išlaidos

Laikas netruks prabėgti ir vėl mažuosius leisime į pamokas, tad metas pradėti planuoti biudžetą ir įsigyti būtiniausių mokyklinių priemonių, tinkamų drabužėlių ir batų mažiesiems moksleiviams. Biudžetas Pirmiausia susėskite su visais šeimos nariais (vaikais taip pat) ir kartu pasvarstykite, koks bus jūsų mokyklinis biudžetas. Tegul vaikas taip pat girdi ir dalyvauja išlaidų planavime, juk jam būtina suprasti pinigų vertę, suvokti, kad išlaidos ir pirkiniai negali būti begaliniai.

Maisto kainos pasaulyje birželį sumažėjo pirmąkart per pastaruosius 12 mėnesių, pažymima Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, nukrito 2,5 proc. iki 124,6 punkto, tačiau buvo 33,9 proc. aukščiau nei pernai birželį. Augalinių riebalų kainos per mėnesį krito labiausiai – 9,8 proc., pasiekdamos žemiausią lygį per pastaruosius keturis mėnesius. Grūdų kainų indeksas sumenko 2,6 proc.

Valdant migrantų krizę, savivaldybės ragina Vyriausybę greičiau sutelkti migrantus vienoje vietoje įrengiant gyvenimui tinkamą infrastruktūrą, užtikrinti apsaugą, numatyti kompensacinius mechanizmus patiriamoms išlaidoms. Kaip ketvirtadienį informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), šie ir kiti siūlymai Vyriausybei, kaip sklandžiau valdyti migrantų situaciją, patvirtinti trečiadienį per išplėstinį LSA valdybos posėdį.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė 51 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Finansų ministerijos siūlymu, 49,8 mln. eurų skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti liepos mėnesį.  Vidaus reikalų ministerijai (VRM) skirta 1,2 mln.

Ar galėtumėte metus išgyventi nepirkdami jokių naujų daiktų ar rūbų? O štai vienas kaunietis taip gyvena jau kelis mėnesius. Nusprendęs ekstremaliai taupyti, pinigus leidžia tik maistui, higienos prekėms, transportui – tam, kas būtina. Darnaus vartojimo šalininkai sako, kad tai ne vien pinigų taupymas, bet ir rūpinimasis aplinka. Metai be naujų daiktų. Tokiam iššūkiui ryžosi kaunietis Timas ir jau penkis mėnesius gyvena ekstremalaus taupymo režimu – perka tik būtiniausias prekes.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui kompensuoti 2 158,7 tūkst. eurų statutinių tarnybų 2021 metų kovo mėnesį patirtas darbo užmokesčio išlaidas.

Kauno miesto biudžeto išlaidos šiemet, planuojama, sieks 390,4 mln. eurų, pajamos – apie 343,5 mln. eurų, o deficitas – beveik 47 mln. eurų. Šių metų išlaidos, palyginti su 2020 metų patvirtintu planu, didėja 4 proc. arba 15 mln. eurų. Projekte įvertintas 2020 metų išlaidų likutis (32,5 mln. eurų) ir šiemet planuojamos skolintis lėšos (14,4 mln. eurų).  Daugiausia išlaidų numatyta švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, sportui bei kultūrai – jos auga, palyginti su pernai.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui ir kompensuos 1112,6 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms tarnyboms patirtas darbo užmokesčio išlaidas. Tarnybos pareigūnams iš savo asignavimų sumokėjo už darbą šventinių Kalėdų ir Naujųjų metų savaitgalių metu bei vykdant papildomo gyventojų judėjimo ribojimo kontrolę.

Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų. Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų.

Pernai įsiplieskusi pandemija finansine prasme nenuskriaudė dviejų iš trijų šalies elektros vartotojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos elektrai pernai nepasikeitė, o kas ketvirtas tvirtina, jog kaip tik išaugo.  Tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lygindami namų ūkių išlaidas elektrai su 2019 metais, jokių pokyčių nepajuto 60 proc. respondentų.

Pernai Baltijos šalys pirmavo Europos Sąjungoje (ES) pagal namų ūkių išlaidų dalį, skirtą alkoholiniams gėrimams įsigyti. Estijoje išlaidų alkoholiniams gėrimams dalis siekė 4,7 proc. visų vartojimo išlaidų, Latvijoje – 4,8 proc., o Lietuvoje – 3,7 procento. Iš viso ES namų ūkiai 2019-aisiais alkoholiniams gėrimams išleido 117 mlrd. eurų – 0,8 proc. bloko bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai sudarė 1,6 proc. visų vartojimo išlaidų, rodo Eurostato paskelbti skaičiai.

