gyvūnai

Gyvūnų sugebėjimai pergudrauti žmones kartais gali būti stulbinantys, o tuo visiškai įsitikino vienos Teksaso gyvūnų prieglaudos darbuotojai. Į geležinį narvą uždaryta juodos spalvos murklė pramoko pati atsidaryti narvą. Pasinaudodama savo letenomis katė pravėrė durų skląstį ir pabėgo iš narvo. Sužinojęs apie tokį katės sugebėjimą Ataskosos miesto prieglaudoje dirbantis veterinaras nutarė viską nufilmuoti.

Aliaskos mokslininkai atkūrė prieš 17 tūkstančių metų gyvenusio mamuto Kiko portretą. Anot jų, mamutas per savo 28-erius metus trukusį gyvenimą nukeliavo tiek žingsnių, kad pasaulį būtų galėjęs apeiti beveik du kartus. Tai jie išsiaiškino išanalizavę mamuto ilties cheminių elementų atmainas, vadinamuosius izotopus. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad Kikas pirmuosius 15 metų gyveno mamutų bandoje, tačiau nuo jos atsiskyrė ir galiausiai nugaišo iš bado vienut vienutėlis.

Viena Vokietijos gyvūnų prieglauda sugalvojo itin originalų būdą, kaip savo globotiniams rasti antrus namus. Populiarioje internetinių pažinčių programėlėje „Tinder“ gyvūnams sukūrė paskyras su viltimi, kad tinkamos poros nerandantys vokiečiai vietoj pasimatymo su žmogumi pasirinks globoti gyvūną. Katino, vardu kapitonas Kirkas, fotosesija vyko vienoje iš Miuncheno gyvūnų prieglaudoje.

Sekmadienį Lietuvos zoologijos sode buvo paskutinė lankytojams atvira darbo diena, nuo kitos savaitės šioje istorinėje Kauno vietoje prasidės maždaug dvejus metus truksianti renovacija. „Nuo pirmadienio Zoologijos sodas užsidaro ir kitą kartą į gyvūnus žmonės galės ateiti pažiūrėti tik 2023 metų rudenį“, – BNS teigė vyriausiasis biologas Benas Arūnas Noreikis.

Nerūpestingai ant ledo čiuožinėjantiems Imperatoriškiems pingvinams – dabar tikras išbandymų metas. Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba paskelbė įtraukianti būtent šią pingvinų rūšį į nykstančių rūšių sąrašą. Mat dėl klimato kaitos ir tirpstančių ledynų šie pūkuotieji atsidūrė pavojuje ir net ant išnykimo ribos. Didžiausi pasaulyje pingvinai veisiasi ant ledo ir gyvena Antarktidoje – stingdančioje oro temperatūroje, kurioje paprastas mirtingasis sunkiai išgyventų.

Šalia Dotnuvos miestelio Kėdainių rajone veIslinių avių bandą laikantis ūkininkas patyrė žiaurią vilkų ataką. Jauniklių kruvinų pamokų rezultatas 20 papjautų ir suėstų avių. Ūkininkai įsibaiminę, mat kruvini vilkų išpuoliai dar tik prasideda, o medžiotojams rankos surištos iki spalio vidurio. Tik tada saugomus plėšrūnus bus galima medžioti. Šalia Dotnuvos miestelio prie kelio ganosi Augio Rimkevičiaus veislinių avių iš Prancūzijos bandos.

Pasirodo, kad Lietuvoje gydyti onkologines gyvūnėlių ligas – praktiškai neįmanoma. Būtent dėl šios priežasties „TV pagalbos“ veterinaras Paulius Morkūnas nusprendė atidaryti „Rumina vet“ veterinarijos kliniką, skirtą diagnozuoti, tirti ir gydyti gyvūnus, sergančius onkologinėmis ligomis.

