įmokos

Savarankiškai dirbančius gyventojus siūloma atleisti nuo „Sodros“ įmokų, jeigu jie jau apdrausti socialiniu draudimu kitur ir jei kitame darbe įmokas moka nuo daugiau kaip 1,2 minimalios algos – šiuo metu 480 eurų. Tokią Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo valdantiesiems priklausantys Biudžeto ir finansų komiteto nariai socialdemokratas darbietis Andrius Palionis ir „valstietis“ Valius Ąžuolas.

 Šiemet įvestų „Sodros“ įmokų „grindų“ siūloma netaikyti didesniam žmonių ratui. Jei Seimas pritartų pataisoms, jos įtvirtintų dvi naujas išimtis – „grindys“ nebūtų skaičiuojamos neįgaliems žmonėms arba dirbantiems trumpiau pagal pareigybes. Konservatorius Edmundas Pupinis, „valstietės“ Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė ir Guoda Burokienė Seime užregistravo tai numatančias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo išimtis.

Pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau negu išleido. „Sodros“ biudžeto perviršis planuojamas ir šiemet. Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pirminiais duomenimis, 2017 metais „Sodros“ įplaukos siekė 3,866 milijardo eurų – 92,5 mln. eurų daugiau nei planuota ir 355 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.

Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik kosmetinių pakeitimų. Tačiau šiais metais laukiama dviejų didžiulių pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas portalui tv3.lt sako, kad siūloma reforma komitete turėtų nugulti arba šio mėnesio pabaigoje, arba kito pradžioje.

Nuo metų pradžios darbdaviams pradėtos taikyti socialinio draudimo įmokų „grindys“ – ypač svarbios darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą. Tai žingsnis, užtikrinantis jų socialines garantijas, nurodo „Sodra“. Pranešime spaudai rašoma, kad darbuotojai ir toliau galės dirbti puse etato, bet gali tikėtis, kad jų oficiali alga pasieks bent minimalų atlygį, o socialinio draudimo išmokos bei pensija bus didesnė.

Ne vienerius metus besitęsiančios diskusijos dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ šiemet vėl turėtų kelti aistras Seime, kur nestinga tiek joms pritariančių, tiek skeptiškai vertinančių parlamentarų. Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad „lubos“ paskatintų ekonomikos konkurencingumą ir padėtų išlaikyti kvalifikuotos darbuotojus.

Vaiko pinigų elektroninė sistema strigo 8 dienas ir sukėlė nemenką erzelį tarp tėvų. Žmonės bandė prisijungti ir prašymus teikti po kelis kartus per dieną ir piktinosi, kad darbą turi atidėlioti, baiminosi, ar pinigus galų gale gaus laiku. Socialinės apsaugos ir darbo ministras šiandien situaciją aiškino ir premjerui. Dabar tikinama, kad sistema atsigavo. Bet strigo, nes tikėtasi, kad 5 kartus mažesnių srautų, o sena sistema jų nepavežė. Opozicijoje jau girdisi raginimų priimti atsakomybę.

Savarankiškai dirbančių gyventojų nuo sausio laukia pokyčiai. Svarbiausi jų – vienodinamos sąlygos skirtingomis veiklos formomis užsiimantiems žmonėms. „Šie pokyčiai – tai dar vienas žingsnis siekiant suvienodinti „Sodros“ įmokų apskaičiavimo tvarką įvairiomis savarankiškos veiklos formomis besiverčiantiems žmonėms.

„Papildomas mėnuo“ – taip vadinamas laikotarpis, kai asmeniui, baigus galioti jo privalomajam sveikatos draudimui (PSD), suteikiama galimybė dar mėnesį gauti kompensuojamas gydymo paslaugas. Vis dėlto tai nereiškia, kad PSD įmoka tą mėnesį gali būti nesumokėta. Artėjant šventėms, ja pasirūpinti verta iš anksto. Privalomasis sveikatos draudimas galioja nuo dienos, kai už žmogų arba jis pats pradeda mokėti PSD įmokas, iki mėnesio, už kurį įmoka sumokama, paskutinės dienos.

Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio algos, kuri kitais metais sieks 400 Eur. O tai reiškia, kad darbdaviai arba kels paslaugų kainas, arba atleis darbuotojus, kad sumažintų padidėjusias išlaidas.

