herpes virusas

Lūpų pūslelinė yra linkusi kartotis ir laikui bėgant plėstis. Trūkusios pūslelės gyja skausmingai ir gali palikti randus. Norint išvengti šios nemalonios problemos svarbu suprasti dažniausias lūpų pūslelinės atsiradimo priežastis. Priežasčių – daugybė Manoma, kad burnos opelės gali atsirasti dėl pernelyg didelės nervinės įtampos, hormonų pokyčių, vitaminų ir kitų svarbių maistinių medžiagų trūkumo mityboje.

Lūpų pūslelinė pasireiškia skausmingomis, skysčiu pripildytomis pūslelėmis aplink lūpas. Po keleto dienų šios pūslelės pratrūksta, palieka opas ir skausmingai gyja. Nors lūpų pūslelinė gali sugyti per maždaug dvi savaites, tačiau kai kuriuos pacientus kamuoja nuolatinis šios nemalonios problemos pasikartojimas. Atrinkome 6 dalykus, kurių vertėtų vengti tiems, kurie nori atsisveikinti su lūpų pūsleline visam laikui.

Vilnietės Irinos Černisuskienės gyvenimą prieš daugiau nei trejus metus palydėjo dvigubas džiaugsmas. Tuomet moteris švytėjo iš laimės, nes jai gimė dvynukės – Arina ir Darina. Tačiau gausios šeimynos šurmuliu Irina mėgavosi neilgai. Būdama pusantrų metukų Arina stipriai susirgo. Rodos, paprastas Herpes virusas tapo didžiausio skausmo ir kančios pradžia dvynukių mamai. Šiuo metu mergaitė nekalba, pati nevalgo, nesėdi ir netgi nesituština.

Pūslelinė, arba Herpes virusas – viena iš dažniausių virusinių infekcijų pasaulyje, paveikianti tiek jaunus, tiek suaugusius žmones. Ši infekcija gali sukelti skausmą bei diskomfortą. „BENU“ vaistininkė Loreta Tamošauskienė ir „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė pasakoja apie Herpes viruso tipus, simptomus, gydymo galimybes ir prevencijos metodus.

Atėjus šaltajam sezonui, žmonės dažniau susiduria su pūslelinė, kitaip dar vadinama „Herpes simplex“ virusu. Ši infekcija gali paveikti įvairaus amžiaus žmones – nuo mažų vaikų iki vyresnio amžiaus asmenų. Pūslelinė gali kelti diskomfortą, tačiau daugelis žmonių, sergančių šia liga, gali ją valdyti. „Camelia“ vaistinės vaistininkė Giedrė Stankevičienė tv3.lt portalui papasakojo, kaip su šiuo virusu kovoti ir kaip pastebėti pirmuosius jo požymius.

Šiuolaikinis veido pūslelinės viruso tipas atsirado prieš maždaug 5 tūkst. metų, o jam paplisti padėjo bučinių atsiradimas, paskelbė mokslininkai. Maždaug 3,7 mlrd. žmonių (dauguma pasaulio populiacijos) yra užsikrėtę veido pūslelinės virusu HSV-1, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nors virusas ir labai paplitęs, vis dėlto, apie jo istoriją buvo žinoma nedaug.

Moteris pastebėjo, kad jos ketverių metų dukrai ant skruosto atsirado dėmelė, kuri staiga išaugo ir virto infekcija. Galiausiai ji nuvežė ją pas šeimos gydytoją ir į ligoninę. Jaime Lippold pamatė dėmę ant keturmetės Aubree skruosto, bet nemanė, kad dėl to reikėtų nerimauti. Dabar ji skubiai įspėja kitus tėvus, nes jos dukra po bučinio į skruostą susirgo ir keturias naktis praleido ligoninėje.

Tikėtina, kad daugelį mitų apie lūpų pūslelinę jūs girdėjote daugiau kartų, nei kad turėjote iškilusių pūslių. Deja, neretai mes net nežinome, kad girdime mitą, o ne teisingą faktą, kuris padėtų įveikti ligos protrūkį. Kai reikia kovoti su nemaloniu peršalimo skausmu, išgirsite visokių patarimų ir jie nebūtinai bus naudingi: nuo to, kaip gydytis liaudies priemonėmis, iki to, kad reikia nieko nedaryti.

Lūpų pūslelinė gali būti neįtikėtinai skausminga ir sukelti didelių psichologinių, socialinių, fizinių nepatogumų. Negana to, tam tikri maisto produktai, susirgus pūsleline, gali prailginti ligos laiką, o kartais ir sustiprinti jaučiamus nemalonius simptomus.  Rūgštus maistas Valgant rūgštų maistą, skausmas, atsiradęs dėl pūslelinės, gali paūmėti.

Pūslelinės simptomai daugeliui žmonių pasireiškia ne visi – pavyzdžiui, kai kurie iš jų karščiuoja, kiti ne, tačiau diskomfortas tampa neatsiejama šios ligos dalimi. Dažniausiai pūsleline užsikrečiama arba pakartotinai susergama, kuomet nusilpsta imunitetas dėl patiriamo streso.

