Kadangi lietuviškų licencinių vaizdajuosčių vėl nematyti, užduotis - ciniškai prisipažinsiu - tampa netgi lengvesnė.
Ir su filmais per TV ne kažkas: panašu, kad kažkokios gerosios jėgos bus su televizijos kanalais susitarusios, kad neblaškytų žiūrovo, leistų jiems dažniau lankytis Vilniuje šiandien (kovo 12 d.) prasidedančiam dideliam Lietuvos kino filmų festivaliui “Trispalvis kinas”, kuris po sostinės dar keliaus į visai šia prasme skriaudžiamą periferiją.
Lietuvių hunai per TV savaitgalį
Iš tiesų kodėl gi į “Trispalvį kiną” nepateko 2001 metų “koprodukcija”? Maža to, visi televizijos programas spausdinantys laikraštukai akivaizdžiai pademonstravo mūsiškį amžinąjį nevisavertiškumo kompleksą, primityvų iš miniserialo suręstą pseudoistorinį filmą “Hunas Atila” (TV3, šeštadienį, kovo 13 d., 20.15 val., ir trečiadienį, kovo 17 d., 11.10 val.) anonsuodami taip, tarsi tarp gaminusių šalių Lietuva stovėtų pirmoji ir tik antroje vietoje - JAV.
Su tiesa tai, žinoma, nieko bendra neturi; iš mūsų reklamininkų noriai minimų lietuvių aktorių, šmėkštelinčių masinėse scenose, tik Gabijos Jaraminaitės epizodas turi Varenos vardą, o Neringa Varnelytė, pavyzdžiui, pasirodo čia kaip “pirmoji moteris” (vis dėlto pirmoji! - suklyks didžiausi patriotai), išpopuliarėjęs režisierius Ignas Miškinis (“Lengvai ir saldžiai”) - apskritai kaip “Romos kareivis”. Vienu žodžiu, uždarbis, “chaltūra”, kuri visai nesmerktina, o dabartiniais laikais netgi labai suvokiama, tik štai kam taip ja džiaugtis - neaišku.
Na, o tais atvejais, kai nėra savų, keliaklupsčiaujame prieš Ameriką, vadindami amerikiniu filmu vieną puikiausių Australijos “naujosios bangos” kūrinių, nepaprastai įtemptą “Mirtiną tylą” (LNK, šeštadienį, 20.30 val.). Tikrai, ten žiauriame “trikampyje” švyti Nicole Kidman, Samo Neillo, Billy Zane’o pavardės, bet visi jie juk tolimojoje gimtinėje ir pradėjo. Beje, sekmadienį, kovo 14 d., tikrą (ir plačiai žinomą) australų filmą “Audros berniukas” parodys ir TV4 (12.25 val., o kartos trečiadienį, kovo 17 d., 9.55 val.). Baltojo vaiko ir aborigeno draugystė piešiama irgi originaliai.
Ne dėl savo žinomo polinkio į egzotiką parekomenduočiau, jei kas dar nematė, įsitikinti dabartinio Pietų Korėjos kino savitumu: šeštadienį 1 Baltijos kanalas (23.00 val.) kartoja menišką, nekvailą - čia jums ne “Hunas Atila” - istorinį “Karį”, o sekmadienį “RenTV” ekrane vėl išnyra keistoji, erotiškoji madingojo Kim Ki-duko “Sala” (0.15 val.). O jei kas netiki, koks geras kinas klesti Irane, - tepasižiūri sekmadienį “Oskarui” nominuotus “Dausų vaikus” (TVP1, 1.25 val.), kurio dramos užsimezga apie... prarastų batų porą.
Senajam italui Franco Zeffirelli tik ir kurti štai tokias sentimentalias, bet stilingas juostas kaip gal jau šimtoji “Džeinės Eir” ekranizacija (LTV, sekmadienį, 21.00 val.), o nesipainioti į politiką, kaip anos savaitės “Arbatėlėje su Musoliniu”. Ganėtinai sentimentali ir Steveno Spielbergo, tebetęsiančio pergalingą žygį TV3 kanalu, fantastika “Ateivis” arba “E.T.” (sekmadienį, 10.00 val.). Bet nors jau labai geri globalinės santarvės norai.
