ignas miškinis

Lietuviško kino mėgėjai savo kolekcijas jau gali papildyti nauju režisieriaus Igno Miškinio filmo „Artimos šviesos“ DVD. Visi įsigiję šio filmo dvd, bus pradžiuginti ne tik filmo nuotraukomis, dokumentiniais kadrais iš filmavimo aikštelės, bet ir pirmą kartą Lietuvoje su DVD kartu išleidžiamu ir originaliu filmo garso takeliu.

Lapkričio 4-8 dienomis net penki lietuviški filmai dalyvauja 51-ojo tarptautinio Šiaurės šalių festivalio Liubeke (Vokietija) konkursinėse programose. Šiaurės šalių kino dienos Liubeke, pirmą kartą organizuotos 1956 m. ir dabar tai yra vienas iš ilgiausiai tradicijas puoselėjančių festivalių visame pasaulyje. Tai vienintelis festivalis Vokietijoje, skirtas filmų iš Šiaurės ir Šiaurės Rytų Europos pristatymui.

Gegužės 29-osios vakarą antrą kartą Lietuvos kino istorijoje išdalinti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai. LTV didžiojoje studijoje vykusį renginį vedė šmaikštus aktorių duetas – Ramūnas Cicėnas ir Giedrius Savickas. Apdovanojimų vertinimo komisiją sudarė kino režisieriai Marijonas Giedrys ir Audrius Stonys, kino kritikė Živilė Pipinytė, aktorius Vidas Petkevičius ir operatorius Ramūnas Greičius, vadovė, Šiaurės šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė Gražina Erlickaitė.

Antrųjų Lietuvos kino ir televizijos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ iškilminga įteikimo ceremonija įvyks jau šiandien. Tradiciškai bus išrinkti geriausias lietuviškas kino filmas, geriausias metų aktorius, geriausia metų aktorė, geriausias metų tv serialas ir pagerbti kino bei televizinės produkcijos gamintojai.   Prieš pat apdovanojimų ceremoniją išaiškėjo nominuojamų filmų sąrašas, kuriame- niekam negirdėti ir niekur viešai nerodyti kino filmai „Artimos šviesos“ ( rež.

Režisierius Tomas Donėla sako: „Talentingų žmonių procentas visuose žemynuose – ir Afrikoje, ir Azijoje, ir Amerikoje – yra toks pats. Skirtumas tik toks, kaip valstybė su visomis struktūromis leidžia tam talentui vystytis“. Pasikalbėjus su būriu Lietuvos kino menininkų apima slogi nuotaika – vietoje paskatinimo kurti beveik visi susiduria su kliūtimis, trukdančiomis įgyvendinti idėjas.

UAB „Vilanimos filmų studija“ animacinio pilnametražio filmui „Auksinis žirgas“, režisuojamam Valento Aškinio ir Signe Baumane, Europos Tarybos Europos kino paramos fondas „Eurimages“ skyrė 350 tūkst. eurų (apie 1,21 mln. Lt). „Auksinis žirgas“ yra bendros Lietuvos ir Latvijos gamybos animacinis pilnametražis filmas, kurį kurs UAB „Vilanimos filmų studija“ bei „Rija Films“ ir „Paul Thiltges Sarl (Production)“. Šiam projektui, gavusiam aukščiausią Kino tarybos įvertinimą, dalinę 700 tūkst.

Jaunosios kartos lietuvių režisierius Ignas Miškinis pradeda filmuoti naują pilnametražį filmą „Artimos šviesos“. Ši juosta – bendras Lietuvos ir Vokietijos gamybos produktas. Urbanistinis kelio filmas pasakoja apie tris vienišus žmones, kuriuos vienija keistas ritualas – važinėjimasis automobiliu po naktinį miestą. Du jauni vyrai ir moteris taip bėga nuo kasdienybės ir siekia susikurti naują pasaulį.

 Filmo „Artimos šviesos“ (rež. Ignas Miškinis) projektas gavo 0,5 mln. iš Europos kino paramos fondo „Eurimages“. Kaip praneša Kultūros ministerija, tai pirmas Lietuvos kino kūrėjų projektas, gavęs šio fondo paramą. Filmo projektui skirta 160 tūkst. eurų (apie 550 tūkst. Lt). Vaidybinio pilnametražio filmo „Artimos šviesos“ režisierius ir scenarijaus autorius yra Ignas Miškinis, prodiuserė – Ieva Norvilienė.