Socialinio draudimo įmokas kitais metais mokės daugiau žemdirbių, bet daliai jų mokesčiai sumažės – Seimas leido juos skaičiuoti ne nuo visų, o tik nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Seimas taip pat įtvirtino „Sodros“ įmokų „atostogas“ – individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir dirbantieji individualiai vienerius metus nuo veiklos pradžios galės nemokėti socialinio draudimo įmokų.

Įpusėjus brandos egzaminams mokyklose ir atsiskaitymų sesijoms universitetuose bei kolegijose, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atkreipia šiemet mokyklas ir nuolatines studijas baigiančių jaunuolių dėmesį į privalomąjį sveikatos draudimą. Jie valstybės lėšomis apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos.

Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.

Nuo balandžio 1 d. daliai gyventojų keičiasi internetu mokamų įmokų paslauga – vietoj Vilniaus regiono atsiskaitymo knygelės įmokos bus mokamos naudojant kitas, gyventojams jau pažįstamas mokėjimo paslaugas, – specializuotas įmokų formas, e. sąskaitas ar mokėjimo pavedimus. Įmonės, kurių įmokų surinkimo būdas pasikeitė, turi informuoti savo mokėtojus, kaip teisingai atlikti mokėjimus.

Pagal gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatus, 2016 m. mokėjimo sąskaitas turintys apklaustieji įmokas už paslaugas truputį dažniau mokėjo internetu ir šiek tiek rečiau – mokėjimo įstaigose. Kitus mokėjimo pavedimus beveik visi apklaustieji atliko internetu, o ne bankų ar kredito unijų skyriuose. Prekybos vietose buvo šiek tiek rečiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

Kilus ažiotažui dėl masinių įspėjimų apie nesumokėtą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad mėnesį bus laukiama reikiamų dokumentų arba įmokų, tik tuomet bus pradėtas skolų išieškojimas. Anot M.Sinkevičiaus, „Sodra“ sausio pabaigoje informavo 20 tūkst. žmonių, kad nesumokėjus jų susikaupusių 11-12 mėnesių skolų už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas. „Kol neįvertinsime visų 20 tūkst.

Prieš savaitę „Sodrai“ paskelbus, kad laiku nesusimokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų laukia priverstinis išieškojimas, kilo didžiulis emigrantų pasipiktinimas. „Sodra“ vos atlaiko skambučių ir paraiškų laviną, o sąskaitą jau papildė milijoninės sumos. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis pasakoja, kad išsiuntinėjus laiškus apie skolas bei žiniasklaidoje pasklidus naujienai, įmokų srautai itin suintensyvėjo. Įprastą dieną „Sodra“ sulaukdavo maždaug 45 tūkst. įmokų.

Po Naujųjų metų netikėtai paplito žinia, kad tyliai ramiai padidėjo mokesčiai į „Sodrą“ verslo liudijimus turintiems asmenims. Kol politikai kraipo galvas, kaip čia taip nutiko, „Sodra“ paaiškina, kad su didesniais mokesčiais ateis ir didesnė nauda. O be to, keičiasi sąlygos ir dirbantiesiems pagal individualios veiklos pažymėjimus.  „Pokyčiai yra susiję su įgyvendinamu naujuoju socialiniu modeliu.

Seimas vos pradėjęs darbą imasi mokesčių srities. Jau dėliojami projektai, svarstoma, kuriuos praeitos Vyriausybės sprendimus iki 2017 m. pakeisti. Tačiau ne vien brangesnis alkoholis ar cigaretės laukia, pastebėta, kad ir atsisakoma idėjų, kaip sumažinti mokesčius gyventojams. Tuo tarpu Seime teigiama, kad praeitos Vyriausybės sprendimai mokesčių nemažina ir su dabartine programa nedera.

„Sodra“ ragina niekur nedirbančius bei valstybės lėšomis nedraudžiamus asmenis nedelsti ir pasitikrinti, ar jie nėra įsiskolinę už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Tai padaryti galima čia – www.sodra.lt/pasitikrink. „Reikėtų labai rimtai sureaguoti į susidariusią skolą ir nedelsiant ją padengti, – ragina „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

Už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims bent dešimt metų turėtų būti draudžiama eiti bet kokias viešai renkamas pareigas, teigiama septynioliktosios Vyriausybės programoje. Joje deklaruotas siekis įtvirtinti atitinkamą teisės normą.