Šiaip tikrų lietuvių, neimituojančių nei hunų, nei romėnų, nei barbarų, bus per LTV-2 retrospektyvą, bet apie ją, kaip visuomet, - atskirai.
Išsiskiria trečiadienis
Naršiau, naršiau po pirmadienio, kovo 15-osios, programas, bet akis užkliuvo tik už seno gerai sukalto Johno Irvino filmo “Karo šunys” (TV4, 21.45 val.) - pagal žinomą Frederico Forsythe’o romaną dinamiškai pasakojantį apie vienos Afrikos valstybėlės diktatūrą.
Antradienį jau linksmiau. Tiesa, visiškai nesuvokiau, kodėl TV1 kanalas, perfrazuodamas “Mano dideles storas graikiškas vestuves”, į šį pavadinimą tik įdėjo “indiškas” ir taip visai užmaskavo garsiosios Miros Nair juostą “Liūčių sezono vestuvės” (21.00 val.). Pabūgo, kad liūčių niekas nežiūrės, ar ką?
TV3 antradienį demonstruoja Sergio Leone nepakartojamo kūrinio “Kartą Amerikoje” (23.00 val.) pirmąją dalį. Tie, kurie nėra šio filmo matę, su nuostaba bei estetiniu pasitenkinimu pastebės, kad galima apie mafiją kalbėti visai kitaip negu “Krikštatėvyje”, nors, tiesą pasakius, tai irgi epinė saga su augančiais ir vyriškėjančiais - iki jaunų Roberto De Niro, Joe Pecsi, Jameso Woodso - herojų. Italas Leone vis tiek viską mato kažkaip kitaip, gal tapybiškiau, gal objektyviau. Veiksmas apima bene 45 Niujorko metus, specifinės žydų mafijos gimimą, klestėjimą bei nuopuolį, bet kūrinys visai nepabosta; be to, tai juosta suaugusiems, o ne vaikams ar infantilams kaip kokios “Niujorko gaujos”.
Kovo 17 dieną, trečiadienį, “Trispalviui kinui” kyla pavojus, nes televizinis pasirinkimas - kur kas platesnis. Svarbiausia - matai naujų ar dar niekada nerodytų juostų pavadinimus. Tokia prancūziška “Rouzų šeimynėlė” (“RenTV”, 19.00 val., ir kitądien, 8.50 val.), kurios nevertėtų painioti su atmintinu holivudiniu “Rouzų šeimos karu”; juokingos abi juostos, tik savaip. Naujoji teigia, kad žmonių grobimas - ne toks jau paprastas dalykas: dar apgalvok iš anksto, ką grobsi. Toks japonų “Samurajaus likimas” (TV4, 21.20 val., ir kitądien, 13.35 val.), akcentuojantis ne kardų blizgesį, o XIX amžiaus buitį bei paprastus jausmus. Tie Marilyn Monroe fanatikai, kurie išsižioję lauks “Niagaros” (Vilniaus TV, 22.20 val., ir kitądien, 16.10 val.), susilauks visai ne erotinio simbolio, o greičiau garsiąją italų liūdną klounę Giuliettą Masiną primenančios (net išore) gabios rusų ekscentrikės Jevdokijos Germanovos. “Septintoji serija: pretendentai” (LTV, 23.05 val.), nors juostos kūrėjų vardai man nieko ir nesako, matyt, pritrauks visų dėmesį, kadangi čia pasakojama apie “realybės šou” ir jo mirtinus kraštutinumus, prie kurių greičiausiai prisikapstysime ir savo Lietuvėlėje. Komedija “Trečias nereikalingas” (“RenTV”, 0.30 val.), kurioje trumpam ir pasirodo moterų numylėtinis Benas Affleckas, atrodo scenaristo Jay Lacopo vis dėlto sukurta... sau: mat, jis ir vaidina ekscentrišką valkatą Filą. O niūri kriminalinė retrodrama “Paskutinis posūkis į Brukliną” (“TV1000”, 21.15 val.), nukelianti į vis madingesnius 1950-uosius, - tiesiog stilinga, matosi, kad ją statė europietis (vokietis Uli Edelis).
