita tik padidins šią problemą. Blogiausiu atveju vanduo apsems didžiąją dalį Klaipėdos. Tačiau tai įvyks ne iš karto, palaipsniui.
„Galima teigti, kad dėl klimato kaitos šie poplūdžiai toliau didės, bet verta atkreipti dėmesį, kad tiek liūtys, tiek vandens lygio kilimas yra labai neapibrėžti dalykai. Kokios bus tikslios prognozės labai priklauso nuo to, kokį mes scenarijų pasirinksime“, – kalbėjo E. Stonevičius.
Sunkumai, dėl pokyčių
Besikeičiantis klimatas pasaulio gyventojams sukėlė daugybę sunkumų. Dėl didėjančio jūros lygio kyla daugiau potvynių, apsemiamos gyvenamosios vietos. Tokių vietų yra visame pasaulyje: visos Ramiojo vandenyno salos, pakrančių miestai, pvz:. Majamis, Venecija.
„Dėl šiluminio plėtimosi ir tirpstančių ledynų vandenynų lygis pakilo 20 mm. Tokios šalys kaip Bangladešas susiduria su nuolatine potvynių grėsme. Kai kurių salų gyventojams jau tenka pirkti žemių kitur, nes žino – netrukus jų namai bus apsemti“, – minėjo VU hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantas Justinas Kilpys.
Su skęstančiais miestais glaudžiai susiję ir klimato pabėgėliai, tai yra vienas skaudžių klimato kaitos padarinių. Kasmet pabėgėlių atsiranda nuo 15 iki 30, o kartais ir daugiau milijonų. Didelę dalį gamtos reiškinių, kurie išstumia juos iš gyvenamųjų vietų, sudaro pavojingi hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai t. y. audros, potvyniai, jų sukeltos nuošliaužos ir pan.
Pasak J. Kilpio, besikeičiant klimatui, vietovės, kuriose buvo sausa, susidurs su didesnėmis sausromis, o ten, kur buvo drėgna, bus dar drėgniau.
