gyventojai

Saulės elektrines norintys įsirengti ar įsigyti gyventojai nuo pirmadienio gali teikti paraiškas paramai gauti. Kartu startuoja ir kvietimas seniems šildymo katilams pasikeisti. Iš viso šiems naujiems kvietimams numatyta daugiau nei 20 mln. eurų, paraiškų laukiama iki spalio 21 dienos, pranešė Energetikos ministerija.  Finansinio skatinimo priemonės bus skirtos gyventojams, kurie saulės elektrinę įsirengs savo namuose arba ją įsigis iš saulės elektrinių parko. Tam bus skirta 15,5 mln.

Nidiškiai iš Vokietijos muziejaus parsivežė per šimtą senovinių Kuršių nerijos nuotraukų. Ateityje žada jas ir eksponuoti. Nuotraukose užfiksuotas Nidos ir kitų čia esančių gyvenviečių vaizdas bei vietinių buitis prieš daugiau nei šimtą metų. Dalis anuomet stovėjusių pastatų ar gatvių linkių išliko, tad galima palyginti kaip ta pati vietovė atrodė prieš šimtmetį ir šiomis dienomis. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė rodo, ką pavyko rasti Vokietijos muziejuje.

Jungtinėse Tautose – skubus posėdis dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje. Pasaulio lyderiai smerkia režimą už tai, kad prieš taikius protestuotojus jis naudoja ir žiaurų fizinį, ir psichologinį smurtą. Tačiau Minsko atstovas bet kokius kaltinimus neigia ir tvirtina, kad posėdis surengtas siekiant pakenkti Baltarusijai. Prieš taikius protestuotojus Baltarusijos jėgos struktūrų naudojamas smurtas – Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos taikiklyje.

Kol Jungtinių Valstijų Vakarų pakrantė dūsta miškų gaisrų dūmuose, šalies pietus užgriuvo galingas uraganas „Sally“. Dalyje Floridos vos per keturias valandas iškrito keturių mėnesių lietaus vidurkis, sukėlęs didžiulius potvynius. Skelbiama, kad gelbėtojai išvadavo šimtus žmonių, tačiau mažiausiai vienas vyras žuvo. Alabamoje, šalia Mobilio, net ir didžiulis vilkikas, kurio vairuotojas nusprendė įveikti čia esantį tiltą, neatlaiko antros kategorijos uragano „Sally“ vėjo šėlsmo.

Baltarusijoje tiek aktyvistai, tiek opozicija nusprendė imtis veiksmų prieš žmones gatvėse grobiančius ir juos kalėjimuose kankinančius Lukašenkos represinių struktūrų pareigūnus. Surinkus viešai prieinamą informaciją bei liudininkų parodymus pradėti viešinti nusikaltimus darančių asmenų duomenys. Opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja pareigūnus įspėja, kad neišsižadėjus smurto, ankščiau ar vėliau už padarytus nusikaltimus lauks atsakomybė.

Trečiadienio naktį Telšiuose užsidegus bendrabučiui iš jo evakuota daugiau kaip 40 gyventojų. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apie gaisrą Rambyno gatvėje esančiame bendrabutyje pranešta po 2.26 val., atvykus ugniagesiams bendrabučio bendro naudojimo patalpose degė lova ir buvusios virtuvės dvejos durys. Dėl uždūminimo iš pastato evakuoti gyventojai, medikai apžiūrėjo keturis asmenis. Į gydymo įstaigą dėl nustatyto deguonies trūkumo išvežtas vaikas.

Po vakar įvykusio Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos sustikimo, Baltarusijos diktatorius vargu ar gali lengviau atsikvėpti. Antradienį Europos Sąjunga dar kartą paskelbė nepripažįstanti jo teisėtu šalies vadovu. Briuselis tikisi sankcijas režimui įvesti jau kitą savaitę. Be to, skaičiuojama, kad iš V. Putino pirmadienį iškaulyta finansinė parama vargu ar ilgam išgelbės skęstančią Baltarusijos ekonomiką ir patį A. Lukašenką. Tą, pasak apžvalgininkų, rodo ir pačios Rusijos elgesys.

Spaudžiamas tiek paprastų baltarusių, tiek tarptautinės bendruomenės, batlarusijoje valdžią užgrobęs Aleksandras Lukašnka užtarimo ir pagalbos šiandien atvyko prašyti Vladimiro Putino. Šis rėžimui pažadėjo 1,5 mlrd dolerių paskolą. Kremliaus šeimininkas tikina, neva Baltarusija savo problemas turi išspręsti pati, tačiau likęs pasaulis svarsto, ką mainais už Putino pagalbą jam pažadėjo A. Lukašenka.

