jurgita sejonienė

Šios žiemos šventės yra antrosios, kurias Lietuva ir pasaulis sutinka esant koronaviruso grėsmei. Visgi jos visiškai kitokios nei pernai, kadangi šalyje nėra įvestas „juodas“ karantinas.

Atrodo, kad Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse.

Pasaulyje plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai, šalys griebiasi griežtesnių priemonių epidemiologinės situacijos suvaldymui. Italija viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, kurioje įvesti nauji, papildomi reikalavimai iš ES ir trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, nepriklausomai, nuo to, ar šie yra pasiskiepiję, ar ne. Visi vykstantys į Italiją, prieš tai turi pasidaryti testą ir gauti neigiamą rezultatą.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Pasaulis suklusęs stebi apie privalomą visų gyventojų vakcinaciją nuo COVID-19 prabilusias šalis. Šiuo metu privalomai skiepyti visus gyventojus ketina Austrija, kitos šalys privalomai skiepytis planuoja nurodyti tik tam tikroms grupėms žmonių. Nepasiskiepijusiems grėstų nemenkos piniginės baudos. Kai kurie parlamentarai sako neatmetantys galimybės, kad panaši tvarka tam tikru atveju galėtų įsigalioti ir Lietuvoje.

Visame pasaulyje plinta nauja COVID-19 omikron atmaina. Daugeliui kyla abejonių dėl dabartinių vakcinų veiksmingumo prieš naują mutaciją, tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas ramina ir sako, kad naujos technologijos leidžia modifikuoti vakcinas labai greitai. Apie iššūkius, kuriuos gali sukelti omikron atmaina, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo S. Čaplinskas ir Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad 5-11 metų amžiaus vaikų skiepijimas nuo COVID-19 ligos Lietuvoje prasidės dar šiemet.

Sostinėje tris kartus prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato batus nusiavusios mamos, protestuojančios prieš galimybių pasą vaikams, sustoti neketina. Akcijos lyderė tikina, kad ir toliau neužmezgus dialogo su valdančiaisiais, bus galima tikėtis ne tik pratęsti protestų bangą, bet ir sulaukti „daug ko“. Tačiau kai kurie dalykai kelia diskusinių klausimų.

Vyriausybė priėmė griežtesnę galimybių paso tvarką – nuo gruodžio jis bus reikalingas nuo 12 metų amžiaus, įvestas ir galimybių paso galiojimo laikas. Konservatorė Jurgita Sejonienė tikina, kad priemonės tikslingos ir reikalingos. Politikė taip pat siūlo plėsti 100 eurų išmokos už skiepą priemonę, nes, anot jos, viskas, kas skatina vakcinaciją, yra pateisinama. Tuo metu Vytenis Povilas Andriukaitis negaili kritikos valdžiai.

Vyriausybė ėmėsi griežtesnių koronaviruso pandemijos valdymo priemonių. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus ir vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Savų pasiūlymų, kaip kovoti su virusu, turi ir opozicija.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sistema ėmė gerokai strigti. Talonų pas gydytojus tenka laukti mėnesius arba net metus, sunku net prisiskambinti į poliklinikas. Medikai sako, kad ir jie patiria didžiulį krūvį ir priimti visų pacientų tiesiog fiziškai nespėja.

Šią savaitę Kauno klinikose vos 23-erių nepasiskiepijusią gimdyvę pasiglemžė klastinga COVID-19 liga. Po paskutinių šios merginos įrašų socialiniuose tinkluose pasipylė kaltinimai ir kaltų paieškos. Viešai kilusių diskusijų metu pirštu bedama į Sveikatos teisės institutą (STI). Dukros susilaukusi nepasiskiepijusi gimdyvė mirė spalio spalio 27 d. 11 val. ir tai, anot Kauno klinikų atstovų, pirmoji sergančios COVID-19 infekcija gimdyvės netektis Lietuvoje.

Komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos kritiką Vyriausybei, jog skiepijimo tempai vasarą galėjo būti mažinami tyčia, europarlamentaras Andrius Kubilius negaili kritikos. Pasak jo, tokie teiginiai yra visiška nesąmonė ir žeidžia daugybę žmonių, kurie kovoja su pandemija.  Kiti politikai ir ekspertai sako nematantys prezidento teiginyje pagrįstumo, jį vertina kaip makabrišką ir kenkiantį tiek Lietuvai, tiek pačiam prezidentui.

Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas ragina Seimą pritarti, kad 100 eurų valstybės išmoka už skiepus būtų skirta senjorams nuo 75 metų, kaip siūlo Vyriausybė.   Už tai antradienį balsavo penki komiteto nariai, tiek pat – už 65 metų amžiaus kartelę, o susilaikė vienintelė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Lietuvoje prastėjant koronaviruso situacijai, Vyriausybė įvedė naujus ribojimus – rekomendacija dėvėti kaukę virto įpareigojimu. Ekspertai pažymi, kad trūko komunikacijos, kad ir vakcinuoti žmonės gali nešioti virusą, o galimybių pasas negali visiškai sugrąžinti į kažkada įprastą gyvenimo kasdienybę.

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Šalyje prastėjant koronaviruso rodikliams, valdžia ėmėsi veiksmų. Nuo spalio 1 d. viduje privaloma dėvėti kaukes, Vyriausybė primygtinai rekomenduoja dirbti nuotoliu.

Sveikatos teisės institutas (STI) paskelbė 10 punktų pandemijos valdymo planą, kuriame surašė tik „neabejotinai būtinas priemones“. STI nario, farmakologo Rimo Jankūno teigimu, tokio plano reikia, „kas daroma dabar, daroma netinkamai“. Pamačiusi šį punktų planą aštriai sureagavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Seimo Sveikatos komiteto narė Jurgita Sejonienė, pro akis nepraleido ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Nors Vyriausybė gerokai iš anksto paruošė ribojimus dar vienam rudeniui su COVID-19 pandemija, neaišku, ar ribojimų išties prireiks, o gal atvirkščiai – jie taps griežtesni. Deja, gausiai besiskiepijančių užsienio valstybių pavyzdžiai Lietuvai nežada nieko gero – net ir spartus vakcinavimas neužkerta kelio įvairiems ribojimams Izraelyje.

Lietuvoje ima plisti Delta, kitaip vadinama indiškąja, koronaviruso atmaina. Specialistai įspėja, kad šios viruso mutacijos simptomai kiek kitokie, nei mums įprasto koronaviruso varianto, indiškoji atmaina taip pat yra daug labiau užkrečiama. Ekspertai gyventojams siūlo labai gerai pagalvoti dėl atostogų užsienyje, kadangi naujos pavojingos viruso mutacijos į Lietuvą patenka būtent dėl iš užsienio atvykstančių žmonių.

Lietuvoje prasidėjo masinė vakcinacija – gauti skiepą nuo COVID-19 gali visi 16-kos ir vyresni gyventojai. Nors į vakcinavimo centrus jau pasipylė norintys pasiskiepyti, o kiti dėl to keliauja net į kitas savivaldybes, neretam kyla ir nemažai abejonių, kokią vakciną rinktis. Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narė Jurgita Sejonienė ir profesorius Saulius Čaplinskas. Profesoriau, kiekviena vakcina turi tam tikrų savo ypatumų.

Nors koronaviruso situacija šalyje gerėja, Vyriausybė nusprendė karantiną pratęsti iki birželio pabaigos. Tiesa, karantino sąlygos dar labiau švelninamos, o buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pagrindinis aspektas, kuriame dar turime pasitempti – vyresnio amžiaus asmenų vakcinavimas. Ar Lietuvai vis dar reikia karantino, portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Aurelijus Veryga ir Jurgita Sejonienė.

Šį pirmadienį TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ bus paliesta tema, kuri Lietuvoje aktuali jau ne vienerius metus. Tai – katastrofiškas gydytojų trūkumas bei gydytojų emocinė būklė – kaip iš tiesų jaučiasi specialistai? Savo mintimis šįkart dalinsis Seimo narė Jurgita Sejonienė ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui, Vytenis Povilas Andriukaitis.

Praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Medikės aplinka tvirtina, kad prie tokio sprendimo ją galėjo privesti mobingas, tragiškos darbo sąlygos ir psichologinis spaudimas. Ligoninės vadovas nuo platesnių komentarų susilaiko, o nusižudžiusi gydytoja, kaip teigia Seimo narė Jurgita Sejonienė, rinko mobingo įrodymus, kurie dabar jos artimųjų rankose.

Valdantieji užsimojo pakeisti prieš ketverius metus valstiečių įvestus alkoholio ribojimus. Konservatorių, liberalų ir laisviečių akiratyje – amžiaus jauninimas, pardavimo laiko ilginimas ir reklamos atlaisvinimas. Netrukus planuojami pakeitimai keliaus į Seimo salę. Visgi ne visi koalicijos nariai pritaria laisvinimams ir tikina, kad alkoholio prekybą būtų galima reguliuoti dar griežčiau. Valdantieji dėl alkoholio ribojimų buvo sudarę darbo grupę.