54 milijonai dolerių – tiek vertos gyvūnų dalys, kurias aptiko Nigerijos pareigūnai. Tarp radinių – net 17 tūkst. kilogramų skujuočių žvynų ir letenų bei beveik 900 kg dramblių ilčių. Šio radinio vertė rekordinė – tokio masto gyvūnų dalių kontrabandą Nigerijos pareigūnai aptinka pirmą kartą istorijoje.  Muitinės atstovai teigia, kad areštuoti trys užsieniečiai, galimai prisidėję prie operacijos ir vis dar ieškomas ketvirtas – operacijos galva.

Karščiausiomis metų dienomis dalis šeimininkų savo augintiniais turi rūpintis daugiau ir atidžiau nei paprastai. Tai mato ir gyvūnų prekių pardavėjai. Jų teigimu, vasarą vienos paklausiausių prekių – būtent vėsinančios augintinius, kurių prekybos vietose, vasarai įsibėgėjus, lieka tik mažiau. Tačiau, nors prekybininkai sako, kad augintinius vėsinančios prekės kasmet tik populiarėja, veterinarai savo ruožtu pasakoja, kad augintiniui atvėsinti ypatingos priemonės ne visada reikalingos.

Panda Kinijoje pagimdė mažylį. Tiesa, jis ne toks mažytis, kaip gali pasirodyti. Čia gimė pats putliausias nelaisvėje laikomų pandų jauniklis pasaulyje, sveriantis 249 gramus. Įprastai pandos naujagimiai sveria nuo 90-ies iki 130-ies gramų. Mažylį apžiūri specialistai ir praneša – jaunikliui, kaip ir mamai viskas yra gerai. O štai Kenijoje laukinės gamtos tarnybos pareigūnai gavo pranešimą, kad liūtas atklydo į gyvenamąjį rajoną.

Vyriausybė artimiausiu metu ketina apsispręsti, kaip kompensuoti gyvūnų ženklinimo išlaidas socialiai remtiniems asmenims, praneša LRT radijas.  Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad tokią paramą gausiantys žmonės galės nemokamai registruoti iki trijų kačių, šunų ar šeškų.  „Už vieno augintinio paženklinimą yra numatyta 15 eurų kompensacija, kuri bus išmokėta veterinarijos gydytojui arba teisę ženklinti turinčiam asmeniui, kaip numatyta įstatyme.

Lietuvių simpatijas vis labiau užkariauja nauji naminiai augintiniai – egzotinės sraigės. Štai kauniečių šeima, prieš kelerius metus gydomaisiais tikslais įsigijusi kelias sraiges, dabar turi jų veislyną ir puoselėja keliasdešimt skirtingų rūšių pilvakojų. O didžiausia jau sveria beveik pusė kilogramo.

Per specialią operaciją Pasvalio rajone iš privataus gyvūnų parko savininko aplinkosaugininkai laikinai konfiskavo neva neteisėtai laikomus egzotiškus žvėris: mešką, liūtą ir pumą. Ilgamečiai parko darbuotojai nesupranta kodėl, mat dėl zoologijos parko statuso bylinėjasi teisme. Iš parko savininkų ketinama atimti dar keletą egzotiškų žvėrių ir paukščių. Pasvalio rajone, Raubonyse, prie pat judraus kelio veikia tikra pramogų vieta.

O intensyvus pievų šienavimas gali prišaukti nelaimę gamtoje prieglobsčio ieškantiems laukiniams gyvūnams. Krekenavos veterinarijos gydytojui Algimantui Lūžai teko gelbėti į bėdą pakliuvusį stirniuką. Sodybos šienavęs kaimynas nepastebėjo aukštoje žolėje pasislėpusio jauniklio ir stipriai jam sužalojo priekinę koją. Bet veterinarijos gydytojas surizikavo ir stirniuką išoperavo, taip išgelbėdamas žvėrelį nuo liūdnos baigties.

