Anot specialisto, paprastąją pūslelinę sukelia Herpes simplex virusas (HSV), kuris dar skiriamas į du tipus – 1 ir 2. Lūpose dažniausiai nustatomas 1 tipo virusas, o 2 tipo – genitalijose, tačiau būna išimčių.
„Paprastąja pūsleline, kaip ir daugeliu neišgydomų virusinių infekcijų, užsikrečiama tik vieną kartą. Taigi, jei nors kartą jums buvo pasireiškę grupelės skausmingų ir vandeningu turiniu užpildytų pūslelių, lūpų ar genitalijų srityje, virusas ir toliau „gyvena“ jūsų organizme, tiksliau ties nugaros smegenimis esančiuose nervų mazguose. Visi kiti pūslelinės epizodai vadinami atsikartojimais arba recidyvais/atkryčiais, ja neužsikrečiama iš naujo“, – aiškina T. Raudonis.
Paprastoji pūslelinė vasarą
Pašnekovas sako, kad pūslelinė gali atsikartoti bet kuriuo metų laiku, nusilpus organizmui. Pagrindinė sąlyga infekcijai pasikartoti – imunosupresija, o būtent ultravioletiniai spinduliai ir slopina mūsų imuninę sistemą.
„Tai jau seniai įrodyta. Dermatologijoje daug metų taikomos fototerapijos procedūros, kurių veikimo principas pagrįstas UV spindulių sukeliama imunosupresija bei kitomis savybėmis. Todėl natūralu, kad ilgiau pabuvus saulėje gali pasikartoti pūslelinės epizodas. Dėl to tikrai saulėtu metų periodu tenka konsultuoti daugiau pūsleline sergančių pacientų“, – sako vyras.
Pasak specialisto, šaltuoju metų laiku mus veikia kitokia imunosupresija, pavyzdžiui, įvairios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kurios išnaudoja nemažą imuninės sistemos „rezervą“ ir sudaro palankias sąlygas pūslelinei pasikartoti.
Nereikėtų pamiršti ir mūsų emocinės būsenos. Labai stiprus emocinis stresas, pervargimas, įtampa taip pat neigiamai veikia mūsų imuninę sistemą ir gali lemti pūslelinės atkrytį.
Temperatūrų skirtumai
T. Raudonis sako, kad temperatūrų skirtumai taip pat neretai iššaukia pūslelinę.
„Daugeliui turbūt pažįstama situacija, kai iš kaitros lauke įsėdame į automobilį, kuriame kondicionierius veikia visu pajėgumu, o po to kitą dieną pradeda skaudėti gerklę, atsiranda sloga, „susuka“ nugarą ar kaklą ir panašiai.
Tai nereiškia, kad mes kažkuo būtinai užsikrėtėme, tiesiog staigus temperatūrų kontrastas sukelia didelį stresą mūsų organizmui. Jis gali sukelti ir trumpalaikę imunosupresiją su visomis to pasekmėmis“, – paaiškina pašnekovas.
Užkrečiamumas ir gydymas
Specialistas sako, kad pūslelinė labai užkrečiama. Didžiausias viruso dalelių kiekis randamas mažyčių pūslelių skaidriame skystyje, todėl joms plyšus reikėtų tas vietas kuo daugiau dezinfekuoti. Tačiau bėrimai tampa užkrečiami atsiradus vos nežymiam tos vietos paraudimui.
„Kadangi kaip minėjau pradžioje pūslelinė gali būti ir genitalijų odoje, labai svarbu suprasti, kad esant pūslelinės epizodui lūpose, negalima su draugais dalintis jokiais daiktais, kuriais liečiate savo burną, taip pat užsiimti oraliniais lyt. santykiais. Ir atvirkščiai – esant genitalijų pūslelinės epizodui draudžiama užsiimti lyt. santykiais, būtina griežta higiena“, – įspėja dermatovenerologas.
Anot specialisto, geriausia prevencinė priemonė vasaros metu – gausus apsauginių priemonių nuo saulės naudojimas. Rekomenduojama naudoti bent SPF 50 faktorių turintį apsauginį kremą nuo saulės visam kūnui, taip pat lūpų balzamus su SPF filtru.
T. Raudonis sako, kad pastebėjus pirmuosius pūslelinės požymius – lūpos kaitimas, paraudimas, smulkios lokalizuotos pūslelės – reikėtų kuo skubiau pradėti tepti lokalius vaistus sudėtyje turinčius acikloviro, tačiau reikėtų prisiminti, kad lokalūs vaistai veiksmingi tik pirmąsias 48 val. nuo pirmųjų simptomų.
„Taip pat kuo skubiau reikėtų pradėti vartoti geriamus antivirusinius vaistus (acikloviras 200 mg 5 k/d. parduodamas be recepto). Po 2-3 dienų prasideda pūslelių gijimo periodas, todėl labiau veiksmingi gijimą skatinantys kremai su pantenoliu, cinku arba specialūs pleistrai, sukuriantys okliuziją (drėgną aplinką, kuri itin palanki odos gijimui skatinti).
Be to, reikėtų nepamiršti reguliariai naudoti dezinfekcines odos priemones – dezinfekuoti tiek bėrimų vietą, tiek savo rankas“, – pataria dermatovenerologas Tadas Raudonis.
