išeivija

Ketvirtadienio naktį Jungtinėse Amerikos Valstijose būdamas 96 metų mirė garsus išeivijos verslininkas, turtingiausias lietuvis, filantropas Juozas Kazickas, rašo naujienų portalas lrytas.lt. J. Kazickas gimė Rusijoje, Čiornaja Padinos kaime.Su tėvais1922 m. grįžo į Lietuvą. 1937–1940 m. studijavo ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Vilniaus universitete. Pastarajame susipažino su būsima žmona Aleksandra, 1942 m. gavo ekonomisto diplomą ir dirbo Vilniaus savivaldybės įmonėse.

Šeštadienį, gegužės 3 d., Didžiosios Britanijos sostinėje įvyko išeivijos lietuviams skirtas renginys „Backto.lt“. Šūkiu „Atgal į Lietuvą!” pristatytame renginyje Lietuvos verslo, politikos ir žiniasklaidos atstovai pristatė naujas galimybes šalyje ir skatino išeivius apsvarstyti galimybę grįžti namo.

Juras Jankevičius, LRT televizijos laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt Prezidentas Valdas Adamkus sako matantis Lietuvą po kelių dešimtmečių stipriai pažengusią į priekį, susitvarkiusią ir atsikračiusią šiuo metu slegiančių bėdų. „Nors sunku ištarti, šiandien dar maudomės savotiškame politiniame liūne, kuris yra nepateisinamas. Bet jaunoji karta ateina matydama atvirą ir skaidrų pasaulį ir siekdama gėrio Lietuvos žmogui“, – interviu LRT televizijai penktadienį sakė V. Adamkus.

Artūras Matusas, Ramūnas Grumbinas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lygiai prieš 70 metų, 1943-iųjų lapkričio 25-ąją, įkurtas Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIKas) buvo įtakingiausia išeivijos organizacija iš visų, kėlusių okupacijos nepripažinimo klausimą. Taip teigia istorikas Juozas Banionis. „Nuosekli jo veikla, nuoseklus principų, kuriuos paskelbė 1944 m. deklaracijoje, įvykdymas ir pelnė šiai organizacijai autoritetą“, – sako J. Banionis.

Rudens semestrui jau paskirta valstybės parama išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Valstybės paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams skyrimo komisijos sprendimu paskirta 151 stipendija ir 47 vienkartinės socialinės išmokos. Joms išmokėti bus panaudoti beveik 272 tūkst. litų.

Pirmadienį miręs politikas Kazys Bobelis gyvendamas Jungtinėse Valstijose dėjo visas pastangas, kad Vašingtonas nepripažintų Lietuvos okupacijos, sako kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Sovietų okupacijos metais JAV taip pat gyvenęs prezidentas sakė, kad K.Bobelis buvo vienas iš lietuvių išeivijos vadovų ir aktyviai užsiėmė visuomenine bei politine veikla. "Jis visą laiką dėjo visas pastangas, kad Lietuvos okupacija būtų nepripažinta", - LRT radijui pirmadienį sakė V.Adamkus.

Lietuvoje vykstančio Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) atstovai Vilniuje diskutuoja apie Lietuvos ir užsienio lietuvių jaunimo siekius palaikyti ryšius, bendradarbiavimo stiprinimą, lietuvybės išsaugojimą užsienyje. Pasak vieno iš kongreso organizatorių Justo Balčiūno, nuo liepos 1 dienos vykstančio kongreso metu taip pat diskutuojama apie jaunosios užsienio lietuvių kartos galimybes geriau išmokti lietuvių kalbą.

Kovo 6 d. Valstybės paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose skyrimo komisijos posėdyje buvo paskirtos stipendijos ir vienkartinės socialinės išmokos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose. Komisijos sprendimu išeiviams ir lietuvių kilmės užsieniečiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose, skirtos 148 stipendijos ir 68 vienkartinės socialinės išmokos.

Daugiau kaip 40 pasaulio valstybių veikiančių lietuvių bendruomenių nariai viliasi, kad naujoji Lietuvos valdžia peržiūrės Pilietybės įstatymo nuostatas dėl dvigubos pilietybės, informuoja „Lietuvos žinios“. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, didžiausią užsienyje gyvenančių tautiečių nepasitenkinimą kelia tai, kad pagal galiojantį įstatymą Lietuvos pilietybės neteko visi po 1990 metų kovo 11-osios svetur išvykę tautiečiai.