Karas dėl kačių Kėdainių rajone. Vienoje sodų bendrijoje jų priviso tiek, kad gyventojai pagrasino jas išnuodyti. Gyvūnų globėjai sako jas kasmet sterilizuojantys dešimtimis, bet vis atsiranda naujų. O besisvaidantiems grasinimais primena, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia ne tik baudos, bet ir kalėjimas. Su gaudykle į „Vasariškių“ sodus atskuba gyvūnų globėjai, jie viliasi privilioti bent vieną murklę. Viena rainė susigundo konservais ir įkliūva. Keliaus į kliniką sterilizacijai.

Po beveik pusantrų metų katinas vėl džiaugiasi gyvenimu ant keturių kojų. Šiam benamiui katinui vardu Persėjas likimas smogė itin skaudžiai – po incidento su automobiliu jam liko vos viena sveika koja, tačiau dabar katinas vėl turi visas keturias, mat trys iš jų protezai. Pusantrų metų pūkuotasis vėl štai taip nevaržomas žaidžia, o ir priprasti prie naujų galūnių jam, kaip matome, visai nesudėtinga.

Drambliai sliuogia linksmaisiais Kinijos kalneliais. Atrodo, grupelė keturkojų ištroško adrenalino ir nusprendė nučiuožti žemyn nuo kalvos Kinijos Junano provincijoje. Jau kurį laiką po apylinkes klaidžiojantys drambliai, matyt, nusprendė atsipalaiduoti, tačiau toks jų pasismaginimas vietos ūkininkams derlių nunešė anksčiau laiko – ne vieną šimtą kilogramų sveriantys galiūnai iš pasėlių nepaliko nieko ir slysdami žemyn juos tiesiog sumindė.

Karštuoju metų periodu ir lemūrams norisi atsigaivinti. Londono zoologijos sode riestauodegiai ragauja ne ką kitą o ledus, kurių jiems karštą vasaros dieną patiekė parko prižiūrėtojai. Noriai ledais besidalinantys lemūrai su tokia atgaiva susipažįsta pirmą kartą. Įvairiaspalvius vaisinius ledus ragaujantys gyvūnai viduje jų rado ir siurprizą – prižiūrėtojai į ledus įmaišė pūkuotųjų pamėgtų sėklų.

Susipažinkite, ši karvė pastaruoju metu tampa bene žymiausia savo genties atstove pasaulyje. Mat ji – viena mažiausių karvių istorijoje, o gal ir mažiausia. Bent jau tą siekia įrodyti ją auginantys bangladešiečiai. Jie nori, kad ši vos 51-o centimetro ūgio karvė būtų įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip mažiausia istorijoje.    Ūkininkas Mohammadas Mamunas sako: „Kuo ši karvė ypatinga? Ji ėda mažiau nei kitos karvės, niekada nedrumsčia kitų ramybės ir ji man yra labai svarbi.

Spygliuota viela tiesiama nuo nelegalų pasienyje migruojantiems žvėrims gali tapti mirtinu pavojumi. Pasak Seimo nario Lino Jonausko, miško žvėrys gali įsipainioti į vielos kablius, smarkiai susižaloti ir žūti. O pasieniečiai atšauna, kad kol kas nė vienas žvėris neįsisuko į spygliuotą vielą ir nenugaišo.

Šimtai flamingų griaučių dūla išdžiūvusiame druskos ežere. Toks vaizdas Turkijoje nemenkai išgąsdino Konijos provincijos gamtosaugininkus – šie užsimojo išsiaiškinti, kas galėjo pražudyti net tūkstantį flamingų. Ekspertai tikina – flamingai nenusinuodijo. Specialistams peršasi kita išvada.    Gamtosaugininkas Fahri Tunc sako: „Tai yra drėkinimo kanalas, atkeliaujantis iš miesto. Juo vanduo turėtų įtekėti į ežerą. Vanduo neatkeliauja.