Šiandien vykusiame Valstybinio studijų fondo (VSF) Valdybos posėdyje nuspręsta skirti papildomus 1,2 mln. eurų geriausiai besimokiusių, tačiau už studijas mokėjusių bakalauro ir vientisųjų studentų studijų kainos apmokėjimui. Viso kompensavimui už studijas skirta 4,7 mln. eurų. Įmokas už studijas atgaus daugiau nei 5000 studentų. Taip bus įgyvendinama Mokslo ir studijų įstatymo nuostata, kad iki 10 proc.

Seimas nutarė nuo kitų metų įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Lubos būtų pasiektos palaipsniui per šešerius metus. „Čia mes kalbame apie tuos, kurių atlyginimai yra apie 10 tūkst. eurų“, - teigė premjeras Algirdas Butkevičius. „Tai nėra skausminga netektis „Sodros“ biudžetui“, - teigė liberalas Eugenijus Gentvilas. Seimas pritarė „Sodros“ įmokų lubų dydžiams, kokius siūlė socialinį modelį kurę mokslininkai.

Smulkiems ūkininkams nuo kitų metų tikriausiai nereikės mokėti,„Sodros“ įmokų – jas tektų mokėti tik stambiems žemdirbiams. Kai kurie parlamentarai sako, jog dėl tokio sprendimo sumažės „Sodros“ pajamos. Svarstydamas „Sodros“ reformą, Seimas ketvirtadienį pritarė žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymui nuo 2017 metų įmokas „Sodrai“ įpareigoti mokėti tik tuos ūkininkus, kurių ūkiai būtų didesni kaip 8 ekonominių dydžių.

Ekspertai nevienareikšmiškai vertina politikų susitarimą įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Nors sutariama, kad jos yra būtinos, tačiau pabrėžiama, kad tai turėtų būti daroma kartu su kitomis reformomis, nes priešingu atveju socialinė sistema išliktų netvari. Be to, tikimasi, kad lubų įvedimas padės į šalį pritraukti daugiau investicijų.

Vyriausybės ir Seimo atstovai trečiadienį susitarė įvesti „Sodros“ įmokų lubas, patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Apsispręsta dėl („Sodros“ - BNS) lubų, kad pradėtume (jas taikyti - BNS) nuo 10 vidutinių darbo užmokesčių. Siekiamybė yra, kad pasiektume penkis“, - žurnalistams Vyriausybėje po premjero susitikimo su Seimo frakcijų vadovais trečiadienį sakė ministrė.

 Pensininkai turėtų būti labiausiai suinteresuoti mažinti šešėlį Lietuvoje, nes žmonės, kurie nesumoka įmokų į „Sodrą“, taip atima tuos pinigus iš pensininkų, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ekonomistas Romas Lazutka. „Pensininkai gauna pajamas iš „Sodros“ ir todėl jiems turėtų būti labai svarbu, kad visi, kuriems priklauso, „Sodrai“ mokėtų.

Siūloma nustatyti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų „grindis“ - taip siekiama išvengti piktnaudžiavimų. Šeši Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai užregistravo tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas. Jeigu Seimas jas priims, PSD įmokos net iki kelių kartų padidėtų mažiau nei minimali alga (iki 300 eurų) uždirbantiems gyventojams, kurie dabar moka nedideles įmokas.

Šventiniu laikotarpiu ir nuo sausio 1 d. įsivedus eurą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) dirbs įprastai. Tačiau dėl programinės įrangos atnaujinimo dalis paslaugų nebus teikiama arba galimi jų sutrikimai. Visų rūšių pensijos, kompensacijos, pašalpos ir kitos „Sodros“ išmokos, kurios turėjo būti išmokėtos gruodį, daugelį gyventojų jau pasiekė.

 Rūta Vainienė Pagal dabar galiojantį Lito patikimumo įstatymą, kuriuo litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, Lietuvos bankas privalo apyvartoje esančius litus padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Kaip skelbia Lietuvos bankas, lapkritį šios oficialiosios atsargos sudarė 22,4 milijardo litų. Kai nuo kitų metų įsivesime eurą, dalį šių atsargų Lietuvos bankas skirs įmokoms į Europos centrinio banko kapitalą, rezervus bei užsienio atsargas.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Daugiau pajamų gaunantys nepatenkinti dabar galiojančia Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos skaičiavimo metodika – įmokos skaičiavimu nuo visų gaunamų pajamų. Ekonomistai sako, kad didžiausios sumos lubų, nuo kurios būtų skaičiuojama įmoka, įvedimas – vienas problemos sprendimo būdų. Tačiau tai prieštarautų solidarumo principui.

