Ant stalo atsargiai rikiuodamas įvairiausias sraiges, kaunietis Audrius Kasiukevičius pasakoja, kad pirmąsias įsigijo dėl dukros odos problemų: „Po visų tyrimų, po visų daktarų ir toliau sėkmingai mus bėrė kaip ir iki to laiko, ir pamačiau internete, kad padeda sraigės, tai teko ilgai įkalbėti žmoną. Ir įsigijom pirmas penkias sraiges dėl dukters odos problemų.“
Sraigės padėjo įveikti negalavimus. Kad jos turi gydomųjų savybių, žinoma kelis tūkstančius metų, jų gleivės naudojamos ir grožio pramonėje. Be to, šie gyvūnai nesukelia alergijos.
„Sraigių mucinas, tos išskiriamos gleivės, jos turi glikoproteinų jis veikia antibakteriškai, skatina odos regeneraciją“, – teigia sraiges auginanti Irma Kasiukevičienė.
„Dukros liga, kaip ir prapuolė, o mes su žmona susirgom sraigių liga“, – sako A. Kasiukevičius.
Ir štai jau penkti metai kauniečiai puoselėja afrikinių sraigių veislyną, kuriame jau net 43 skirtingos jų rūšys. Jie visame pasaulyje ieško kuo egzotiškesnių pilvakojų.
„Aš tos rūšies labai norėjau, nes tas egzotiškas kūnas, ta juoda spalva, man jos labai labai gražios, tokios aristokratiškos“, – sako I. Kasiukevičienė.
Vienos sraigės veda gyvus palikuonis, kitos sudeda kiaušinėlius – intymią akimirką pavyko įamžinti.
„Deda 8–10 kiaušinukų ir perinasi mėnesį laiko“, – sako A. Kasiukevičius.
Sraigės gyvena nuo dvejų iki devynerių metų, o vienos jų gali užaugti net iki kilogramo svorio. Dabar viena jau sveria daugiau kaip 400 gramų.
Sraigės lepios, kad gerai jaustųsi reikia palankių sąlygų – drėgmės ir šilumos. O jei jautriai miegate – nelaikykite jų miegamajame.
„Būtinai turi būti temperatūra 23–25, bent jau taip rekomenduotina. Drėgmė 80 procentų, kai vasara, tai tiesioginių saulės spindulių negalima, ant pievutės išsinešt galima, bet be saulės ir visos sraigės, kokia rūšis bebūtų – naktinis gyvūnas“, – sako A. Kasiukevičius.
Šie pilvakojai moliuskai mėgsta pasilepinti skaniu maistu: daržovėmis, vaisiais, net dilgėlėmis, tyloje galima išgirsti kaip triaukšdami užkandžiauja. Kauniečiai skanėstus savo augintinėms ruošia ir patys.
„Valgo daug, su apetitu, bet vegetarės“, – tvirtina I. Kasiukevičienė,
„Tai čia turim smulkintus kiaušinio lukštus, naudojam kaip kalcio papildus, smulkintas austrių kriaukles, kas liečia daržoves – tai salotų lapai, agurkas, batatai, čia turim savo pagamintą eko miksą džiovintų rožių miksą su beržų lapais, kurį labai sraigės mėgsta“, – sako A. Kasiukevičius.
Su sraigėmis reikia elgtis atsargiai, nuo paviršiaus paimti tik užkišant pirštą už kojos, nesuspausti ar neišmesti, kad neskiltų jų kiautas – namas, kurį nešiojasi visur su savimi.
„Sraigių augimo linija, iki metų laiko ji labai jautri, tai jei šeima turinti mažų vaikų, tai be priežiūros palikti negalima, nes galima sraigę ir sužeisti“, – sako A. Kasiukevičius.
O sraigių stebėjimas veikia it geriausia meditacija – nuramina ir vaikus, ir suaugusiuosius.
„Tai lėtas gyvūnas, kuris ir tą žmogų sukoncentruoja, priverčia jį sulėtėti, tai malonu stebėti, kartais įdedi maisto ir stebi kaip valgo, kaip doroja. Savotiška meditacija, nes tu atitolsti nuo visko aplinkui ir susikoncentruoji į sraiges“, – teigia I. Kasiukevičienė.
Tad susidomėjimas šiais egzotiškais gyvūnais Lietuvoje auga. Vis daugiau lietuvaičių sraiges renkasi kaip naminius augintinius.