Daugelis žmonių peršalimo ligomis serga pakartotinai visą gyvenimą, nes ligos sukėlėjas – virusas, užsikrėtus, slypi organizme. Ne išimtis ir itin nemaloni burnos liga – pūslelinė, kuomet ant lūpų, o kartais ir aplink lūpas ir burną atsiranda mažų, skysčių pripildytų pūslelių, kurios plyšusios palieka opas, ir skausmingai gyja. Ši infekcija labai plačiai paplitusi pasaulyje tarp suaugusiųjų, skirtingose šalyse paplitimas varijuoja tarp 45-98 proc.

Pūslelinė atsiranda tuomet, kai nusilpsta imunitetas ir žmogus užsikrečia virusu arba juo buvo užsikrėtęs jau anksčiau. Taip pat tikimybę susirgti nemaloniomis peršalimo ligomis, įskaitant ir pūslelinę, sumažinsite laikydamiesi sveikos gyvensenos, įskaitant – subalansuotą mitybą, reguliariai atliekamus fizinius pratimus ir miego režimą.

Įprasta manyti, kad lūpų pūslelinė dažniau kamuoja šaltuoju metų laikotarpiu, tačiau Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dermatovenerologas Tadas Raudonis sako, kad šiltuoju metų laiku tenka konsultuoti daugiau pūsleline sergančių pacientų. Anot specialisto, paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas (HSV), kuris dar skiriamas į du tipus – 1 ir 2. Lūpose dažniausiai nustatomas 1 tipo virusas, o 2 tipo – genitalijose, tačiau būna išimčių.

Pūslelinė, herpesas – tai virusų sukelta liga. Skiriami du paprastosios pūslelinės tipai. Lūpų pūslelinė yra pirmojo Herpes tipo viruso sukelta liga, kuri pasireiškia žaizdelėmis ant lūpų, nosies sparnelių, ties akių gleivinėmis ar pūslelėmis veido srityje. Galima drąsiai teigti, kad su šiuo nemalonumu yra susidūrę daugelis. Šis virusas labai lengvai ir greitai plinta glaudaus kontakto (liečiant pažeistą odą, bučiuojantis) su sergančiuoju ar viruso nešiotoju, metu.

Žmogus, kuriam niekada neteko patirti lūpų pūslelinės, yra retenybė. Ši neganda, atrodo, užpuola iš pasalų. Deja, tai ne tik skausmas ir nemalonūs pojūčiai – neretai ši infekcija visiškai subjauroja išvaizdą mažiausiai kelioms dienoms.  Remiantis statistika, lūpų pūslelinė kartkartėmis užpuola kas trečią mūsų planetos gyventoją. Dažnai net neįtariame, kad šį virusą turime: Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 95 proc. žmonių yra šio viruso nešiotojai.

Apie 90 proc. pasaulio gyventojų yra Herpes simplex viruso, sukeliančio lūpų pūslelinę, nešiotojai. Pasirodo, lūpų pūslelinė gali užklupti bet kada, nepaisant metų laiko. Tokiais atvejais svarbiausia žinoti, kaip tinkamai ją gydyti. Plačiau apie Herpes simplex virusą ir lūpų pūslelinės gydymą kalbamės su medicinos kosmetologe Akvile Martinkute.

Pūslelinė arba kitaip – herpesas, yra virusų sukelta liga. Ir tikriausiai dažnam yra pažįstamas jausmas, kuomet pačiu netinkamiausiu laiku ant lūpų pajaučiame atsirandančią skausmingą žaizdelę.  Šie nemalonūs pokyčiai be abejonės apsunkina kasdienybę, sukelia diskomforto jausmą, tad kaip išvengti herpeso arba jam atsiradus veiksmingai susitvarkyti su problema? Virusą turi kiekvienas Pasirodo, kiekvienas žmogus turi aktyvią arba neaktyvią herpeso viruso formą.

Kasdien naršydami socialiniuose tinkluose galėjote susidurti su antrašte, sakančia kažką panašaus į „herpesas galimai susijęs su vakcina nuo koronaviruso“. Kiti naujienų pranešimai teigia, kad herpesas gali būti „naujas šalutinis vakcinos poveikis“. Būkite tikri, vakcinos nuo koronaviruso tikrai nesukelia herpeso. Tačiau pranešimuose išryškinami keli svarbūs dalykai apie vakcinas, imuninę sistemą ir keistą herpeso virusų pasaulį.

Kartais atrodo, kad pūslelinė užklumpa pačiu netinkamiausiu metu, o jos gydymas užtrunka. Gydytoja Giedrė Tamulytė nurodo, kad pūslelinės išvengti neįmanoma, o pakartotinį atsiradimą gali skatinti įvairūs veiksniai. Maždaug pusę visų pūslelinės atvejų galima nujausti: dar iki atsirandant odos ar gleivinių bėrimams, tai vadinamieji prodrominiai simptomai. Būsimo bėrimo atsiradimo vietoje dažnai gali varginti skausmas, deginimo pojūtis ar niežėjimas.

Pasirodo, norint pagrįsti teoriją, kad žmonės po kitus žemynus prieš dešimtis tūkstančių metų pasklido iš Afrikos, tereikia pasekti pūslelinės virusu. Tiksliau, sekti mutacijos modeliais, užkoduotais viruso, sukeliančio pūslelinę, genome. Taip pasielgė Viskonsino universiteto mokslininkai. Moksliniame žurnale „PLOS ONE“ jie aprašė, kaip nustatė herpes simplex pirmo tipo viruso genomų iš 31 mėginių eiliškumą tam, kad išsiaiškintų, kaip šie, nešiojami žmonių, pasklido po pasaulį.