Vakcinacijos nuo koronaviruso procesui šalyje įsibėgėjus, siaubą daliai gyventojų kelia liudijimai apie nepageidaujamas organizmo reakcijas į vakciną. Tačiau mokslininkai skuba raminti – pasirodo, tai, kad sulaukėte organizmo reakcijos į skiepą, iš tikrųjų gali reikšti, kad jums susidarė imunitetas.

Pagerėjus koronaviruso situacijai šalyje ir atnaujinus kai kurių paslaugų teikimą, judėjimo apribojimai išlieka tokie patys. Vyriausybei svarstant galimybę atlaisvinti judėjimą etapais, opozicija vadina šią pandemijos valdymo priemonę per griežta ir nepagrįsta. Laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo narė Jurgita Sejonienė sakė neabejojanti judėjimo apribojimų veiksmingumu, siekiant suvaldyti pandemiją ir palaikanti šios priemonės pratęsimą.

Pagerėjus koronaviruso situacijai šalyje, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) pirmadienį pranešė, kad siūlo po truputį atlaisvinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitės, VESK pritarė ir teiks siūlymą Vyriausybei priimti judėjimo atlaisvinimą tarp Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų ir jų rajonų savivaldybių.

Nors smulkieji verslininkai jau laidoja savo galimybes atverti duris, Seimo narė Jurgita Sejonienė teigia, kad norint atlaisvinti karantiną, būtinas Vyriausybės ir ekspertų sutarimas. Politikė tvirtino, kad reikalingas visuomenės atsakingumas, kad sušvelninus ribojimus, situacija neimtų staigiai blogėti ir nereikėtų vėl griežtinti draudimų. J. Sejonienė taip pat įsitikinusi, kad įvertinus situaciją, kokioje darbą pradėjo ši Vyriausybė, priekaištų dėl pandemijos suvaldymo jai mažai kas turėtų.

Generalinė prokuratūra sekmadienį pranešė, kad įtariamus vakcinavimo tvarkos pažeidimus Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, Šilalės greitosios medicinos pagalbos stotyje bei Šilutės ir Panevėžio ligoninėse bus pavesta ištirti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).  „Gavus trijų Seimo narių pasirašytą pareiškimą, kuriame prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų skiepijant tam tikrus asmenis vakcina nuo viruso COVID-19, prokuratūra informuoja, ka...

Nors užsikrėtimo koronavirusu skaičiai po truputį mažėja, tačiau vis tiek kiekvieną dieną skaičiuojame tūkstančius naujų atvejų ir keliasdešimt naujų mirčių.

Politikos naujokai jau spėjo prisivirti košės. Į Seimą kandidatavęs, tačiau neišrinktas ir Vilniaus savivaldybės taryboje likęs dirbti Gediminas Jaunius rinkėjams gyrėsi net trimis skirtingais išsilavinimais, tačiau etikos komisija išsiaiškino, kad aukštojo mokslo šis nebaigęs. O į Seimą su konservatoriais papuolusi medikė Jurgita Sejonienė sulaukė teismo kirčio – už tai, kad išvadino gydytoją homeopatą šarlatanu su psichikos problemomis, teks sumokėti baudą.

Su konservatorių sąrašu į Seimą išrinktai medikei Jurgitai Sejonienei teismas yra nurodęs atlyginti žalą dėl garbės ir orumo įžeidimo, kai ji gydytoją homeopatą komentare internete pavadino šarlatanu, turinčiu problemų su psichine sveikata. Apie tai trečiadienį pranešė naujienų portalas alfa.lt.

Daug kritikos tiek iš pacientų, tiek medikų jau ne vienerius metus sulaukia nueinančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įtvirtinta pirmojo pigiausio vaisto paskyrimo tvarka. Visgi, panašu, kad nauji valdantieji čia gali įnešti rimtų pokyčių.

Virusai plinta per kvėpavimo takus, todėl ne veltui sakoma, kad kaukės yra viena svarbiausių apsaugos priemonių norint išvengti užsikrėtimo Covid-19. Tačiau skirtingos kaukės skirtingai mus saugo. Laidoje „Karštai su tv3.lt“ apsilankiusi Medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė paaiškino, kuo skiriasi kaukės. Pasak J. Sejonienės, patalpose, kur įtariame, kad gali būti nesaugu ir nebus galimybės užtikrinti saugių atstumų, kaukės yra būtinos.