Įsivyravus atogrąžų karščiams, veterinarijos specialistai sulaukia vis daugiau skundų apie kaitroje paliktas karvių bandas. Žmonių neatsakingumu stebisi ir gyvūnus mylintieji, kurie juos lepina net voniose ar duše. Specialistai dalija patarimus, kaip tokioje kaitroje prižiūrėti ir naminius augintinius ir gelbėti ūkinius gyvulius.

Panevėžio rajono gyventojai stebi neįprastą juodo ir baltų gandrų draugystę. Žaliosios girioj sodybą turintys žmonės net nufilmavo, kaip juodasis gandras mėgina nuvilioti baltojo antrąją porą. Itin retas miškų paukštis nesibijo ir žmonių. Ornitologai tokį elgesį vadina keistu, bet atsakymą turi. Žaliosios girioj šeimos sodybą turinti panevėžietė Lina dalinasi vaizdeliu, kai prie sodybos atskridęs juodasis gandras mėgina šlietis prie baltųjų gandrų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) šią savaitę sudaryta patariamoji ekspertų grupė gyvūnų gerovės klausimais. „Siekiant esminių pokyčių gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje, stiprinama ne tik kontrolė, būtini ir sisteminiai sprendimai, aktyvesnės švietėjiškos, konsultavimo veiklos. Akivaizdu, kad vienos institucijos sprendimų ir resursų neužtenka“, – pranešime teigė VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Praėjusiais metais tūkstančiai koronaviruso pandemijos namuose įkalintų žmonių siekdami praskaidrinti vienatvę iš prieglaudų ėmė keturkojus augintinius. Karantinui ir suvaržymams pasibaigus, šunų prieglaudų savininkai visame pasaulyje vos spėja priimti gražinamus ir į gatvę išmetamus keturkojus. Pietvakarių Vokietijoje esančios Reichelsheimo šunų prieglaudos savininkė sako, kad netrukus nebegalės priimti naujų keturkojų.

Temperatūros stulpeliui kylant vis aukščiau ir aukščiau, keturkojai ieškosi saugaus prieglobsčio nuo saulės kaitros. Daugelis nežino, kad šilumos smūgis gali tapti sunkių ir mirtinų ligų priežastimi, o atgaivinti gyvūnus tvyrant karščiams galima tikrai ne vienu būdu. Kanadoje, Albertos provincijoje, esančios gyvūnų prieglaudos darbuotojai išplatino smagų vaizdo įrašą, kuriame nufilmavo savo augintinių gyvenimą šalyje tvyrant rekordiniams karščiams.

Mažieji skujuočiai vos tik gimę apsupami visapusišku rūpesčiu. Išsaugoti šiuos išvaizda į skruzdėdas ir šarvuočius panašius gyvūnus vietnamiečiui yra iššūkis ir nelengva užduotis. Dar iš vaikystės jis prisimena vaizdą, kaip, gyvendamas šalia nacionalinio parko, matė kaimynus iš žemės ištraukiančius skujuotį.   Gamtosaugininkas Nguyenas Van Thai sako: „Buvo labai liūdnas vaizdas, jis iki šiol mano atmintyje.

Panevėžio rajone kol kas dar vieninteliame šalies stumbryne trigubas gimimo džiaugsmas. Stumbrų banda pasipildė trimis stumbriukų jaunikliais. Prieš mėnesį gimusią porelę vos prieš savaitę papildė dar vienas stumbriuko mažylis. Įdomu tai, kad pusiau laukiniame aptvare laikomi stumbrai, nejausdami nepritekliaus ir bado, ima vesti daugiau patinėlių nei patelių. Vilniečių pora, vos tik stumbrynas atvėrė vartus, nekantraudama laukia susitikimo su stumbrais.

Jūrinėms ūdroms – atokvėpio valandėlė. Mat pastaruoju metu vandenyse jos turi daug darbo – vaduoti gelmes nuo jas nusėjusių jūros ežių. Mat jūros ežiai, uždengdami Kalifornijos krantus JAV, taip neleidžia augti dumbliams ir kelia grėsmę augmenijos pasauliui jūroje. Tačiau iš pažiūros tingios jūrinės ūdros turi būdą, kaip teritoriją atsikovoti - jūros ežius jos tiesiog suvalgo. Ir, matyt, šie joms netgi mėgstamas užkandis.

