Vilniečių pora, vos tik stumbrynas atvėrė vartus, nekantraudama laukia susitikimo su stumbrais. Ir vaikams, ir tėvams, čia pirmas apsilankymas.
Laukiniai galiūnai jaunai šeimai iškart padarė įspūdį, o žinia, kad po aptvarą laksto dar ir trys nauji stumbriukai, buvo netikėta.
„Tikrai yra įspūdingas dėl to, kad ir pirmą kartą mes atvykę ir vaikams norėjom parodyti. Ir dar užtikome, kad yra mažylių tai dvigubas įspūdis mums“, – sako stumbryno lankytoja Lina.
Jaunikliai išties stumbrynui didžiulis įvykis ir džiaugsmas. Tiesa, porelei stumbriukų jau daugiau nei mėnuo, o didžiausia staigmena – vos prieš savaitę gimęs, Gimbos mažylis.
„Patys pirmieji jaunikliai – porelė, bet tai ne vienos mamos, viena mama Girna, o kita Gipoza. Girna labai smagu, kad atsivedė patelę, jos tai pirmas jauniklis, ji 4 metų patelė. O Gipoza jau yra 9 metrų, jai tai įprastas reikalas“, – teigia Panevėžio urėdas Giedrius Bronušas.
Tiesa, pirmųjų stumbriukų porelės tėtis tikras alfa patinas, 9-erių metų Gipolas. Įdomu tai, kad jei gamtoje sąlygos ar kaip šiuo atveju pusiau laukiniame aptvare, stumbrėms gyventi yra palankios, jos ima vestis patinėlius.
„Tai užkoduota turbūt genetiškai, kai tik sąlygos suprastėtų gimtų daugiau patelių. O kadangi mūsų stumbryne gyvenk ir džiaukis, tai tikrai gimsta daugiau patinėlių. Santykis kasmet būna taip 2 patinėliai, viena patelė“, – tęsia pašnekovas.
Nuo šios vasaros grožėtis girių galiūnais stumbryne nebereikia ir bilieto. Šiuo metu bandą su trimis jaunikliais sudaro 30 stumbrų. Visi jie ganosi aptvertame 50-ties hektarų Krekenavos regioninio parko plote.
Su fotoaparatu sutiktas buvęs ilgametis stumbryno veterinaras Algimantas Lūža pasakoja, kad apie toną sveriantys žvėrys tik iš pirmo žvilgsnio atrodo lėti ir ramus: „Mes visada perspėjam visus ypatingai vaikus, kad, gink Dieve, nekištų rankų už tinklo. Nes sekundės dalis ir ranka gali būti prispausta.“
O G. Bronušas tęsia apie stumbrų gyvenimą: „Stumbrai gyvena vidutiniškai apie 18 metų, o kasmet gimsta po 3 stumbriukus, tai per tris metus jau turim 9 iki trejų metų jaunus.“
Stumbrai žolėdžiai gyvūnai, bet neatsisako pasmaguriauti grūdais ir cukriniais burokais ar morkomis, tik bulvių neėda. O ir patyrusiam veterinarui, daug metų stebėjusiam ir gydžiusiam aptvaro bandą, stumbrai yra unikalūs gyvūnai, per vasarą gebantys sukaupti milžinišką kūno atsargų masę.
„Jis maitinasi praktiškai tik žoliniais krūminiais augalais samanom dar gali medžių žieve. Ir jo virškinimas taip priderintas, kad jis puikiausiai savo toninį kūno svorį gali išmaitinti, kad ir žiemos metu“, – pasakoja veterinaras Algimantas Lūža.
Pašilių stumbrynas šiemet skaičiuoja 52 metus. Jis čia įkurtas atvežus du stumbrus iš Belovežo girios. Ilgainiui stumbryno aptvaruose tiek prisidaugino stumbrų, kad dalį žvėrių teko išleisti į laisvę. Todėl jų Kėdainių ir Panevėžio rajonuose bandos išaugo 10-tis kartų.
Šiuo metu vykdoma stumbrų gaudymo ir perkėlimo programa. Dalis iš gamtos pagautų stumbriukų turėtų atsidurti Varėnos krašte projektuojamame stumbryne. Naujas aptvaras bus dvigubai didesnis ir talpesnis – ne mažiau kaip 100-to hektarų.