Paskelbtas antrasis visuotinis karantinas palies kiekvieną Lietuvos žmogų, paveiks ekonomiką, kirs nokdauną kavinėms, viešbučiams, paslaugų ir pramogų sektoriams. Daugelis mažesnių šio sektoriaus įmonių laukia bankrotai, darbuotojų – nedarbas. Apie tai, kaip išgyvensime antrąją karantino bangą šiandien laidoje „Karštai su tv3.lt” diskutuos pretendentė į Sveikatos apsaugos ministro postą Jurgita Sejonienė ir Seimo narė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

TV3, TV6, TV8, TV3 Play ir Go3 siūlo karštų aktualijų laidą „Karštai su tv3.lt“, įtampos kupinus filmus „Vaikštant tarp antkapių“ ir „Paskutinė riba“. 15.00 val. per TV3 Play – konkurencinis realybės žaidimas „Išlikimas“. Konkurencinis realybės žaidimas „Išlikimas“, kuris nudangina dalyvius į atokią pasaulio vietą, kur jiems tenka išgyventi laukinės gamtos sąlygomis. Iš civilizacijos gali atsigabenti ne ką daugiau nei drabužius, kuriuos vilki.

Rinkimus į Seimą laimėjusi medikė Jurgita Sejonienė neoficialiai vis dažniau linksniuojama, kaip kandidatė pakeisti Aurelijų Verygą Sveikatos apsaugos ministerijoje. Vis dėlto pati naujoji Seimo narė sako tokio pasiūlymo dar nesulaukusi, bet pasitarusi su šeima rimtai jį svarstytų.

Kovą su koronavirusu Lietuvos medikai vadina karu, kuriam reikia tinkamai pasiruošti. Nors Lietuvai sėkmingai sekasi kovoti su pirmąją Covid-19 banga, pamažu kalbama apie pasiruošimą antrajai. Medikai pirštu beda į svarbiausias klaidas, kurių valstybei negalima kartoti, laukiant antrosios susirgimų bangos. Tarp jų – apsaugos priemonių trūkumas, netinkamas sveikatos priežiūros įstaigų parengimas, informacijos slėpimas nuo visuomenės ir per mažas dėmesys tinkamai higienai.

Lietuvoje kelis mėnesius neteiktos planinės paslaugos, o jas atnaujinus nusidriekė didžiulės eilės prie gydytojų kabinetų, tad dalis pacientų jau griebiasi šiaudo ir bando gydytis patys naršydami google arba pagalbos ieško pas įvairaus plauko specialistus. Medikai nuogąstauja, kad po tokio „gydymo“ darbo specialistams tik padaugės.

Siekdama suvaldyti medikų bendruomenėje įsisukusio koronaviruso plitimą Sveikatos apsaugos ministerija dar prieš šventinį savaitgalį gydymo įstaigoms paruošė „dovanėlę“. Nuo šiol ketinant riboti gydytojų darbą keliose gydymo įstaigose ligoninių vadovai nuogąstauja, kad įsigaliojus šiam sprendimui daugelio įstaigų darbas bus paralyžiuotas. Negana to, medikus atstovaujančios organizacijos pabrėžia, kad taip gali būti pažeidžiamos darbuotojų ir pacientų teisės.

Skaičiuojant vis naujus koronavirusinės infekcijos atvejus šalyje, itin didžiulį nerimą kelia tai, kad daugėja ja užsikrėtusių medikų. Pabrėžiama, kad Lietuvoje virusu infekuotų medicinos darbuotojų išskirtinai daug, tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atkerta, kad gydytojai „patys kalti“, mat daug keliauja ir greičiausiai nesilaikė izoliacijos. Be to, ir pačios ligoninės nesilaikė karantino reikalavimų.

Praėjusiais metais organų donorais tapo apie 3,5 tūkst. žmonių – tai didžiausias skaičius per visą nepriklausomybės laikotarpį, teigia Nacionalinis transplantacijos biuras. Jo skaičiavimu, 2019 metais organų donorais tapo 3536 žmonės, tai beveik trečdaliu daugiau nei užpernai, kai tą padarė 2772 asmenys.  Anot Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėjos Rasos Pekarskienės, tokį pokytį galima sieti su visuomenės sąmoningumu bei dažnesniu temos viešinimu.