Kone drastiškiausias priemones prieš skiepytis nuo COVID-19 nesutinkančius gyventojus priėmusi šalis yra Austrija. Šalies valdžia paskelbė svarstanti nuo vasario 1 d. įvesti privalomą vakcinaciją.
Baudos nesiskiepijantiems – 600 eurų
Skiepytis nesutinkantiems gyventojams Austrijos valdžia ketina skirti baudas. Austrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolita Skinulytė pasakoja, kad pirmieji oficialūs siūlymai dėl privalomos vakcinacijos Austrijoje pasirodė praėjusį sekmadienį.
„Privalomą vakcinaciją siūloma įteisinti nuo vasario 1 d. Vasario 15 d. visi neskiepyti (gyventojai – aut. past.) gaus laiškus, kviečiančius skiepytis. Jei to nepadarys iki kovo 15 d., po šios datos gaus baudos kvitus“, – rašo J. Skinulytė.
Planuojama, kad vienkartinė bauda tokiems gyventojams siektų 600 eurų sumą, tačiau negalėtų būti daugiau nei 2400–3600 eurų per metus. Pasak J. Skinulytės, baudos galėtų būti sumažintos priklausomai nuo asmens pajamų lygio.
Siūloma, kad iš baudų surinktos lėšos būtų skiriamos vietos gydymo įstaigoms.
„Skiepytis neprivalės asmenys iki 14 metų, nėščiosios, ką tik pagimdžiusios arba asmenys dėl medicininių kontraidikacijų. Prievolė apims pirmą, antrą skiepą ir busterį (sustiprinančiąją dozę – aut. past.) (120–270 dienų po bazinio pasiskiepijimo). Tai reiškia, jei laiku nepasibustinsi, taip pat gausi kvietimą skiepytis, o to nepadaręs – baudą“, – komentuoja J. Skinulytė.
Pasak jos, savaitgalį visoje Austrijoje kilo prieš tokias pandemijos valdymo priemones pasisakančių gyventojų demonstracijos. Ypatingai gausūs mitingai esą vyko Vienoje.
Sejonienė: „Jeigu Vyriausybė nuspręstų siūlyti tokią priemonę, aš ją palaikyčiau“
Austrijos pavyzdį stebi ir Lietuvos politikai. Kai kurie netgi neatmeta galimybės, kad tam tikru atveju panaši priemonė kaip privaloma vakcinacija ir nepasiskiepijusių baudimas galėtų būti taikoma ir Lietuvoje.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, valdančiųjų Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovė Jurgita Sejonienė mano, kad ši priemonė yra pateisinama.
„Neatmesčiau galimybės, kad Lietuvoje ji irgi būtų svarstytina, ypatingai turint omenyje, kad plinta omikron atmaina, kuri yra pakankamai išplitusi ir Europoje. Kol kas, aišku, nežinia, ar ji bus tiek pat pavojinga ir užkrečiama ir ar žmonės sirgs taip sunkiai, kaip delta atmaina. Ruoštis, manau, reikia viskam. Manau, kad pandemijos, tokios ekstraordinarios situacijos kontekste priemonės, net ir privalomos, yra pateisinamos“, – tv3.lt komentuoja J. Sejonienė.
Parlamentarė sako, kad sprendžiant dėl griežtesnių pandemijos valdymo priemonių būtų atsižvelgiama į ligoninių užimtumą ir nuo COVID-19 mirštančių žmonių skaičių.
„Šiuo metu stebime stabilizaciją, bet vis tiek reikia išlikti budriems. Man atrodo, kad infekcinių ligų valdyme prasminga ne bandyti spręsti jau susidariusią situaciją, bet imtis profilaktinių priemonių. Jeigu Vyriausybė nuspręstų siūlyti tokią priemonę ar atskiroms darbuotojų grupėms, ar visiems gyventojams, aš ją palaikyčiau“, – teigia J. Sejonienė.
Mitalas: jei būtų diskutuojama, tai tikrai ne dėl biudžeto papildymo
Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas taip pat sako neatmetantis privalomų skiepų įvedimo Lietuvoje.
„Situacija kol kas yra stabili arba net su gerėjimo prognoze. Tai reiškia, kad imuniteto lygis, kuris yra pasiektas jau leidžia pandemijai būti daug labiau valdomai negu ji buvo pačioje pradžioje. Tą sprendimą turi pasiūlyti Lietuvos epidemiologai ir sveikatos specialistai. Jeigu jo reikėtų, mes jį svarstytume, aš jo neatmetu. Tačiau dabar skubėti ar matyti priežasčių, kodėl to greitai reikėtų Lietuvoje, aš nematau“, – tv3.lt komentuoja V. Mitalas.
V. Mitalas yra biudžeto ir finansų komiteto narys. Paklaustas, ar baudos nepasiskiepijusiems galėtų būti vertingos šalies biudžetui, V. Mitalas sako, kad baudų esmė būtų ne tokia. Pagrindinis baudų tikslas hipotetiniu scenarijumi, jei tokia priemonė išties būtų priimta, tai skatinti gyventojus vakcinuotis.