Gelbėtojai ruošiasi į dar vieną misiją. Įsėdę į savo specialų kačių gelbėjimo automobilį, jie keliauja vaduoti dar vienos benamės katės. Gelbėtojai randa gyvūnėlį štai čia įstrigusį po tiltu. Pasiryžusi įlipti į gelbėtojų narvą, dar viena katė sėkmingai išgelbėjama. Tokius dar visai jaunus namų netekusius padarėlius Čengdu mieste gelbėja kino suburta komanda.    Kačių gelbėtojas Xu Zhe sako: „Visada norėjau laikyti katę kai atvykau į Čengdu.

Pareigūnai su virvėmis tramdo beveik trijų metrų ilgio krokodilą. Viename Šri Lankos kaimelyje šį milžiniško dydžio roplį savo namų prieangyje atsidariusi duris pamatė šeimininko dukra. Gyvūno išsigandę žmonės puolė skambinti gamtos apsaugos pareigūnams. Tiesa, ir jiems krokodilą tramdyti sekėsi sunkiai – šis, net ir supančiotas virvėmis bei išsigandęs raitėsi ir bandė ištrūkti. „Manau, jog jis atėjo iš vandens rezervuaro.

Nelaimė Suvalkijoje. Bulius sutrypė ūkininką. 76-erių vyras daugybę metų laikė mėsinius galvijus, tačiau vakar vakare nuėjęs jų pašerti tapo vieno buliaus taikiniu. Jis esą žmogų užpuolė be aiškios priežasties. Svarstoma, kad galbūt gyvulį nuvargino karštis ir įsiutino kraujasiurbiai. Vilkaviškio rajone Vištyčio miestelio gyventojas Gintautas tvarko savo bulvių lauką. Vyras neseniai sužinojo apie nelaimę. Bulius mirtinai sutrypė kaimyną. „Liūdna, užuojauta tai šeimai.

Japonijoje – dviguba šventė. Tokijo zoologijos sodo numylėtinė panda Šin Šin atsivedė jauniklius dvynukus. Įvykis Japonijoje sukėlė tikrą ažiotažą, dėl kurio pakilo net aplink zoologijos sodą esančų restoranų vertė. Inkubatoriuje laikomas vienas iš dviejų vos 124 g sveriantis pandos Šin Šin jauniklis. Tai pirmas kartas, kai garsiame Tokijo „Ueno“ zoologijos sode panda atsiveda dvynukus.

Lapių kaime, esančiame Klaipėdos rajone, gyvenantis vyriškis negalėjo patikėti savo akimis – į jo kiemą kaip niekur nieko atėjo lūšis. Gamtininkai sako, jog tai retas, bet geras ženklas – šių, į Raudonąją knygą įrašytų plėšrūnų mūsų šalyje daugėja, mat gamtoje joms nebestinga maisto – kiškių bei stirnų. O štai medžiotojai pastebi, kad lūšių pamėgtose teritorijos stirnų ėmė mažėti, ir mano, kad po 40-ies metų pertraukos šiuos plėšrūnus vėl bus galima medžioti.

Lietuvoje įsibėgėjo šienapjūtė. Ūkininkai skuba nupjauti pievas, kol karšta. Tik kai kuriems laukiniams gyvūnams šis laikotarpis pasibaigia ir tragiškai. Aukštose žolėse besislepiantys žvėrys ir paukščiai neretai žūva po šienapjovių peiliais. Įdomų vaizdą nufilmavo Lazdijų rajono ūkininkas Mantas. Bešienaudamas pievą pastebėjo besislepiančius du stirniukus. Dar akimirka ir jie būtų žuvę. „Šiaip iš traktoriaus aš jo nemačiau, tik pamačiau, kad žolė sujudėjo.

