„Visi siūlė, kad Naujamiestyje reikėtų statyti. J.Vileišis susijęs su tarpukario Kauno kūrimu, su modernia architektūra, su nauju tarpukario miestu, todėl buvo siūloma statyti Laisvės alėjoje arba kažkokiose vietose, susijusiose su Naujamiesčiu“, – BNS sakė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) direktorė Jūratė Merkevičienė.
Savivaldybė vietą paminklui parinko įvykdžiusi apklausą internetu. Apklausos puslapyje nurodomais duomenimis, už Rotušės aikštę balsavo 45,5 procentai apklausoje dalyvavusių kauniečių. 34,7 proc. pasisakė už paminklo statymą Laisvės alėjoje ties Centriniu paštu, dar 19,7 proc. norėjo jį matyti Nepriklausomybės aikštėje.
Pasak J.Merkevičienės, priekaištų pasirinktai paminklo vietai turėjo ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
KAUET sprendimą kritikavo dėl paminklo menko ryšio su Rotušės aikšte: Rotušėje tuo metu buvo burmistro kabinetas, tačiau būtent Laisvės alėja įvardijama kaip svarbiausia miesto dalis J.Vileišio vadovavimo laikotarpiu. Be to, paminklas, pasak specialistų, Rotušės aikštėje keistai derėtų renginių metu, kai aplinkui pristatoma prekybininkų palapinių, ar per masinius renginius, kai žiūrovams galėtų kilti pavojus susižeisti į bronzinę skulptūrą.
„Neturėtų Rotušės aikštė tapti skulptūrų statymo vieta“, – sakė J.Merkevičienė.
Architektų tarybos siūlymu, ateityje Laisvės alėjoje galėtų atsirasti ir daugiau panašių meninių akcentų žinomiems žmonėms: čia jau yra skulptūra Danieliui Dolskiui.
Kauno mero atstovas Tomas Grigalevičius BNS penktadienį sakė, kad savivaldybė dar svarsto, ką šiuo klausimu daryti.
Advokatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras J.Vileišis tarpukariu ėjo vidaus reikalų, vėliau – finansų ministro pareigas, buvo Lietuvos valstybės atstovu JAV, pretendavo į prezidento postą.
1921–1933 metais būdamas Kauno miesto burmistru per trumpą laiką organizavo kanalizacijos, vandentiekio tinklų tiesimą, sutvarkė susisiekimo problemas, pastatė tiltų, įkūrė mokyklų, visuomeninių organizacijų.