Studentų ir moksleivių apklausa parodė, kad visuotinės vienodos studijų įmokos įvedimą palaikytų arba būtų labiau linkę palaikyti 60 proc. moksleivių ir 65 proc. studentų. Tai parodė 2013 metų lapkritį Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2870 universitetų ir kolegijų studentų bei 863 vyresnių klasių moksleivių.

Privalomuoju sveikatos draudimu ilgą laiką nedrausti ar neapsidraudę gyventojai neturėtų tikėtis, kad sumokėję 90 litų PSD įmoką gaus nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų už tūkstančius litų. Panevėžyje mažiausia nedraustų Nors sveikatos draudimas įsigalios iš karto pradėjus mokėti įmokas, bus numatytas mechanizmas, kaip išieškoti nesumokėtus mokesčius.

Politinių partijų narių skaičius 2012 m. pradžioje buvo 107,8 tūkst. – tai sudarė 4 procentus visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2011 m., politinių partijų narių skaičius padidėjo 2 procentais. Profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 5 procentais ir 2012 m. vidutiniškai vienijo 105,6 tūkst. narių, arba 9 procentus samdomųjų darbuotojų (2011 m. – 10 proc.

  Remiantis Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje įmokos augo -15,3 proc. iki 110 mln. litų, lyginant su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu. Bendrovė ne gyvybės draudimo rinkoje šoktelėjo į antrą poziciją bei šiuo metu užima 14,2 proc. rinkos. 2013 m. sausį-liepą ne gyvybės draudimo įmonė atlygino nuostolių draudėjams 12,8 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu ( 51,3 mln.

Elektroninių atsiskaitymų sistema Mokėjimai.lt pradėjo bendradarbiavimą su akcine bendrove Lietuvos paštu. Nuo šiol visuose „PayPost“ ir Lietuvos pašto skyriuose klientai gali grynaisiais pinigais sumokėti įmokas į Mokėjimai.lt sąskaitą. „Poreikis grynuosius pinigus paversti elektroniniais ir naudotis praplėstomis atsiskaitymo galimybėmis vis didėja. Daugeliu atvejų grynaisiais tiesiog negalima atsiskaityti, tai ypač aktualu kaimo vietovėse“, - sako elektroninių pinigų įstaigos licenciją Nr.

Konsoliduotas pirmojo pusmečio draudimo bendrovės „If“ pelnas Baltijos šalyse siekė 19 mln. litų. ​Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pasirašyta 212 mln. Lt įmokų, t.y. 0,6 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. „If“ klientų skaičius išaugo 1,7 proc. iki 370 tūkst. Lietuvoje „If“ pasirašė 49,5 mln. Lt įmokų – 1 mln. Lt daugiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Klientams atlyginta 25,6 mln.

Gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ pirmojo šių metų pusmečio statistika rodo, kad minėtą laikotarpį bendrovė gyvybės draudimo įmokų iš viso pasirašė už 54,8 mln. litų arba 16,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Labiausiai išsiskyrė naujų vienkartinių gyvybės draudimo įmokos metams augimas, jų pasirašyta už 6,7 mln. litų arba net 3,5 karto daugiau nei praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu.

Privalomasis sveikatos draudimas sujauktas kaip reikiant. Tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, arba yra apdrausti valstybės lėšomis, šiek tiek aiškiau. Darbdavio atskaitomos arba valstybės sumokamos draudimo įmokos suteikia teisę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau gyvenimas yra margesnis, ir yra dešimtys tūkstančių lietuvių, kurie nereguliariai gauna autorinį atlyginimą, užsiima individualia veikla arba nedirba ir nėra užsiregistravę darbo biržoje.

