ingrid betancourt

Buvusi Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) įkaitė Ingrid Betancourt pirmą sykį po išlaisvinimo grįžo į Kolumbiją, praneša BBC. Nuo pat išlaisvinimo liepos mėnesį prancūzų kilmės Kolumbijos politikė gyveno Europoje. Bogotoje ji susitiks su prezidentu Alvaro Uribe. Tačiau politikė čia ilgai neužtruks – ji ketina aplankyti dar kelias Lotynų Amerikos valstybes. FARC nelaisvėje praleidusi šešerius metus, politikė buvo išlaisvinta sėkmingos karinės operacijos metu.

Reikalaudami laisvės Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) pagrobtiems žmonėms, tūkstančiai kolumbiečių šį penktadienį užplūdo didžiųjų šalies miestų gatves, rašo „elpais.es“. Demonstracijos vyko ne mažiau kaip 150 šalies miestų – baltai apsirengę žmonės pagrindinėse miestų aikštėse reikalavo išlaisvinti džiunglėse įkalintus tautiečius. Akcija prasidėjo paraginus Ingrid Betancourt - buvusiai kandidatei į šalies prezidentus, taip pat kalėjusiai FARC nelaisvėje.

Ar valstybė privalo išvaduoti pagrobtus piliečius? Viso pasaulio demokratai ryžtingai taria „Ne!“ ir slapčia moka piratams, banditams ir teroristams milijonines išpirkas.

Baltarusijos opozicionierius Aleksandras Kozulinas buvo nominuotas Europos Parlamente teikiamai Sacharovo premijai gauti. Kandidatų gauti premiją sąraše taip pat atsidūrė ir buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pulkininkas Michailas Trepaškinas, Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, Zimbabvės opozicijos lyderis Morganas Tsvangirai bei Ingrid Betancourt. Sacharovo premija kasmet yra įteikiama žmogui, pasižymėjusiam ginant žmogaus teises bei pagrindines demokratijos vertybes.

Kolumbijoje išlaisvinant 15 įkaitų, tarp kurių buvo ir Ingrid Betancourt, dalyvavo Izraelio žvalgyba „Mossad“. Apie tai rašo Ispanijos dienraštis „La Vanguardia“, remdamasis šaltiniais Izraelio žvalgyboje. Kaip teigia žurnalistai, „Mossad“ įdiegė du savo agentus į Kolumbijos revoliucines ginkluotąsias pajėgas (KRGP) – grupuotę, pagrobusią įkaitus. Kaip rašo „La Vanguardia“, operacijoje taip pat dalyvavo JAV ir Prancūzijos slaptosios tarnybos.

Liepos 14 dieną Prancūzija mini Bastilijos paėmimo dieną. Šis įvykis turi išskirtinę vietą prancūzų vaizduotėje. Mokiniams mokyklose yra teigiama, kad būtent liepos 14 dieną gimė respublika. Bastilijos paėmimo diena yra paskelbta nacionaline švente ir nedarbo diena. Kaip skelbia „Economist.com“, Eliziejaus laukuose bus surengtas tradicinis karinis paradas, o kariniai naikintuvai dangų vėl nudažys nacionalinės Prancūzijos vėliavos spalvomis. Tiesa, šių metų paradas bus išskirtinis.

Kolumbijos kairiųjų sukilėlių pajėgoms (FARC) buvo sumokėti milijonai dolerių, kad būtų išlaisvinta Kolumbijos politikė Ingrid Betancourt (Ingrid Betankur) ir dar 14 įkaitų, penktadienį pranešė Šveicarijos radijas, remdamasis „patikimais šaltiniais“. 15 įkaitų, kuriuos trečiadienį išlaisvino Kolumbijos armija, „iš tiesų buvo išpirkti už didelę kainą, ir visa operacija, vykusi po to, buvo tik inscenizacija“, - pranešė radijas, transliuojantis prancūzų kalba.

Vakar po šešerių metų nelaisvės išgelbėta buvusi kandidatė į Kolumbijos prezidentus Ingrid Betancourt ragina FARC sukilėlius paleisti visus įkaitus ir imtis paliaubų, praneša BBC. Kolumbijos saugumo pajėgos ketvirtadienio naktį įkaite šešerius metus laikytą I. Betancourt ir dar 14 kitų įkaitų išlaisvino iš giliai džiunglėse  buvusios slaptos stovyklos.

Prancūzija neatliko jokio vaidmens vaduojant Kolumbijoje sukilėlių laikomus įkaitus, tarp kurių buvo ir buvusi pretendentė į Kolumbijos prezidento postą Ingrid Betancourt, pareiškė ketvirtadienį Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy padėjėjas. N.Sarkozy net nebuvo perspėtas apie šią operaciją, nors „mes nebuvome nustebinti“, nes Kolumbijos pareigūnai dar prieš kelis mėnesius sakė mėginą išlaisvinti ją“, pažymėjo Claude‘as Gueantas.

