Vilniaus rotušėje visuomenei buvo pristatyta “Danieliaus” leidyklos išleista Vytauto Pociaus monografija “Antanas Macijauskas”. Tai pirmas didesnės apimties leidinys apie nepelnytai pamirštą ir iš naujo atrastą XIX a. pab. mūsų tautos atgimimo šviesuolį.
Knygos autorius yra fizikas, Vilniaus pedagoginio universiteto docentas. Prieš gerą dešimtmetį jis ėmė domėtis mokslo istorija, lietuviškomis tiksliųjų mokslų ir švietimo ištakomis. Šalia kitų garsių to meto švietėjų vis užtikdavo inžinieriaus Antano Macijausko pavardę. Pradėjo kaupti medžiagą, pavyko rasti kai kurių jo projektuotų objektų techninius dokumentus, daug publikacijų ir leidinių, net pasikalbėti su jį pažinojusiais žmonėmis.
Knygoje pateikiamas inž. Antano Macijausko artimųjų giminių ir jo vyresniojo brolio Klemenso genealoginiai medžiai, išsamiai aprašomas šios gausios giminės gyvenimas Biržų krašte, Pasvaliečių kaimo istorija, valstiečių santykiai, nelegalios lietuviškos spaudos platintojai. Pasak V. Pociaus, šio krašto žmonės, pajutę Vakarų Europos kultūros blyksnius ir patyrę religijų konkurenciją, savo mąstymu ir praktiškumu skyrėsi nuo kitų Lietuvos gyventojų. Čia buvo vertinamas švietimas, kultūra, iš paskutiniųjų stengėsi vaikus leisti į mokslus. Sakydavo, kad šviesa ir mokslas - vienutinis ginklas. Neatsitiktinai iš šio krašto yra garsusis knygnešys Jurgis Bielinis, trys broliai Vileišiai, Petras Avižonis, broliai Yčai, Stanislovas Dagilis ir šimtai kitų iškilių mūsų šalies žmonių.
Autoriui pavyko išaiškinti daug nežinotų faktų apie A. Macijausko mokslą Panevėžio ir Velikije Luku realinėse mokyklose, Peterburgo technologijos institute. Didelę įtaką moksleivio tautinės savimonės formavimui turėjo aktyvūs lietuvių tautinio atgimimo veikėjai tikybos mokytojai Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas) ir Juozas Remeikis, vėliau Peterburge jį globojęs bibliografas ir etnografas Silvestras Baltramaitis, varpininkas, vėliau Nepriklausomybės Akto signataras teisininkas Jonas Vileišis. Knygoje nemaža žinių yra apie lietuvių studentų nelegalias draugijas, A. Macijausko šviečiamąją veiklą, lietuviškų knygų leidybą.
Keli monografijos skyriai skirti lietuviškos spaudos draudimui. Smulkiai aprašyta garsioji Antano Macijausko byla prieš caro valdininkus. 1900 metų pradžioje jis parengė ir Peterburge legaliai išspausdino pirmąjį lietuvišką “Žėmlapį Lietuviškai Latviško krašto”. Pradėjus jį platinti, Vilniaus generalgubernatoriaus prašymu metų pabaigoje du trečdaliai žemėlapių buvo konfiskuoti. Manoma, kad ne be jauno teisininko Jono Vileišio patarimo, kuris jau buvo pastebėjęs, kad lietuviškos spaudos draudimas neatitinka Rusijos įstatymų, A. Macijauskas pateikė ieškinį Spaudos reikalų valdybos viršininkui kunigaikščiui N. Šachovskojui ir 1904 metais bylą laimėjo. Šios bylos nagrinėjimas pagreitino lietuviškos spaudos atgavimą.
Knyga gausiai iliustruota, pateiktos įvairių raštų faksimilės, leistų knygų tituliniai puslapiai, “Varpe” skelbti straipsniai. Pasak knygos autoriaus, A. Macijauskas daugialypė asmenybė - Nepriklausomos valstybės kūrėjas, knygų leidėjas, publicistas, inžinierius technologas, pirmasis Lietuvos geležinkelių vadovas - paliko gilų pėdsaką aštuoniose veiklos srityse, kurių kiekviena verta knygos. Ši monografija - pirmoji dalis.