Lietuvą toliau alinant kaitrai, kenčia ne tik žmones, bet ir gyvūnai. Dažnas augintinio šeimininkas pasakoja, kad jo keturkojis šeimos narys net naktimis neranda vėsesnio kampo ir slankioja po namus ieškodamas, kur prigulti. Su iššūkiais susiduria ir dešimtis keturkojų laikančios prieglaudos, ir karščio nemėgstančių gyvūnų namais tapę zoologijos sodai.  Gyvūnų paplūdimyje Klaipėdoje Svetlana į jūrą neša savo keturkoję augintinę Pufi.

Pasiutligės virusas gali labai pakeisti užsikrėtusiojo elgesį. Aliaskos Fairbanks universiteto mokslininkai sako, kad jie pagaliau suprato, kaip ši niokojanti liga paveikia gyvūnus. Nors mes žinome, kad pasiutlige susirgę gyvūnai tampa agresyvesni, mokslininkams nebuvo pavykę tiksliai išsiaiškinti, kaip virusas sukelia tokį elgesį.

JAV prezidento Joe Bideno šeimos šuo Čampas nugaišo, šeštadienį pranešė prezidentas, šį vokiečių aviganį pavadindamas „ištikimu, mylimu pastarųjų 13 metų draugu“. Bidenai atgaivino seną tradiciją JAV prezidentams laikyti augintinių, nutrūkusią valdant ankstesniam JAV lyderiui Donaldui Trumpui. Bidenai į Baltuosius rūmus atsikraustė su šunimis Čampu ir Meidžoru.

Kol Čikagos gyventojai bando išgyventi didesnį nei 30-ies laispnių karštį, aštuonerių skruzdėda Lupito turškiasi vandenyje. Jį, kaip ir kitus miesto zoologijos sodo gyventojus, darbuotojai laisto vandeniu. Lupito tai taip patinka, kad net vonelėje įsitaiso. Purškiamu vandeniu džiaugiasi ir šešerių emu, vardu Echo. Taip pat ir juodasis raganosis Layla, kuris iš malonumo net prigulė.

Gyvūnų globėjai Kaune rūpinasi siaubingas kančias ištvėrusiu šunimi. Keturkojis mėnesius buvo rišamas virve, kuri įaugo į odą. Šuo gyvas pradėjo pūti.  O patikėti žmonių gerumu šiam nelaimėliui, dabar jau šaukiamam Makso vardu, labai sunku. Į gyvūnų globos namus „Nuaras“ Kaune šuo pateko net iš Šalčininkų rajono, Eišiškių. Maisto ir veterinarijos specialistai nusprendė keturkojį paimti iš daugiavaikės šeimos. Vaizdas visus šokiravo – šuo puvo gyvas.

Iš Kauno į Dzūkijos gamtą iškeliavo net keli šimtai gyventojų. Į gimtąsias vietas sugrįžo raudonpilvių kūmučių ir balinių vėžlių jaunikliai, kurie sėkmingai peržiemojo prižiūrimi zoologijos sodo specialistų. Nykstančių rūšių populiacija besirūpinantys darbuotojai sako taip grąžinantys skolą gamtai, mat būtent dėl žmogaus veiklos daugelis gyvūnų rūšių ypač sparčiai nyksta. Štai šis būrys tarp pernykščių lapų besislepiančių vos kelių centimetrų varliukų tik ir taikosi sprukti.

Rusija pradėjo skiepyti gyvūnus nuo koronaviruso, teigia pareigūnai. Keli regionai dabar pradėjo skiepyti gyvūnus veterinarijos klinikose, vietos žiniasklaidai sakė Rusijos veterinarijos kontrolės tarnyba „Rosselkhoznadzor“. Kovo mėnesį Rusija paskelbė užregistravusi, jos teigimu, pirmąją pasaulyje gyvūnams skirtą vakciną, skelbia BBC. ES, Argentina, Pietų Korėja ir Japonija parodė susidomėjimą „Carnivac-Cov“ vakcina, pranešė agentūra.