Venesuelos vyriausybė trečiadienį vakare paskelbė pareiškimą, kuriuo išreiškė džiaugsmą dėl 15 įkaitų išvadavimo Kolumbijoje ir paragino kairiųjų sukilėlius paleisti visus laikomis įkaitus. Venesuela drauge su kitomis šalimis džiaugiasi "dėl buvusios kandidatės į prezidentus Ingrid Betancourt (Ingrid Betankur), 11 Kolumbijos piliečių ir trijų JAV piliečių, kurie asmeniškai patyrė gyvenimo atogrąžų miške kančią ir sunkų gyvenimą nelaisvėje, išvadavimo", sakoma pareiškime.

Lėktuvas su trimis JAV gynybos kontraktininkais, kurie buvo išlaisvinti po penkerius metus trukusios nelaisvės kairiųjų pažiūrų sukilėlių stovykloje Kolumbijos atogrąžų miškuose, ketvirtadienio rytą nusileido Teksase, parodė JAV televizija. Karinis orlaivis C-17 nusileido pietinėje JAV valstijoje netoli San Antonijo esančioje Laklendo oro pajėgų bazėje 12 val. 15 minučių vietos (7 val. 15 min. Lietuvos) laiku.

Šešerius metus laikoma pagrobta Kolumbijos kandidatė į prezidentus Ingrid Betancourt praeitą naktį galėjo laisvai atsikvėpti. Kolumbijos saugumo pajėgos ją ir dar 14 kitų įkaitų išlaisvino iš giliai džiunglėse  buvusios slaptos stovyklos, kur juos laikė FARC sukilėliai, praneša ketvirtadienio „The Guardian“. Dienraščio teigimu, karinė operacija baigėsi po Prancūzijos ir Kolumbijos politikų šešerius metus trukusių nesėkmingų pastangų ir išbandymų.

Kolumbijos FARC sukilėliai ketvirtadienį atmetė vienašališko įkaitų paleidimo galimybę, o prancūzai tikėjosi, kad jie leis medikų grupei gydyti įkaite laikomą sergančią Prancūzijos pilietę. FARC partizanų lyderis Rodrigo Granda (Rodrigas Granda), kuris pernai buvo paleistas iš kalėjimo, reikalavo, kad vyriausybė derėtųsi dėl kalinamų sukilėlių iškeitimo į įkaitus.

Prezidento Nicolas Sarkozy kanceliarija trečiadienį pranešė, jog jau prasidėjo trijų valstybių surengta humanitarinė misija, turėsianti padėti pastangoms, jog būtų paleista partizanų pagrobta Prancūzijos ir Kolumbijos pilietybę turinti Ingrid Betancourt, kurios sveikata yra labai pablogėjusi. „Prasidėjo Ispanijos, Prancūzijos ir Šveicarijos tarpininkų humanitarinė misija, kartu su atitinkamais (Kolumbijos) valdžios organais“, - sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.

Šią savaitę galėjo pasirodyti, kad šiaurinė Pietų Amerikos dalis atsidūrė ties karo slenksčiu, rašo „The Economist“. Viskas prasidėjo nuo to, kad Kolumbijos kariuomenė bombardavo sukilėlių stovyklą Ekvadore. Žuvo 21 partizaninės grupuotės FARC narys, tarp jų ir jų ir vienas vadų Raulis Reyesas. Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas nusprendė Kolumbijos išpuolį laikyti casus belli. Jis nutraukė diplomatinius santykius su Kolumbija ir į šalies pasienį nusiuntė karius.

Kairiųjų pažiūrų Venesuelos diktatorius  Higo Chavezas susitiko su įkaitų, kuriuos pagrobę laiko kaimyninės Kolumbijos marksistinių pažiūrų teroristai, artimaisiais. Tarp jų buvo ir politikės Ingridos Betacourt artimieji. FARC sukilėliai metų metais laiko įkaitais nemažai policininkų, kareivių, politikų. Jis kalbėjosi su senatoriumi Piedadu Cordoba ir prašė padėti jam susitikti su kovotojais ir pamėginti tarpininkauti siekiant išlaisvinti įkaitus.

Buvęs Kolumbijos vyriausybės ministras Fernando Araujo (Fernandas Arauchas), kairiųjų partizanų laikytas įkaitu daugiau kaip šešerius metus, prasidėjusios karinės gelbėjimo operacijos dėka pabėgo nuo savo pagrobėjų, pranešė jo šeima.Buvęs ministras buvo vienas iš 58 įkaitų, kuriuos laikė Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos (FARC). Ši grupuotė buvo pasiūliusi juos iškeisti į 500 FARC narių, kuriuos nelaisvėje laikė vyriausybės pajėgos.