Praėjusiais metais Baltijos šalių namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį, rodo naujausia Eurostato ataskaita. Tarp šalių, kuriose namų ūkiai skyrė didžiausią išlaidų dalį maisto produktams, 2019 metais buvo Rumunija (26 proc. visų išlaidų), Lietuva (20,2 proc.), Estija (19,3 proc.), Bulgarija (18,4 proc.), Kroatija (18,3 proc.) ir Latvija (18,2 procento). Mažiausią išlaidų dalį maisto produktams skyrė Jungtinės Karalystės (8 proc.

Nors prieš šventes gyventojai plūdo į prekybos centrus, nepaisydami ir koronaviruso grėsmės, prekybininkai teigia, kad pirkėjų apsilankė gerokai mažiau, nei prieš metus, tačiau iš parduotuvių jie išvyko su didesniais krepšiais. Ir jeigu didieji prekybininkai išlieka santūrūs, internetu prekiaujantys verslininkai trina rankomis –  kalėdinio laikotarpio prekybos apimtys dvigubai didesnės nei pernai.

Rengdama kitų metų biudžeto projektą, ankstesnė Vyriausybė „kai kuriuos dalykus paslėpė“, todėl dabar planuojamas deficitas yra didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Praėjusi Vyriausybė, sakykime taip, kai kuriuos dalykus paslėpė, štai kodėl biudžeto deficitas, palyginti su pirminiu projektu, didėja“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė šalies vadovas. Tačiau jis pabrėžė, kad krizės laikotarpiu yra natūralu, jog valdžios išlaidos būna didesnės nei pajamos.

Kitų metų valstybės biudžeto išlaidas reikės didinti ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų – tokia suma bus skirta pandemijos sukeltos krizės suvaldymui, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Antradienį dar turėsime galutinį pasitarimą ir tada tikriausiai galutinai skaičiai jau matysis, bet manau, kad tam prireiks ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų“, – BNS sakė G. Skaistė, 2021 metų biudžeto projektą pirmadienį aptarusi su premjere Ingrida Šimonyte.

Vertinant skirtingų Europos Sąjungos (ES) šalių namų ūkių išlaidas, pastebėta, kad daugiausia mėnesinių pajamų lietuviai išleidžia maisto prekėms, tačiau kur kas mažesnę dalį pajamų, nei vakarų Europos gyventojai ar skandinavai, skiria būsto išlaikymui, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuviai maistui išleidžia per 20 proc. mėnesinių namų ūkio pajamų. Tai – bent 7 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis.

Lietuviai stresą ir nerimą dėl koronaviruso malšina įnirtingai ruošdamiesi Kalėdoms ir taškydami pinigus dovanoms bei įvairiems niekučiams. Šiemet tautiečiai dairosi brangesnių dovanų nei pernai, mat karantino akivaizdoje stengiasi vyti niūrias mintis šalin, palepinti ir save, ir giminaičius.  Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami prekybos centruose ir rinkdami dovanas artimiesiems. Šiemet žmonės žada ne tik kitus palepinti brangesnėmis dovanomis, bet ir pasilepinti patys.

Griežtinamas karantinas nesustabdė gyventojų pasiruošimo šventiniam laikotarpiui. Žmonės jau planuoja šventinio stalo patiekalus, po truputį perka produktus ir dovanas. Tačiau atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad šventiniam stalui daugelis ketina išleisti mažiau pinigų, užtat dovanų biudžetas viršys pernykščius metus.

Siekiant užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, Vyriausybė iki šių metų rugsėjo pabaigos pasiskolino 7,027 mlrd. eurų ir grąžino 2,473 mlrd. eurų ankstesnių skolų, teigia Valstybės kontrolė. Vidaus rinkoje pasiskolinta 2,002 mlrd. eurų, tarptautinėse finansų rinkose – 5,025 mlrd. eurų. Vidaus rinkoje vidutinė svertinė palūkanų norma buvo 0,021 proc.

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti viruso plitimą, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad vos įvedus apribojimus atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis partraukė žemyn, ypatingai paslaugų sektoriuje. Visgi, nors epidemiologinė situacija šiuo metu kur kas blogesnė nei pavasarį, atsiskaitymai kortelėmis krito gerokai mažiau nei pirmojo karantino metu.