Mokėti daugiau nei 1700 Lt per mėnesį pensijos – neteisinga. Ypač jei nežinai, ar tos pensijos sulauksi. O jei ir sulauksi, gali būti garantuotas, kad ji tikrai nebus 1700 Lt. Kai dar pagalvoji, kad po 1700 Lt ir daugiau sumoki kas mėnesį kokius 30 metų, o pensiją gausi tik apie 10–15 metų, net ir 1700 Lt atrodo neteisinga. Ar 1700 Lt per mėnesį pensijai yra daug? Vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus sumoka apie 550 Lt, minimalų – 340 Lt per mėnesį.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį gyvybės draudimo bendrovės pasirašė įmokų už 132,9 mln. litų – tai yra 10,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2012 metais. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) atstovai prognozuoja tolesnį šios rinkos augimą. „Pastaraisiais metais gyvybės draudimo rinka auga ir artėja prie  buvusio iki krizės lygio. Per pirmąjį šių metų ketvirtį iš viso sudaryta 14,5 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių – net 15 proc.

Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Kodėl amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas? Prie suskilusios geldos Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst.

 Nuo liepos mėnesio „Swedbank“ didina dalies grynųjų pinigų operacijų įkainius. Anot banko, tai siekis paskatinti žmones naudotis interneto banku ir bankomatais, kur pabrangusios paslaugos kainuoja pigiau ar nemokamai. Įsigaliojus pakeitimams „Swedbank“ mokėjimo kortelių savininkai galės nemokamai išsigryninti iki 2 tūkst. litų, o už didesnes sumas bus taikomas 0,4 proc. mokestis. Šiuo metu galioja 5 tūkst. litų riba.

 Pirmąjį šių metų ketvirtį darbdaviai sumokėjo gerokai daugiau įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą („Sodrą“). Dėl to fondo biudžeto deficitas buvo mažesnis nei praėjusiais metais, rodo išankstiniai duomenys. Per 2013 metų sausio – kovo mėn. „Sodros“ pajamos buvo 2 mlrd. 142,1 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų), t.y. 7,1 proc. arba 142,7 mln.

Labai sunku prognozuoti, dėl ko bus susitarta vasario 7-8 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje, tačiau tikėtis, kad Lietuva turi daug galimybių atsiriekti didelį biudžeto pyrago gabalą, nevertėtų, mano vyriausioji Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.

Remiantis naujausiais 2012 m. Lietuvos banko duomenimis, palyginti su 2011 metais visa Lietuvos gyvybės draudimo rinka pagal visas pasirašytas įmokas augo 2,5 proc., visų įmokų suma sudarė 574,7 mln. litų. „Aviva Lietuva“, užimdama beveik penktadalį gyvybės draudimo rinkos, fiksavo 16,4 proc. metinį augimą. Iš viso praėjusiais metais bendrovė gyvybės draudimo įmokų pasirašė už rekordinę sumą 112,5 mln. litų. Naujai pasirašytų gyvybės draudimo įmokų praėjusiais metais rinkoje sumažėjo 8,9 proc.

Nuo pat metų pradžios iki 2013 m. birželio 30 d. Šiaulių bankas privatiems bei verslo klientams organizuoja įmokų už komunalinius mokesčius bei už kitas įmokas akciją. „Pernai, vos tik pradėję įmokų už komunalinius mokesčius akciją, nuo pat pradžių stebėjome nuolatinį klientų skaičiaus augimą. Mūsų klientai aktyviai naudojasi banko siūlomomis paslaugomis, kurių galimybes nuolat tobuliname, plečiame.

Nuo šių metų gruodžio 17 d. keičiasi įmokų įkainiai „Lietuvos spaudos“ ir „R-kiosk“ prekybos vietose. Bendras įmokų tarifas bus vienas žemiausių Lietuvoje – nuo 0,59 Lt už įmoką. Priklausomai nuo mokėjimo būdo ir dienos Vilniuje, jo regione ir Klaipėdoje esančiose „Lietuvos spaudos“ ir „R-kiosk“ prekybos vietose įmokos tarifo dydis sieks 0,59-1,79 Lt.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikianti draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ pirmuosius tris šių metų ketvirčius užbaigė stabiliu augimu beveik visose pagrindinėse draudimo srityse. Per 9 šių metų mėnesius įmonės pasirašytų draudimo įmokų suma pasiekė 162,7 mln. Lt, ir, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, padidėjo 13,3 proc. Įmokų augimą lėmė padidėjęs klientų skaičius. Per tris šių metų ketvirčius bendrovės draudimo išmokos klientams sudarė 98 mln. Lt.