„Net jei ir būtų tam tikros baudos, jos sudarytų labai nedidelę dalį valstybės biudžete, tiesiog mikroskopinę dalį. Nieko jos iš esmės nepakeistų. Jeigu kas nors norėtų pasakyti, kad toks pasiūlymas būtų svarstomas tik dėl biudžeto papildymo, tas žmogus labai stipriai klystų ir dezinformuotų visuomenę“, – sako V. Mitalas.
Parlamentaro nuomone, šiuo metu galiojančios pandemijos valdymo priemonės yra adekvačios ir palyginus švelnios.
Norkienė: mes prieš prievartą
Vis dėlto privalomai vakcinacijai ir baudoms nepasiskiepijusiems pritartų toli gražu ne visi parlamentarai. Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija pasisakytų prieš.
Frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sako, kad LVŽS pasisako už vakcinaciją ir tikrai neabejoja skiepų nauda, tačiau yra kategoriškai nusistačiusi prieš bet kokią prievartą.
„Tai turėtų būti žmogaus pasirinkimas. Yra įvairių priemonių skatinti. Vakcina tikrai yra vienintelis kelias kovojant su pandemija, bet tai neturėtų būti prievarta. Prievarta bet kokiu atveju iššaukia dar didesnį pasipriešinimą ir žalos ji pridaro iki tokio lygio, kad netgi pradedama abejoti kitų skiepų nauda“, – tv3.lt komentuoja A. Norkienė.
Pasak parlamentarės, dabartiniai valdantieji padarė labai daug klaidų skatindami gyventojus vakcinuotis. Jos nuomone, gyventojai skiepytis buvo verčiami pasirenkant bizūno, o ne meduolio principą.
„Dabar labai sudėtinga atgauti žmonių pasitikėjimą. Tačiau būdų yra, reikia tik labiau pasukti galvas ir nusiteikti pozityviai raginant žmones skiepytis, tik ne tokiais priverstiniais būdais. Manau, kad įvestas galimybių pasas tiesiog supriešino žmones tarpusavyje ir tai iššaukė pasekmės, kurias mes turime – nepalankų požiūrį į vakcinas“, – svarsto A. Norkienė.
Čaplinskas: privaloma vakcinacija tam tikrų profesijų atstovams galima
Profesorius, užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas mano, kad privaloma visų gyventojų vakcinacija nėra teisingas žingsnis, norint paskiepyti kuo daugiau gyventojų.
Profesoriaus manymu, kiekvienas gyventojas turėtų nuoširdžiai suprasti, koks yra jo vaidmuo valdant pandemiją.
„Jeigu žmogus nepriims informuoto sprendimo, jeigu nesaugos savęs, savo artimųjų, kaži, ar tam tikros prievarta brukamos prevencinės priemonės galės duoti ilgalaikį teigiamą efektą. Galbūt nebent trumpalaikį.
Medicina visur paremta iš vienos pusės solidarumo principu, iš kitos pusės – laisvu apsisprendimu ir informuoto sutikimo principu. Ar eitų kalba apie diagnostinę procedūrą, ar medikamento vartojimą, ar prevencinę procedūrą, įskaitant vakcinaciją“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.
Vis dėlto privalomos tam tikrų profesijų atstovų vakcinacijos profesorius nekritikuotų. Jo vertinimu, yra kelios profesijos, kurių atstovams turėtų būti keliami tam tikri reikalavimai, tarp jų ir vakcinacija nuo COVID-19.
„Logiška, kad atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus negali dirbti mokykloje. Tam tikromis ligomis sergantys žmonės negali dirbti maisto pramonėje. Tam tikrą protinę negalią turintis žmogus negali vairuoti lėktuvo ar automobilio, jam negalime patikėti ginklo. Tam tikrų profesijų žmonės, kurie betarpiškai kontaktuoja su kitais žmonėmis, ypač su žmonėmis iš didelės rizikos grupių, kuriems labai pavojinga užsikrėsti ir susirgti COVID-19 – logiška ir galbūt net reikėjo svarstyti anksčiau“, – teigia S. Čaplinskas.
Privalomi skiepai užsienyje
Naujienų portalas euronews.com skelbia, kad Austrija nuo vasario 1-osios pirmoji Europoje įveda privalomą vakcinaciją.
Graikija taip pat planuoja imtis griežtesnių priemonių prieš nesiskiepijančius. Jei vyresni nei 60 m. amžiaus gyventojai iki vasario 15 d. nepasiskiepys nuo COVID-19, kas mėnesį turės mokėti 100 eurų baudas.
Įvesti privalomą vakcinaciją svarsto ir Vokietija.
Privalomas skiepijimas Italijoje yra taikomas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Prancūzijoje skiepytis nuo COVID-19 reikalaujama iš sveikatos priežiūros darbuotojų, taip pat ugniagesių, transporto sektoriaus darbuotojų.
Jungtinė Karalystė nuo balandžio 1-osios įveda privalomą vakcinaciją sveikatos sektoriaus ir socialiniams darbuotojams.
Vengrijoje skiepytis privalo sveikatos sektoriaus darbuotojai, valstybinių mokyklų mokytojai ir valstybinių institucijų darbuotojai.
Latvijoje valstybinių institucijų darbuotojai turi pateikti COVID-19 imuniteto sertifikatą.