Jei mėgstate keliauti, žinote, kad ilgos kelionės yra labai brangios. Ypač jei keliaujate pirma klase. Ar privačiu lėktuvu. Privačiu lėktuvu šiuo atveju vadiname tokį, kuris neskraidina kitų keleivių. Kitaip tariant, pats orlaivis neprivalo nuosavybės teise priklausyti žmogui, kurį skraidina. Pavyzdžiui, Donaldas Trumpas dar nebūdamas JAV prezidentu skraidė nuosavu lėktuvu, o dabar skraido vadinamuoju „Air Force One“ ir yra šio sąrašo viršuje.

Siekiant kompensuoti gydymo įstaigų patirtas išlaidas, įsigyjant įrangą ir priemones kovoje su koronavirusu (COVID-19), išmokėta 13,26 mln. eurų kompensacijų. Ši suma paskirstyta 410 šalies įstaigų, įsigijusių reikiamas priemones gydyti žmonėms, sergantiems arba įtariamiems, kad serga, koronavirusu.

Spalio viduryje prasidėjusi kalėdinė prekyba nustebino ne vieną gyventoją. Prekybininkai teigia, kad toks sprendimas priimtas siekiant ne tik suteikti pirkėjams daugiau laiko pasiruošti šventėms, bet ir skatinti juos elgtis sąmoningai dėl koronaviruso situacijos. Visgi specialistai pastebi, kad iš dalies tai ir puikiai apgalvotas rinkodaros žingsnis. Lietuvoje prekybos centrai kalėdinę kampaniją pradėdavo daugmaž po Vėlinių – lapkričio pradžioje.

Švedija ketvirtadienį paskelbė per ateinančius ketverius metus 40 proc. padidinsianti karines išlaidas, siekdama padidinti savo gynybos pajėgumus Europoje tvyrant padidėjusiai įtampai. 2021–2025 metų šalies gynybos biudžetas bus padidintas 27 mlrd. Švedijos kronų (2,6 mlrd. eurų), per spaudos konferenciją sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas. Tokiu būdu Švedijos išlaidos gynybai padidės 40 procentų.

Pastarosiomis savaitėmis pradėjus itin sparčiai augti Covid-19 užsikrėtusiųjų skaičiui šalyje, gyventojų išlaidų įpročiai kol kas keičiasi minimaliai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, nuo rudens pradžios mokėjimų kortelėmis apimtys krito tik su turizmu susijusiuose sektoriuose. Kituose sektoriuose nerimo ženklų šiuo metu mažai – juose mokėjimų apyvartos gerokai lenkia praėjusių metų apimtis.

Jau daugiau nei pusę metų Lietuva pratinasi gyventi COVID-19 pandemijos sąlygomis. Nors didžioji dalis susirgusiųjų šia infekcija patiria lengvus simptomus ir gydosi namuose, jų, kaip ir, be abejo, patekusiųjų į stacionarą gydymui atseikėjo tam tikrą sumą pinigų. Portalas tv3.lt domisi, kiek mūsų šalyje vidutiniškai kainuoja koronaviruso gydymas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) visų pirma informavo, kad pacientai, kuriems buvo nustatyta Covid-19 diagnozė, buvo gydomi keliais būdais.

Jau įsibėgėja pasiruošimas naujiesiems mokslo metams. Moksleivių tėvai skuba aprūpinti atžalas mokykliniais reikmenimis. Finansų specialistė pastebi, kad mokyklinis krepšelis šiemet pabrango, be to, jame atsidūrė papildomi pirkiniai, kurių gali prireikti nuotoliniam mokymuisi.  „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad suruošti pirmoką į mokyklą šiemet atsieis apie 250 eurų. „Palyginti su praėjusiais metais, moksleivio krepšelio kaina pakilo.

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metai daugybė žmonių pakeitė savo atostogų planus ir nusprendė jas praleisti Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad savaitgalio išvykai žmogus vidutiniškai skiria apie 130 eurų. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, kad susidarius nepalankioms aplinkybėms atostogauti užsienyje, didelė dalis Lietuvos gyventojų nusprendė rinktis poilsį Lietuvoje – tai nurodė 65 proc. apklaustųjų.

