jamestown foundation

Rusijos Tolimuosius Rytus smaugia gamtinių dujų badas. Kremlius vis aktyviau spaudžia užsienio investuotojus, kad šie pažeistų susitarimus su Kinija ir Sachaline išgaunamas dujas tiektų vietos rinkai. Jau šių metų pradžioje pasirodė pranešimų, kad Rusijos valstybinis dujų monopolininkas „Gazprom“ iš amerikiečių bendrovės „Exxon Mobil“, eksploatuojančios telkinį „Sachalinas-1“, norėtų gauti papildomų garantijų dėl dujų tiekimo.

Karinėms Rusijos valdovų ambicijoms vargu ar lemta išsipildyti. Kremliui bandant mojuoti tebekuriamų raketų korta, karinių pajėgų modernizacijos programa vis labiau dūsta pasaulinės ekonomikos krizės gniaužtuose. Aukšto rango Rusijos kariškių kalbos apie tai, kad esą sušvelnėjusi JAV pozicija dėl priešraketinio skydo Europoje leis jiems atsisakyti planų Kaliningrado srityje dislokuoti trumpojo nuotolio raketas „Iskander“, tarp diplomatų kaip visada sukėlė nemenką šurmulį.

Kurį pasirinkti? Tai turės nuspręsti būsimas Amerikos prezidentas. Arba Europa gamtines dujas gaus iš Irano, arba visos kartos žemyno energijos atsargas tvarkys Rusija. Vienu atžvilgiu abi problemas lyginti sudėtinga. Irano branduolinės raketos Izraeliui keltų egzistencinę grėsmę.

2008 m. liepos 12 d. Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė naują Rusijos užsienio politikos koncepciją. Ji, žinoma, sulaukė įvairiausių komentarų pačioje Rusijoje ir už jos ribų, nes joje iš tikrųjų yra keletas įdomių momentų.

Rusija grasina energetiniam Vakarų saugumui išsyk septyniomis kryptimis, tvirtina (http://www.jamestown.org/publications_details.php?volume_id=414&issue_id=3843&article_id=2371410) JAV strateginių tyrimų centro „Jamestown Foundation“ analitikas Vladimiras Socoras. Pasak jo, problemos, susijusios Vakarų energetiniu saugumu, Rusijos pastangomis per kelis paskutiniuosius mėnesius smarkiai komplikavosi. Su jomis susiduriama iškart 7 srityse.