Besidomintiems džiazo istorija ir dar prisimenantiems Edžio Roznerio pavardę muzikinis kanalas “Mezzo TV” tą pačią naktį (0.50 val.) dar siūlo liūdną dokumentinę juostą “Džiazmenas iš gulago”, rodančią, kaip sovietų šalyje buvo traktuotas “storųjų menas” (taip įdomiai apie džiazą pasakė didžiausias proletarinis rašytojas M. Gorkis).
Ketvirtadienis, kovo 18-oji, - po kadaise garsėjusio amerikiečių režisieriaus Sidney Pollacko ženklu. Jo klasikinė retro juosta “Nuvarytus arklius nušauna, tiesa?” (“TangoTV”, 22.00 val.), aistringai atkūrusi ketvirtajame dešimtmetyje, per krizę, JAV populiarėjusius šokių maratonus, sukrėtusi Jane Fonda stipriu vaidmeniu, stovi, manyčiau, kur kas aukščiau 1993 metų banalokos “Firmos”, tik Tomo Cruise’o šypsena ir priviliojančios.
Penktadienį 1 Baltijos kanalas kartoja japonų metro Takeshi Kitano žiaurų ir nekvailą “Jakudzos brolį” (23.20 val.), o LTV prisimena pagyvenusį, primirštą, bet didžianosio Philippe’o Noiret vaidyba patrauklų detektyvą “Reikia nužudyti Birgit Has” (22.40 val.); pasirodo, ir 1981 metais terorizmas slėpdavosi po įvairiausiomis - kad ir žavios moters - kaukėmis.
Retrospektyva
Gera pailsėti ten, kur lietuviai vaidina lietuvius arba ir visai nieko nevaidina. Žinoma, tai LTV-2 Retrospektyvos užuolanka.
Gaila, dokumentinių LKS juostų programa (antradienį, kovo 16 d., 21.00 val.), šį kartą atspindinti “brandaus socializmo” metą, 8-ojo dešimtmečio vidurį, gal ir nėra tokia įdomi, kaip būdavo anksčiau. Bet ir tarp jos išsiskiria, kaip paprastai su nepakartojama nuotaika, prasidedančia jau nuo pavadinimo “Nuplaukiančio laivo metas”, sukurtas mielojo Henriko Šablevičiaus kūrinėlis. “Iš LTV fondų” pamalonins “Sidabriniais balsais” bei kita, dar ankstesnių, geresnių laikų produkcija (ketvirtadienį, kovo 18 d., 21.00 val.).
Įdomu, kaip šiandien bus žiūrimas Raimondo Vabalo kadaise garsėjęs filmas pagal Mykolo Sluckio romaną “Laiptai į dangų” (sekmadienį, kovo 14 d., 19.55 val., ir trečiadienį, kovo 17 d., 14.20 val.). Matyt, išryškės kai kurie nelygumai, pagrindinio poeto Jauniaus (A. Jonikas) paveikslo blyškumas, tačiau nebus įmanoma nepastebėti ir aktorės G. Balandytės (Ramunė) kūrybinio augimo. Pasakodamas apie tuos pačius laikus, kaip ir “Niekas nenorėjo mirti”, R. Vabalo filmas aprėpia platesnę įvykių panoramą - nuo Vilniaus iki kaimo, pastebi “naujo gyvenimo kūrėjų” dažnai beprasmišką žiaurumą, bando analizuoti tą laikmetį ramiau, kameriškiau.
Na, o didžiausias filmo pasiekimas, - be abejonės, Vaclovo Blėdžio sukurtas Ramunės tėčio, senojo valstiečio vidutinioko Indriūno paveikslas. Toks realus, kad gali jį pavadinti savu dėde, net tėvuku. Lietuvio nacionalinis mentalitetas šiame personaže, iškylančiame į pirmuosius, nei spindi, nei yra juodinamas - jis jau toks, koks yra.