Vyriausybė trečiadienį ketina paskirstyti apie 190 mln. eurų paramai nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui bei darbuotojams. 11 mln. eurų numatoma skirti savivaldybėms – jos galės kompensuoti įvairias išlaidas, patirtas dėl koronaviruso.   Didžiausia lėšų dalis – 177,9 mln. eurų – bus skirta darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui. 20 mln. eurų iš šios sumos numatoma kompensuoti darbdaviams už darbuotojų prastovos laiką, 94,9 mln.

Seimo nariai per praėjusį pusmetį parlamentinių lėšų netaupė – taškė jas į kairę ir į dešinę. Per praėjusį pusmetį parlamentarai išleido daugiau nei pusę milijono eurų. Nors per tą pusmetį buvo trys mėnesiai karantino, bet atsirado politikų, kurie sugebėjo panaudoti didžiąją dalį pinigų. Lietuvoje paskelbus karantiną daugelis gyventojų dirbo namuose ir sutaupė pinigų, bet politikų kanceliarinės išlaidos tuo metu nemažėjo, nors susitikimai su rinkėjais buvo apriboti.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlymui ir skyrė pareigūnams 1,338 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išlaidoms darbo užmokesčio priemokoms ir mokėjimams už darbą švenčių dienomis, taip pat už viršvalandinį darbą kompensuoti tiems VRM pavaldžių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kurie tiesiogiai dalyvavo suvaldant ekstremaliąją situaciją.

Savo atostogas jau pradėję ar jas tik planuojantys lietuviai šiemet, panašu, neišlaidaus. Dauguma apklaustųjų savaitės trukmės atostogoms šią vasarą nusprendė skirti iki 200 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokią šalies gyventojų nuomonę apie atostogų biudžetą atskleidė vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Respondentų buvo klausta, kokį biudžetą jie šiemet yra numatę atostogoms, skaičiuojant vienam asmeniui, savaitei.

Besibaigiantis karantinas daugelį tautiečių sugrąžino dirbti į biurus. Taip pat sugrįžo ir tradicija pietauti mieste. Vilniaus centre įsikūrusiose maitinimo įstaigos už pietus prašo nuo 4 iki 6 eurų. Tačiau tokią sumą ne visi pasiryžę mokėti. Dalis žmonių mieste pietauja ne kiekvieną dieną arba vietoje kavinės ar restorano renkasi prekybos centrą. Štai vilnietė Inga po karantino grįžusi dirbti į biurą kiekvieną diena pietauja mieste. „Mano įpročiai nepasikeitė.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Seimo nariai išleido gerokai mažiau parlamentinei veiklai skirtų lėšų nei galėjo. Šių pinigų naudojimo pagrįstumą prižiūrinčios Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas tai sieja su kovo viduryje paskelbtu karantinu šalyje.

Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ar net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Šeimos su mažais vaikais, netikėtai be darbo likę jauni žmonės ar tie, kurie taip ir nepasimokė iš praeitos krizės, nesusitaupė juodai dienai. Ekspertai tikina, kad daugeliui žmonių ši krizė bus itin skaudi, nes santaupų, nors ir turėtų būti – nėra. O ir pamokos iš praeitos krizės yra neišmoktos.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe pareiškė, kad Tokijas padengs su Olimpinių žaidynių atidėjimu susijusias išlaidas, antradienį informavo vietos žiniasklaida. Remiantis jos pranešimais, tokią informaciją patvirtino Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). Olimpiada turėjo vykti Tokijuje nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio, tačiau dėl koronaviruso pandemijos renginiai buvo atidėti iki kitų metų.

Kelionės – neatskiriama lietuvių atostogų dalis. Viena populiariausių pastarųjų metų krypčių – Sakartvelas, neretai lietuvius viliojantis ne tik Kaukazo žavesiu ar svetingumu, bet ir nedidelėmis kainomis.

Noras turėti nuosavą automobilį ir visur juo važiuoti net jei tam nėra būtinybės lietuviams atsisuka kitu galu – tam išleidžiame kur kas daugiau pinigų nei europiečiai. Praėjusiais metais visoje Europos Sąjungoje namų ūkių išlaidos transportui sudarė 13,2 proc. visų išlaidų. Pagal šį rodiklį lietuviai išsiskiria iš visų europiečių, rodo „Eurostat“ paskelbti duomenys.

Ką tik praūžusios didžiosios metų šventės mažmeninės prekybos sektoriui ir vėl dosnios – prekybininkai skelbiasi, jog prieš Kalėdas ir Naujuosius kasmet stoja pelningiausias periodas. Prekybą, žinoma, intensyvina ir reklamos. Jas didieji prekybininkai transliuoja metai iš metų, tiesa, gana vienodai ir šabloniškai. Visos jos kalba apie tai, kad prie šventinio stalo burtis geriausia šeimoms, neva tai laikas, galintis sujungti ir didelius, ir mažus.