Šiauriniame Japonijos mieste paniką sukėlė čia atklydęs rudasis lokys. Gyvūnas draugiškas nebuvo – jis apdraskė keturis žmones. Po šiaurinį Japonijos Saporo miestą klaidžioja didelis rudasis lokys. Netrukus jis įsiveržia į kareivines, kur sužaloja vieną karį. Tuo agresyvaus lokio nuotykiai mieste nesibaigia. Čia matyti, kaip jis iš nugaros užpuola dar vieną žmogų.

Ne kasdien sutinki 110 kilogramų sveriantį šunį, vaikštantį ant užpakalinių kojų. Pietvakarių Kinijoje gyvenančios šeimos Tibeto mastifas būtent tai ir pradėjo daryti, todėl sukėlė rimtų klausimų. 2016-aisiais Su Yun parsivežė, jos manymu, Tibeto mastifą į savo namus Kinijos kaime Junano provincijoje.

Douglas labai atsakingai kelią droną – tačiau visai ne fotografuoti, kas aplinkui. Pasitelkęs droną jis gelbėja gyvūnus. Vos dronas pakyla, infraraudonųjų spindulių termo kamera fiksuoja gyvybę, vaikinas žino, kur ji yra. Taip Douglas gali rasti gyvūnus, įstrigusius griuvėsiuose, medžiuose ar dar kur nors ir išgelbėti juos. „Dirbau kinematografininku. Filmuodamas vaikiną, kuris gelbėjo gyvūnus naudodamas infraraudonųjų spindulių spektrą. Jis ieškojo kačių po gaisrų.

Kauno aplinkosaugininkai iš vieno kauniečio paėmė net 14 egzotinių kačių, dalis jų, kaip įtariama, laukinės, kitos – hibridai. Ar jas vyras laikė ir net veisė teisėtai – paaiškės atlikus genetinius tyrimus.  Sulaukę skundo, kad kaunietis galimai veisia laukines kates ir jų hibridus, Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai drauge su policija pasirodė kauniečio valdoje Žaliakalnyje.

Kas gali būti geriau už popiečio miegą? Miške Kinijos Junano provincijoje poilsiui sugulusi laukinių Azijos dramblių banda – iš viso 14 gyvūnų. Įprastai drambliai dėl didelio kūno svorio ilgai gulėti negali, mat atsigulus pačių kūno svoris suspaudžia vidaus organus, tačiau pailsėti – būtina. Ir tai vienas pirmųjų kartų, kai miega visa banda. Iki šiol snausdavo 3-4 drambliai, o kiti saugodavo saviškių poilsį.

Pekinų veislės Vasabis keliauja atsiimti gražiausio pasaulio šuns titulo. Jį Vasabis iškovojo prestižinėje Vestminsterio kinologų klubo rengiamoje parodoje. Anot teisėjų, Vasabis tiesiog užbūrė ir publiką, ir profesionalus. Jis – nepriekaištingas savo veislės standarto pavyzdys. Šiemet parodoje dalyvavo net 200 skirtingų veislių atstovų – iš viso 2500 šunų. Nugalėtojas Vasabis yra vos penktas Pekinų veislės keturkojis, triumfavęs šioje parodoje, kuri šiemet surengta jau 144 kartą.

Kaune praėjusią savaitę iš veislyno paimta 14 gyvūnų, įtariant, kad galėjo būti neteisėtai laikomi kačių hibridai ir laukinės katės. Kaip pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, tikrinant Kaune esantį veislyną, gyvūnai paimti, kad nebūtų paslėpti, perleisti, sunaikinti ar toliau galimai neteisėtai veisiami. Pasak aplinkosaugininkų, atliekant tyrimą būtina tiksliai apibūdinti kiekvieną individą, todėl bus atliekami genetiniai tyrimai tiksliai individo rūšiai ir kartai nustatyti.