Vilniuje vykstančiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seime svarstytas beveik 50 metų leidžiamo „Pasaulio lietuvio“ likimas. Pasiūlymas taupant PLB lėšas nutraukti šio nuo 1963 metų leidžiamo ir spalvoto mėnesinio žurnalo formatą įgavusio leidinio leidybą buvo sutiktas prieštaringai.

Atlikti praktiką Lietuvoje pasirinko dvidešimt vienas studentas iš JAV ir Kanados universitetų. Trečią kartą su VDU rengiamos lietuvių išeivijos studentų stažuočių programos vadovės teigimu, norinčiųjų per atostogas padirbėti ir pasisemti žinių netrūksta, praneša LTV „Šiandien“. JAV ir Kanados universitetų studentai Lietuvoje praleis pusantro mėnesio. Jie praktiką atliks ligoninėse, ministerijose, bankuose, mokslo ir meno įstaigose, taip pat Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Eidama 97-uosius metus Kalifornijoje (JAV) mirė išeivijos rašytoja, poetė, žurnalistė, ateitininkė ir veikli JAV lietuvių veikėja Alė Rūta (Elena Viktorija Nakaitė-Arbienė). Velionė gimė 1915 m. lapkričio 16 d. Sankt Peterburge (Rusija). Po Pirmojo pasaulinio karo su tėvais grįžo į Lietuvą, studijavo Vytauto Didžiojo universitete, baigė Klaipėdos pedagoginį institutą, mokytojavo, vėliau baigė literatūros studijas Vilniaus universitete.

Savaitraštis „Balsas.lt Savaitė“ populiarus ir Izraelyje. Malonu, kad iš Lietuvos kilę jo skaitytojai nėra pamiršę lietuvių kalbos....

Londono „Santaros-Šviesos“ klubas, bendradarbiaudamas su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu bei Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, rugpjūčio 27-29 dienomis Lietuvių sodyboje prie Londono rengia Išeivijos studijų dienas. „Jomis siekiame išeivijoje sukurti atviros diskusijos terpę lietuvių tautos, Lietuvos kultūros, visuomenės ir valstybės raidos klausimais.

Iki vasario 15 d. išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai Valstybiniam studijų fondui gali teikti paraiškas paramai studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti. Švietimo ir mokslo ministerija šiemet tam numatė skirti apie 400 tūkst. litų. Studentams bus teikiama dviejų rūšių parama – stipendija už studijų rezultatus ir vienkartinė socialinė išmoka. Paramą gali gauti pirmosios ir antrosios studijų pakopos studentai.

Seime jau pritarta, kad teisę į dvigubą pilietybę įgytų į ES ir NATO šalis emigravę lietuviai. Balsavimai dėl kiekvieno Pilietybės įstatymo straipsnio tęsis ir tolesniuose posėdžiuose. Tuo tarpu išeivijos atstovai nevadina įstatymo tobulai atspindinčiu jų lūkesčius, bet džiaugiasi, kad dvigubos pilietybės klausimas pagaliau pradėtas svarstyti aukščiausiu lygiu. Kelios dešimtys Seimo narių, savo ruožtu, sako, kad dviguba pilietybė iš esmės pažeidžia Konstituciją.

Užsienio lietuviams įtraukti į Lietuvos valstybės gyvenimą skirtos "Globalios Lietuvos" strategijos kryptys penktadienį aptartos Vyriausybėje vykusiame Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos posėdyje.

Vyriausybei nusprendus reorganizuoti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą ir panaikinti Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacinį centrą, Užsienio reikalų ministerija nuo sausio 1 dienos perima ryšių su užsienio lietuviais palaikymo funkcijas. Ministerijoje pradės veikti Užsienio lietuvių departamentas, kuris rūpinsis ryšiais su užsienio lietuvių bendruomenėmis, neformaliuoju lituanistiniu švietimu užsienyje.

Vyriausybei nusprendus reorganizuoti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą ir panaikinti Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacinį centrą, Užsienio reikalų ministerija nuo sausio 1 dienos perima ryšių su užsienio lietuviais palaikymo funkcijas. Ministerijoje pradės veikti Užsienio lietuvių departamentas, kuris rūpinsis ryšiais su užsienio lietuvių bendruomenėmis, neformaliuoju lituanistiniu švietimu užsienyje.