SEB banko organizuotoje diskusijoje finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad numatyta reforma vyktų trejus metus, tad šiuo laikotarpiu naujų mokestinių pakeitimų nebesulauktume.
„Jei kalbant apie tai, kaip reforma paveiks dirbančiojo pajamas, tai atlikome analizę tų šalių, su kuriomis konkuruojame dėl investicijų. Vidurio ir Rytų Europoje po trijų metų, šiame kontekste, bene geriausiai atrodytume. Per vienerius metus makro požiūriu nebūtų išmintinga tokios reformos atlikti. Tokiu atveju tikrai fiskalinės drausmės įsigaliojimus pažeistume. Bet trimetis planas tikrai pagrįstas“, – kalbėjo finansų ministras.
„Sodros“ įmokų sujungimas gali nuvesti į šešėlį?
Finansų ministras tikina, kad „Sodros“ darbuotojo ir darbdavio įmokų sujungimas leis sistemą padaryti skaidresne ir sudarys galimybes po truputį mažinti darbo apmokestinimo naštą. Pasak jo, pernai šios reformos nesiimta, nes pirmiausia reikėjo išspręsti mažiausias pajamas gaunančiųjų problemas.
Tačiau Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis kategoriškas: šis siūlymas gyventojus gali paskatinti trauktis į šešėlį, mat pamatę, kiek mokesčių iš ties turi sumokėti, patys darbdavių prašys algų „vokeliuose“.
„Manau, kad padidinę atotrūkį tarp to, ką žmogus mato rankose ir ką „ant popieriaus“, mes paskatiname šešėlį, o ne jį naikiname. Tai nėra pernelyg reikšmingas pakeitimas, o skurdo problemą ir visą kitą, kitomis priemonėmis galima spręsti. Aš palaikyčiau įprastą Europos Sąjungos praktiką, padalinama per pusę darbdaviui ir darbuotojui mokesčiai, bet šis kraštutinumas, padarantis didelę prarają tarp neto ir bruto atlyginimo, į šešėlį gali patraukti. Estijoje didžiąją dalį darbdavys sumoka ir ten šešėlis dar mažesnis, ir skurdas nemanau, kad didesnis“, – kalbėjo T. Medaiskis.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pridėjo, kad dėl šio pokyčio gali kilti painiavos. Valdžia gali imti girtis, kad atlyginimai labai smarkiai išaugo, nors iš tiesų jie bus išaugę tik „ant popieriaus“. Realiai geresnio gyvenimo žmonės nepajaus, nes mokės didesnius mokesčius.
„Visas algas reikėtų tuometi didinti 1,31 koeficientu apytiksliai. Tai jei šiandien turime vidutinį atlyginimą apie 900 eurų, kitais metais vien dėl to, atsiribojant nuo kitų faktorių, vidutinis atlyginimas taps 1200 eurų. „Į rankas“ žmogus gautų lygiai tiek pat, tiesiog jis daugiau turės sumokėti mokesčių. Tai nominaliai jis galės sakyti, kad pažadas įvykdytas, bet realiai žmogus geriau gyventi nepradės“, – teigia ekonomistas.
Jis prideda, kad dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo ribų išplėtimo žmonės visgi gali tikėtis, kad „į rankas“ gaus keliasdešimčia eurų daugiau, tačiau tai viso labo valdžios pasidalinimas iš kainų augimo surinktomis pajamomis. Jei būtų norima dar labiau mažinti darbuotojų apmokestinimą reikėtų griebtis kitų mokesčių. Pavyzdžiui, automobilių arba visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio.
Siūlo privalomai įtraukti į pensijų kaupimą jaunuolius
Vertindamas pensijų reformą Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis teigė, kad tai labiau pensijų finansavimo reforma, nes iš esmės ne daug kas keičiasi. Bazinės pensijos perkėlimą į valstybės biudžetą jis vadina teigiamu žingsniu. Teigiamai vertina ir tai, kad bandoma visus automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą. Tačiau dėl suteikiamų galimybių pasitraukti ir nebekaupti pensijos, profesorius žeria kritiką.
„Toks laisvas paleidimas nenori nedalyvauk per daug rizikingas, tas trumparegiškumas – žmonių savybė ir tada būtina pamąstymų, kad pensija dar negreit, gal jos nesulauksiu ir nekaupiama. Tai jauniems žmonėms turi būti privaloma kaupti, o ne kad nenoriu ir nedalyvauju. Socialinis draudimas savyje turi privalomumą, kad jūs turite mokėti.
Lyginant su kitomis valstybėmis, mūsų socialinio draudimo sistema užtikrina mažą pensijų lygį ir ateityje gali būti problemų. Juo labiau sumažiname „Sodros“ įmokamas 2 proc., o įsipareigojimai daug didesni”, – teigia T. Medaiskis.
G. Nausėda taip pat pastebėjo, kad jei žmogus pasirinks nedalyvauti kaupime ir tiesiog didesnę sumą atsiimti iš karto, ateityje bus dar sunkiau nei dabartiniams pensininkams. Jis prognozuoja, kad po 20 metų „Sodros“ pensija bus dar kuklesnė nei šiandien dėl demografinių priežasčių.
O taip pat dabar siūlomas nekilnojamojo turto (NT) 0,3 proc. mokestis antram, trečiam ir t.t. būstui labiausiai gali paveikti dabartinius pensininkus.
„Yra visuomenės grupės, kurios nieko gero nesitiki iš mokesčių reformos, nes jie darbo santykių neturi. Reiškia darbo mokesčių sumažinimas jiems nieko neduos, bet per visuotinį NT mokestį jie būtų priversti susimokėti papildomai. Sutikite, kad pensininkai nėra geriausiai gyvenanti visuomenės grupė, kurią būtų galima apmokestinti arba sakyti, kad va jums pensijas 15 proc. padidinome, tai jūs susimokėkite antrą gyvenamą būstą kurį turite. Kai kurie jį laikė tikėdamiesi prisidėti prie „Sodros“ pensijos senatvėje, išnuomoti jį, gauna kažkokias nuolatines pajamas, o dabar jie būtų priversti arba tą būstą parduoti, arba perrašyti giminaičiams ir tokiu būdu išvengti mokesčio“, – mano ekonomistas G. Nausėda.
Jis prideda, kad pagrindinė kylanti rizika šiuo metu, kad Seimui patiks tik dalis mokesčių ir pensijos reformų siūlymų, o šiuo atžvilgiu reikėtų tvirtinti bendrą komplektą, o ne išrinkinėti atskirus siūlymus. Kitaip, gali būti daugiau neigiamų pasekmių nei teigiamų.