jogaila

Garsenybės vis dažniau su savo gerbėjais socialiniuose tinkluose pasidalija įvairiais praeities kadruose. Juose – prieš kelis dešimtmečius pozuojantys garsūs aktoriai, dainininkai, politikai ar pramogų pasaulio žvaigždės. Visai neseniai savo „Instagram“ paskyroje praeities kadru pasidalijo ir Jogaila Morkūnas. „Šautuvas ir kaklaraištis. Long time ago (liet. seniai)“, - skelbė jis. Tiesa, šiuo metu J. Morkūnas su sutuoktine Indre Kavaliauskaite-Morkūniene išgyvena santykių dramą.

Penktadienio popietę Kaune esančioje Šv. Apatalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje aukso žiedus sumainė gerai žinomas dainininkas Martynas Kavaliauskas (26) ir jo išrinktoji Rusnė Jankauskytė (26). Į šventę taip pat atvyko ir žinoma televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė (29) su dukrele Barbora Marija.   Vizualiai itin panašūs Martynas ir Indrė ne kartą buvo vadinami broliu ir seserimi, tačiau Martynas yra Indrės tėčio brolis – jos dėdė.

Bene garsiausia pramogų pasaulio pora Indrė ir Jogaila Morkūnai savo rytų neįsivaizduoja be puodelio aromatingiausios kavos. Šeima tikina, kad ši maža jų tradicija yra nepakeičiama, o ir užrašas ant virtuvės sienos „Labas rytas meile mano, puodelio kavos?“ kas rytą kviečia stabtelti ir pasimėgauti šviežia kava iš naujojo kavos aparato.

Prieš 600 metų vyko mūšis, apie kurį kalbama iki šiol. Vokiečiai jį vadina Tanenbergo mūšiu, lenkai – Griunvaldo, o lietuviai – Žalgirio. Lietuviai ir lenkai sutriuškino Vokiečių ordiną, Lietuvai buvo grąžinta Žemaitija iki Vytauto gyvos galvos. Regis, viskas aišku, tačiau vis dar pasigirsta įvairių mitų, pasakojimų ir išgalvotų istorijų apie Žalgirio mūšį, jo eigą ir, svarbiausia, – laimėtojus. Apie Žalgirio mūšį kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu prof. dr.

Prie Lietuvos kariuomenės prisijungę garsūs Lietuvos vyrai pratybų metu patiria ne tik fizinius sunkumus – neretai užduotys sukelia ir stiprius vidinius išgyvenimus. Šįkart LRT laidoje „Tikri vyrai“ sukrečiantį išgyvenimą atskleis TV laidų vedėjas ir renginių organizatorius Jogaila Morkūnas, neretai kitų projekto dalyvių patraukiamas per dantį dėl lengvabūdiško požiūrio į užduotis ir plepumo.

Galingas, Lietuvos miestus suvienijantis televizijos projektas „Supermiestas“ jau nuo sausio grįžta per LNK. Į kovą už supermiesto titulą stoja Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Telšiai, Plungė. Atskirą komandą sudarys į Lietuvą sugrįžę išeiviai arba kitataučiai, gyvenantys Lietuvoje. Ši komanda simboliškai vadinis „Intermiestu“. Vienas pirmųjų prie „Supermiesto“ komandos prisijungė renginių organizatorius ir laidų vedėjas Jogaila Morkūnas.

Aštuonerių metų anūkei senelis papasakojo, jog pirmą kartą jis nuvyko į Palangą ir pamatė jūrą būdamas penkiasdešimties. „Kažkokia nesąmonė“, – nusistebėjo anūkė, kiekvieną vasarą su tėvais vykstanti į pajūrį atostogauti. „Benai, plaukiam į Nidą!“ – tai būdavo visos vasaros įvykis. Gi pirmasis dabartinių penkiasdešimtmečių ir vyresniųjų užsienis buvo – Lenkija. Aišku, ne visų. Kiek dokumentų reikėdavo pristatyti, pildyti, atsakinėti į įvairiausias anketas, kol gaudavai leidimą važiuoti.

Vengrijos kolegos Janoso Mártonyi kvietimu Budapešte su oficialiu vizitu viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spalio 30 dieną atidengė paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai, vėliau tapusiam Lenkijos karaliumi, ir jo žmonai Jadvygai – Lenkijos karalienei ir Vengrijos karaliaus Liudviko Didžiojo dukteriai. Ceremonijos metu L. Linkevičius pažymėjo, kad naujasis paminklas simbolizuoja šimtmečius trunkantį Lietuvos ir Vengrijos bendradarbiavimą.

