jonas vileišis

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, dešimt sostinės pastatų ir svarbių vietų, taip pat trys tiltai mėnesiui bus apšviesti trispalvės šviesomis.

 Ketvirtadienį Kaune atidengiama pirmojo Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūra. 2,4 metrų aukščio iš bronzos lieta skulptūra vaizduoja Laisvės alėja pirmyn žingsniuojantį burmistrą, nešiną portfeliu. Istorikų teigimu, J.Vileišiui einant burmistro pareigas vyko intensyvi Kauno miesto plėtra iš senojo miesto branduolio – senamiesčio – į Naujamiestį, Žaliakalnį, Aleksotą, Šančius ir kitus priemiesčius.

Pirmojo tarpukario Kauno burmistro Jono Vileišio paminklas Kaune bus statomas Laisvės alėjoje, BNS antradienį pranešė Kauno savivaldybė. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į architektūros ir urbanistikos ekspertų bei paveldosaugininkų siūlymus. „Jonas Vileišis savo darbu ir visuomenine veikla susijęs su tarpukario Kaunu, bet ne viduramžius menančia senovine Rotušės aikšte. Tai visai kitas kontekstas.

Architektūros, urbanistikos ir skulptūros ekspertai nepritaria Kauno savivaldybės norui Rotušės aikštėje statyti paminklą burmistrui Jonui Vileišiui ir siūlo jį įkurdinti Laisvės alėjoje. „Visi siūlė, kad Naujamiestyje reikėtų statyti.

Vasario 16-osios signatarų atminimą pagerbė aukščiausi šalies vadovai ir garbės sargybos kariai. 1918 m. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių: Saliamonas Banaitis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas S...

Vasario 16-ąją Lietuvos nepriklausomybės akto signataro vyskupo Justino Staugaičio giminaičiai susitiks Telšiuose prie signataro kapo. Šiandien panevėžietis gydytojas, miesto Tarybos narys, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Justino Staugaičio giminės atžala Darius Staugaitis išvyksta į sostinę.

Arnoldas Aleksandravičius „Ūkininko patarėjuje“ pastebi, kad liepos 12-ją, kada Vilniuje vyko prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija, Kauno arkikatedroje laikytos mišios už Šv. Brunoną, kurio nužudymas prieš tūkstantį metų davė progą pirmąkart paminėti Lietuvos vardą. Autorius primena ir kitą mūsų istorijos epizodą, vykusį liepos vidury.

Kauno miesto rotušėje ketvirtadienio pavakare į iškilmingą posėdį susirinkusi Kauno miesto taryba paskelbė apie tradicinės miesto šventės - „Kauno dienos 2009“ pradžią. Šiemetinė miesto šventė skirta paminėti laikinosios sostinės suteikimo Kauno miestui 90-metį ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.

Galima dar kartą konstatuoti ir pasidžiaugti, kad 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, Pilies g. 26, gimė genijus. Šiandien švenčiame Valstybės atkūrimo dieną. Nepraeis nė mėnuo ir reiks švęsti dar vieną. Atėjus liepos 6-ajai minėsime ir švęsime patį valstybės gimimą. Tokia jau esame respublika – švenčianti ne savojo monarcho nukirsdinimą ar nušalinimą, o jo karūnavimą.

Kaip šiandien, prieš 130 metų, gimė socialdemokratų socialdemokratas Steponas Kairys. Profesoriaus Stepono Kairio palikimą mėgina savintis Brazausko ir Kirkilo “socialdemokratai”. Tas faktas, kad pseudo socialdemokratai jau dvidešimt metų valdo Lietuvą, nesuteikia jiems teisės kurti mitą, kad galima grįsti savo valdymą (ne politiką) Stepono Kairio dvasiniu palikimu.

Po trejus metus trukusios rekonstrukcijos vakar atidarytas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“. Rekonstrukcijos metu atnaujintas instituto interjeras: grindys, židiniai, šviestuvai, sienos ir atlikti kiti renovacijos darbai. Pastato remontas kurstė istorikų viltis sienų ertmėse rasti svarbiausią šių laikų Lietuvos valstybės dokumentą – Vasario 16-osios aktą, tačiau to padaryti nepavyko.

Rekonstruoto Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atidarymu antradienį nesibaigs Nepriklausomybės akto paieškos.Institutas bus iškilmingai atidarytas po trejus metus trukusios rekonstrukcijos, kurios metu atnaujintas interjeras: židiniai, šviestuvai, grindys, sienos ir atlikti kiti renovacijos darbai.Pastato renovacija kurstė istorikų viltis sienų ertmėse rasti svarbiausią šių laikų Lietuvos valstybės dokumentą - Vasario 16 -osios aktą, tačiau jis vis dar nerastas.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pareiškė, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Deklaracijos žodžiuose slypi daug prasmių: joje išreikštas ir santykis su praeities paveldu, ir ateities perspektyva.

Vilniaus rotušėje visuomenei buvo pristatyta “Danieliaus” leidyklos išleista Vytauto Pociaus monografija “Antanas Macijauskas”. Tai pirmas didesnės apimties leidinys apie nepelnytai pamirštą ir iš naujo atrastą XIX a. pab. mūsų tautos atgimimo šviesuolį. Knygos autorius yra fizikas, Vilniaus pedagoginio universiteto docentas. Prieš gerą dešimtmetį jis ėmė domėtis mokslo istorija, lietuviškomis tiksliųjų mokslų ir švietimo ištakomis.