Šiųmetinio „Kino pavasario“ lietuviškoje filmų programoje „Lietuviškos svajonės“ – net septyni nauji ir dar niekur viešai nerodyti kūriniai. Festivalio nacionalinės kino programos sudarytoja Lina Kaminskaitė teigia esanti maloniai nustebinta, kad iš planuojamų rodyti filmų – tik vienas dokumentinis. „Pastarąjį dešimtmetį nacionalinė dokumentika buvo produktyvesnė nei vaidybinis kinas. Gausėjantis vaidybinių filmų skaičius rodo pirmuosius permainų ženklus“, – teigia L. Kaminskaitė.

Balandžio mėnesį visoje Lietuvoje vyksiantis 13-asis festivalis „Kino pavasaris“ skleis kino magiją. Ryškiausiu metų kino renginiu vadinamame festivalyje žiūrovai išvys naujausius, bet jau įvertintus ir pastebėtus filmus bei vertingas retrospektyvas. Festivalio rengėjai taip pat žada kviesti į parodas, vakarėlius, susitikimus ir diskusijas su kino kūrėjais.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos taryba pritarė nepriklausomo kino centro buvusiame "Lietuvos" kino teatre projekto įgyvendinimo idėjai. Vienintelė Lietuvoje profesionalius kino meno kūrėjus vienijanti organizacija patars projeko rengėjams, kaip sukurti kino centrą, kuris atitiktų gero kino mėgėjų lūkesčius. Sprendimas bendradarbiauti kuriant dviejų salių, 280 vietų nepriklausomo kino centrą buvo priimtas išsamiai susipažinus su esama situacija ir investuotojų planais.

Kadangi lietuviškų licencinių vaizdajuosčių vėl nematyti, užduotis - ciniškai prisipažinsiu - tampa netgi lengvesnė. Ir su filmais per TV ne kažkas: panašu, kad kažkokios gerosios jėgos bus su televizijos kanalais susitarusios, kad neblaškytų žiūrovo, leistų jiems dažniau lankytis Vilniuje šiandien (kovo 12 d.) prasidedančiam dideliam Lietuvos kino filmų festivaliui “Trispalvis kinas”, kuris po sostinės dar keliaus į visai šia prasme skriaudžiamą periferiją.

Naująjį lietuviško kino kūdikį jau galima aplankyti. Be tamsios metafizikos jūros, be švariai nugludintos vadovėliškos kalbos režisieriaus Igno Miškinio filmas (nors ir trumpametražis, bet lietuviškas!) “Lengvai ir saldžiai” nuo šiandienos rodomas “Lietuvos” kino teatre Vilniuje, o Ignas išduoda, kad filmu jau domisi ir kauniečiai. Pokalbį Ignas Miškinis pradeda nuo savo biografijos: - Gimiau Vilniuj, užaugau Vilniuj, gyvenu ir dirbu Vilniuj. Viską darau Vilniuj.

„Realiai“ – būtent taip sako naujo Igno Miškinio filmo herojus. „Lengvai ir saldžiai“ premjera įvyko vakar (09.25) „Lietuvos“ kino teatro didžiojoje salėje. Tai buvo pirmas šokas – salė buvo beveik visa užpildyta. Pavarot, chebryte. Antras šokas buvo pats filmas. Chebrytė salėj buvo sava, saviausia, kokia tik gali būti. Nuo reklamos firmų direktorių iki kino kritikų, nuo dizainerių iki teatralų ir šiaip žmonių prie meno.

Per keletą savaičių lietuvių kinas pateikė atsakymą į Arūno Valinsko klausimą, ar jis dar gyvas. Atsakymas, tiesa, tik žodinis - apie jį staiga imta kalbėti, iš visiškos desperacijos, regis, atgijo kino rubrika “Kultūros namuose”, mus užatakavo kalbos apie lietuviškas premjeras “Vilniaus pavasaryje”, o naujieji jaunieji pateikė savo manifestą. Kinas vietoj celuloido imasi naudoti Gutenbergo techniką. Rašo - vadinasi, gyvas? Jaunieji taip pat pradėjo nuo rašto.