Ar meilės gali būti per daug? Šį klausimą jau vasario 5-ąją, sekmadienį, TV8 laidos „Keturkojis šou“ studijos svečiams užduos šou vedėja Skaiva Jasevičiūtė. Kada meilė augintiniui peržengia įprastas ribas? Jei namie augini daugiau nei vieną šunį ar katę, tai jau reiktų apsilankyti pas psichiatrą? „Kaimyninėse šalyse šunims atidaromi restoranai, o Lietuvoje šunys mėtomi nuo tiltų, gyvūnų mylėtojai vadinami iškrypėliais“, – sako Skaiva.

Pastaruoju metu žodžiai „lietuviai“ ir „lenkai“ mirgėte mirga žiniasklaidoje. Temų ratas itin platus: nuo lietuvių ir lenkų santykių Vilnijoje iki Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių reikalų. Diskusijų triukšme nepamirštami Vytautas ir Jogaila. Lietuvoje išrinktas Europos parlamento narys Valdemaras Tomaševskis pareiškė lietuviams kaip Vilnijos lenkas: „Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada.

Istorinėje Kauno įgulos karininkų ramovėje penktadienį pagerbti Žalgirio mūšio jubiliejinės inscenizacijos, šią vasarą surengtos Lenkijoje, organizatoriai ir dalyviai. Jiems už puikų atstovavimą Lietuvai Didžiojo Pergalės mūšio inscenizacijoje krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė įteikė padėkas ir simbolinius medalius „Žalgirio mūšiui 600“. Rengiant inscenizaciją dalyvavo didelis būrys menininkų, valstybės institucijų, muziejų atstovų, istorikų, archeologų, viduramžių riterių klubų.

Artėjant Lietuvos vardo tūkstantmečiui istorikai ir archeologai žadėjo, kad iki jubiliejinių 2009-ųjų pagaliau bus atrasti XVII a. dingę labiausiai pasaulyje išgarsėjusio Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo palaikai. Praėjo ir tūkstantmečio renginiai, ir Žalgirio mūšio 600-mečio minėjimas baigia pasimiršti, tačiau Žalgirio pergalės svarbiausio kalvio kaulelių likimas tebelieka nežinomas.

Už pinigus, kuriuos Lenkijos karalius Jogaila išleido savo kariams, kovojusiems Žalgirio mūšyje išlaikyti, galėjo nusipirkti 30 „Ferrari 599 GTO“ automobilių. 1410 metais Jogaila savo kariams Žalgirio mūšyje išlaikyti išleido 30 tūkst. grivinų, o tai šiandien prilygtų apie 37,5 mln. zlotų (9,3 mln. eurų), skelbia „Polskie radio“. „Žalgirio mūšyje kovėsi apie 15-16 tūkst. Teutonų ordino riterių ir 30 tūkst.

Liepos 15 - ąją minimos Žalgirio mūšio metinės. Prieš šimtmečius pasiekta pergalė iki šiol išliko mūsų tautos atmintyje. Šiais metais Lietuvos atstovai dalyvaus Lenkijoje rengiamoje Žalgirio mūšio inscenizacijoje liepos 17 d. Pirmą kartą Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atliks Lietuvos atstovas. Garbingas vaidmuo patikėtas Lietuvos kariuomenės karininkui majorui Donatui Mazurkevičiui.

Ko jau ko, o gebėjimo suprasti bent jau nemažą dalį Lietuvos, kuriai atkurtoji valstybė buvo ir lieka, kaip šuniui penkta koja, velionis Algirdas Mykolas Brazauskas prilaikė. Ja naudotis ir ją telkti į nomenklatūrą bei ištikimus adoratorius - taip pat. Nemėgstu repo, bet gerbiu Eminemą, kaip savo žanro virtuozą. AMB man visada liks etalonas tos politinės pakraipos ir politikavimo stiliaus, kuris man šlykštus.

Liepos 28-ąją iš Lamanšo sąsiaurio dingusio medieną gabenusio, Suomijos kompanijai priklausančio, Maltoje registruoto ir rusų įgulos valdomo sausakrūvio laivo „Arctic Sea“ epopėja,prasidėjusi laivo užgrobimu Baltijos jūroje liepos 24 d., kaip ir spėjo Vakarų spauda, apaugo pačiais nemaloniausiais Maskvai įtarimais.

Prie Kauno Vytauto bažnyčios trečiadienį savo kelionę pradėjo naujas upių vilkikas „Jogaila“. Vidaus vandens kelių direkcija surengė laivo „krikštynų ceremoniją“. Kaip rašo dienraštis „Kauno diena“, į oficialią ceremoniją pakviesta Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė buvo pristatyta kaip laivo „Jogaila“ krikštamotė. Seimo narė B.Vėsaitė nelabai galėjo paaiškinti, kokios jos, kaip laivo krikštamotės, funkcijos.

Vakar sutarta su pirkėju Graikijoje, kad jam bus parduoti keturi laivai - „Rasa“, „Auksė“, „Vytautas“ ir „Gediminas“, - plaukiojantys su Lietuvos vėliava. Darbo šiuose laivuose neteks beveik 80 jūrininkų.