Rekonstruoto Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atidarymu antradienį nesibaigs Nepriklausomybės akto paieškos.
Institutas bus iškilmingai atidarytas po trejus metus trukusios rekonstrukcijos, kurios metu atnaujintas interjeras: židiniai, šviestuvai, grindys, sienos ir atlikti kiti renovacijos darbai.
Pastato renovacija kurstė istorikų viltis sienų ertmėse rasti svarbiausią šių laikų Lietuvos valstybės dokumentą - Vasario 16 -osios aktą, tačiau jis vis dar nerastas.
Pastatą sostinės Antakalnio gatvėje modernia įranga tyrė mokslininkai, sienose ertmių ieškojo ir statybininkai. Nepriklausomybės akto buvo ieškoma ir institute saugomose knygose, tačiau nesėkmingai.
"Tai vis dėlto tik lapelis, kuris gali būti į kokią nors knygą įdėtas, gal į Basanavičiaus milžinišką knygų rinkinį, taigi galima pasakyti, kad ieškojimas čia bus permanentiškas, nuolatinis", - BNS sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovas Algis Kalėda.
Vasario 16-osios akto buvusiuose P. Vileišio rūmuose ieškota iškėlus versiją, jog dabartinio instituto pastato sienose šį svarbų dokumentą galėjo paslėpti rūmų savininko brolis Akto signataras Jonas Vileišis, laikomas pagrindiniu Nepriklausomybės Akto teksto autoriumi. Prieš trejus metus čia rasti 1918 metų Lietuvos Tarybos protokolai.
Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto pastatų ansamblis pastatytas 20 amžiaus pradžioje. Neobarokiniai rūmai yra architektūros ir istorinis paminklas - Vileišio rūmai nuo 20 amžiaus pradžios buvo lietuvybės židinys - čia 1907 surengta pirmoji lietuvių dailės paroda, leistas pirmasis dienraštis lietuvių kalba "Vilniaus žinios".