Kalėdiniams papuošimams ir šventiniams renginiams Vilnius, Kaunas, Klaipėda išleido 812 tūkst. eurų. Daugiausiai lėšų skyrė sostinės savivaldybė – 334 tūkst. eurų, Kaunas atseikėjo 288 tūkst. eurų, o Klaipėda – 190 tūkst. eurų. Tokius skaičius pateikė šių miestų savivaldybių atstovai.

Po to, kai atnaujintą valstybės biudžeto projektą pirmadienį galutinai priėmė Vyriausybė, antradienį jo ėmėsi ir Seimas. Po daugiau kaip keturias valandas trukusių diskusijų parlamentarai daugiausia valdančiosios koalicijos balsais pritarė svarbiausiam kitų metų dokumentui. Už tai, kad biudžeto projektui būtų pritarta balsavo 85 Seimo narių, 48 buvo prieš, o 3 susilaikė.

Šiemet per Kalėdas lietuviai vėl taškysis pinigais – pinigines atvers plačiau nei bet kada anksčiau. Net pusė tautiečių dovanoms nepagailės nuo 60 iki 200 eurų. Tiesa, vaišėms išlaidauti žada mažiau, maisto pirkinių krepšelis – perpus mažesnis. Tad vidutiniškai lietuvis Kalėdoms pasirengęs išleisti apie 200 eurų. Tiesa su žmonėmis taip jau būna, kad žada viena, o švenčių euforijos apimti realiai išlaidauja daugiau.

Švenčių laikotarpiu gyventojai dažnai išleidžia daugiau pinigų nei iš anksto planuoja, o po Naujųjų daug kam pinigų tiesiog pritrūksta. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai pastaruoju metu nuolat didėjo ir siekia rekordines aukštumas. Pamažu auga ir algos, pensijos, kitos išmokos. Vis dėlto tyrimai rodo, kad taupo ir ketina sutaupyti gana nedidelė visuomenės dalis.

Šventiškai papuošti miestai ir miesteliai džiugina akis, bet dešimtys tūkstančių eurų, išleistų kalėdinėms miestų eglutėms ir lempelėms, kelia klausimų. Lietuvos miestai rungiasi, kurio eglutė gražesnė, blizgesnė ar brangesnė. Žmonės, regis, džiaugiasi tokiomis rungtynėmis, bet specialistai tikina, kad tai – nebūtinai geriausias pinigų leidimo būdas.

Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Po diskusijų parlamentarai nusprendė, kad galutinis balsavimas dėl projekto bus gruodžio 17 d. Už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 11, o 27 susilaikė. Taigi, po savaitės šis svarbus dokumentas gali būti priimtas galutinai.

Vyriausybė siūlys apkarpyti kai kurias kitų metų išlaidas, jeigu Seimas nepritars naujiems mokesčiams ar jų pakeitimams, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Jeigu dalis Seimo narių į biudžetą pasižiūrės tik kaip į išlaidas, o į mokesčius pasižiūrės kaip į kažkokį atskirą dalyką, tai jeigu mokestiniams pakeitimas nebus pritarta, tokiu atveju siūlysime karpyti išlaidų augimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministras.

Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.

Buvusi dainininkė bei televizijos laidų vedėja Laima Tamulytė-Stončė, kitaip žinoma kaip Mama Rock’n'Roll, kartu su vyru Gediminu visai neseniai grįžo iš net 2 savaites trukusios įspūdingos kelionės po Skandinavijos šalis. Ir nors kaip pati Laima sako, automobiliu keliauti jie pratę, ir daro tai ganėtinai dažnai, nuotykių pavengti čia neišvyko, o kai kurie dalykai bei savybės, kurių nė nežinojo turinti, žinomą moterį stebina ir iki šiol.

Didžiausią lietuvių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui ir gėrimams, taip pat transportui. Tuo metu visos Europos Sąjungos gyventojai daugiausia išleidžia namų išlaikymui, rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Lietuvių išlaidos maistui ir gėrimams sudaro beveik 22 proc., transportui – 16 proc., komunalinėms paslaugoms ir šildymui – beveik 15 proc., sveikatai – 5 proc., o švietimui – vos 0,5 proc. visų namų išlaidų.