julija latynina

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį dalyvavo eitynėse Maskvos centre, pagerbdami opozicijos lyderį Borisą Nemcovą, kurio nužudymas netoli Kremliaus sienų sulaukė didžiulio atgarsio šalyje ir užsienyje. Daugybė B.Nemcovo šalininkų, kurių daugelis nešė Rusijos vėliavas ir transparantus, susirinko Maskvos centre apsiniaukusią dieną, o vėliau patraukė link tilto, ant kurio penktadienį prieš vidurnaktį buvo nušautas 55 metų opozicijos veikėjas, atkakliai kritikuodavęs prezidentą Vladimirą Putiną.

Per visą Vladimiro Putino valdymo laikotarpį Rusija „užsidirbo“ 3,5 trilijono dolerių už naftą. Tie pinigai, kaip leidiniui „Novaja Gazeta“ rašo Julija Latynina, kažkur dingo. Rusijos realios aukso atsargos sudaro beveik 200 mlrd. dolerių, iš jų – 25 mlrd. (tai yra daugiau nei 10 proc.) šalies Centrinis bankas išleido per paskutines dvi 2014-ųjų savaites tam, kad tos valstybinės įmonės, kurios pateko į Vakarų sankcijų sąrašus, galėtų pigiau nusipirkti valiutos ir išsimokėti skolas.

Julija Latynina, "Novaja gazeta" Šiandien, kai Kremlius įgyvendino Chodorkovskio idėjas, tiesa, karikatūriniu pavidalu, pats laikas pagalvoti apie tai, kokioje istorinėje kryžkelėje mes stovėjome prieš 11 metų ir kokiu šansu nepasinaudojome. *** Prezidentas Putinas pasirašė kontraktą su Kinija dėl dujų tiekimo. Derybos vyko 10 metų. Tačiau pačių dujų kol kas nėra, ir dujotiekio nėra.

„Dešinysis sektorius“ (DS) tapo atpažįstamu Ukrainoje įvykusios revoliucijos „prekės ženklu“. Tačiau mažai kas galėtų tiksliai pasakyti, kas tai per organizacija ir kokie yra tikrieji jos siekiai. „Dešinysis sektorius“ vis labiau tampa mitais ir įtarimais apipintu susivienijimu be aiškios tiek visuomeninės, tiek politinės ateities. Tenka pripažinti, kad gyvybingiausia ši organizacija šiandien yra vien Rusijos propagandos vaizdiniuose.

Rusijos teismas penktadienį netikėtai paleido opozicijos protestų lyderį Aleksejų Navalną, kol bus išnagrinėta jo apeliacija dėl penkerių metų laisvės atėmimo bausmės už valstybės turto grobstymą, kai paskelbus nuosprendį šiam aktyvistui tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti į gatves. Šiaurinio Kirovo miesto teisėjas nutarė, kad vieną iš pagrindinių prezidento Vladimiro Putino politinių oponentų palikus arešte, jis netektų teisės kandidatuoti Maskvos mero rinkimuose, kurie vyks rugsėjo 8 dieną.

Po to, kai naujoji Libijos vyriausybė paskelbė, kad išlaisvintoje Libijoje galios šariato teisė, Vakaruose staiga suprasta, kad revoliucijoms, kitaip nei Holivudo filmams, ne visada būdinga laiminga pabaiga. Ir jau tikrai revoliucijos ne visada atveda prie demokratijos. Apskritai žvelgiant, tai aišku iš patirties. Revoliucijų pasaulyje kur kas daugiau nei demokratijų.

Vladimiras Putinas Rusijos prezidentu bus iki gyvos galvos. Tuo niekas ir neabejojo. V. Putino prezidentavimas iki gyvos galvos – vienintelis strateginis verslo projektas, kurį įgyvendina Kremlius. Įgyvendinti Rusijoje kokių nors kitų strateginių verslo projektų, matyt, neįmanoma.

Valdantysis Rusijos tandemas apsisprendė: kitąmet premjeras Vladimiras Putinas taps šalies prezidentu, ir tada dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas užims premjero postą. Apie tokią rokiruotę D.Medvedevas ir V. Putinas paskelbė rugsėjo 24 d. partijos „Vieningoji Rusija“ («Единая Россия») suvažiavime.

Ingušija išlieka vienu problematiškiausių Rusijos federacijos regionų Tai, kas vyksta šioje respublikoje, galima būtų prilyginti pilietiniam karui. Ar situacija galiausiai taps nekontroliuojama, kaip buvau ne kartą prognozavęs ankstesniuose tekstuose šia tema, ar ją pavyks stabilizuoti – priklauso ne tik nuo vietinės, bet ir nuo federalinės valdžios. Maskva, užsižaidusi su „priešų“ paiešką Vakaruose, ilgą laiką nenorėjo kreipti dėmesio į tikrai rimtas problemas savo teritorijoje.

Tilto vaizdinys dažnai vartojamas dviejų skirtingų subjektų santykiams apibūdinti. Tiltas gali būti ir nutiestas, ir sugriautas. Kai tiltas sugriaunamas, tarp subjektų lieka praraja, kurią įveikti labai sunku. Sugriuvusį tiltą, kuris per tarpeklį jungė dvi valstybes, atstatyti galima gana lengvai. Tačiau kaip tarp dviejų šalių atstatyti „santykių tiltą“, dažniausiai tiksliai nežino niekas.

Įprasta, kad konfrontacijos, dramatiški susidūrimai ir politiniai įvykiai ilgainiui pereina į procedūrinę fazę, taigi ir šįkart okupacijos faktas ima įgyti vis daugiau politinių manevrų bei propagandinių ėjimų rutinos požymių. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) sausio 28-ąją priėmus jau antrą rezoliuciją dėl rugpjūtį įvykusio karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kiekviena suinteresuota pusė, suprantama, ją interpretavo savaip.

Tilto vaizdinys dažnai vartojamas dviejų skirtingų subjektų santykiams apibūdinti. Tiltas gali būti ir nutiestas, ir sugriautas. Kai tiltas sugriaunamas, tarp subjektų lieka praraja, kurią įveikti labai sunku. Sugriuvusį tiltą, kuris per tarpeklį jungė dvi valstybes, atstatyti galima gana lengvai. Tačiau kaip tarp dviejų šalių atstatyti „santykių tiltą“, dažniausiai tiksliai nežino niekas.

Londone politinį prieglobstį radęs verslininkas Borisas Berezovskis, kuriam Rusijoje iškelta daugybė baudžiamųjų bylų ir kurio ekstradicijos siekia šios šalies Generalinė prokuratūra, atmetė kaltinimus organizavus ir „užsakius“ žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą, rašoma tinklalapyje „newsru.