Valdininkai įtaria, kad net pusė gręžinių yra nelegalūs ir siūlo trejų metų terminą legalizuotis. Vėliau Aplinkos ministerija siūlo gręžinius perduoti savivaldybėms. Kaip žmonėms būtų atlyginta už jų gręžinius, dar neaišku, tačiau gyventojai jau nerimauja, kad iki šiol neskaičiavę, kiek sunaudoja vandens, neteks ne tik savo gręžinių, bet ir bus priversti susimokėti už kiekvieną vandens litrą. Lazdijų rajone gyvenanti Janina sodyboje turi šulinį, tačiau jo ūkio poreikiams nepakanka.

Minske savaitgalį laukiant didžiulių demonstracijų prieš Aliaksandro Lukašenkos rėžimą, paprasti baltarusiai ramiai sudėję rankas nesėdi. Nauju protestuojančios visuomenės susibūrimo tašku tapo sostinės miegamieji rajonai, kuriuose kiekvieną vakarą šimtai žmonių taikiai reiškia savo pilietines teises. Tuo metu iš Kremliaus vėl skamba kaltinimai Lietuvai, neva bandant daryti įtaką opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos pareiškimams.

Pasirinkimas, regis, visiems skoniams. Vieni giriasi nuveiktais darbais ir žada juos tęsti, kiti kaltina valdžią socialistinėmis pažiūromis, dar kiti ragina tautiečius „atsiimti valstybę“. Yra ir tokių, kuriems Seimo nario mandatas būtų per prastas, į valdžią eitų tik sėsti į premjero postą. Siaubu šį balsavimą vadina Neringa Venckienė.

Po įspūdingo vakarykščio taikaus protesto Minske ir kituose Baltarusijos miestuose, sekė ne tik brutalių sulaikymų kupinas vakaras, bet ir neramus pirmadienis. Šiandien neuniformuoti asmenys Minsko centre į mikroautobusą įgrūdo ir išsivežė Sviatlanos Cichanouskajos kolegę, Babarykos štabo vadovę Maryją Kalesnikavą. Minsko centru važiuojančio automobilio vaizdo registratorius, kaip teigiama, užfiksavo kaip tik tą akimirką, kai prie Nacionalinės dailės galerijos pastato apie 10 val.

Baltarusijoje ketvirtą sekmadienį iš eilės surengtoje „Vienybės eisenoje“ susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Nepaisydami omonininkų ir net kariuomenės bandymų juos sulaikyti jėga, baltarusiai užtvindė Minsko ir kitų šalies miestų gatves reikalaudami šarvuočiais sekmadienį savo rūmus apstačiusį A. Lukašenką trauktis. Režimui sustabdyti žmonių nepavyko, nei užblokavus pagrindines metro stotis, nei kelius, vedančius į pagrindines sostinės aikštes.

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla Kaune vis labiau kaitina aplinkinių aistras. Neapsikentę smarvės gyventojai jau rengia prie gamyklos gedulingas procesijas ir taip siekia jos uždarymo. Apie neekonomiškos gamyklos likvidavimą prabyla vis daugiau jos dalininkų, o štai Aplinkos ministerija ragina neskubėti.

Rudenėjant ir vis dažniau palyjant šalyje vis daugiau miškų ir laukų kelių tampa nepravažiuojamais, kelius niokoja ūkininkų ir medkirčių sunkioji technika. Vairuotojai skundžiasi nepravažiuojamais keliais, o ūkininkai klausia kokiu būdu jiems nugabenti savo grūdus iki supirkimo vietos. Ministras atšauna, kad kelius turi atstatyti tie kas juos ir sugadino. Kelias ties Šiaulių ir Radviliškio rajonų ribomis. Iki šios vietos atvažiavę lengvųjų automobiliu vairuotojai jei neužklimpsta, suka atgal.

Pakaunės gyventojai supykę – už milijous eurų rekonstravus magistralinį kelią, pėstieji visai pamiršti. Norėdami patekti iš vienos kelio pusės į kitą rizikuoja gyvybe bėgdami per intensyvų kelią, tragikomiškai ropšdamiesi per kelio atitvarus arba turi kulniuoti kelis kilometrus aplink. Gretimų rajonų gyventojai su nerimu laukia ir mokslo metų pradžios – bijo, kad neįrengus viadukų per kelią bandys lakstyti ir vaikai.

Klaipėdiečiai apstulbę. Per vieną naktį šalia per visą miestą vingiuojančios Danės upės išdygo maudytis draudžiantys ženklai. Uostamiesčio gyventojai pasakoja, kad Danės vandenyse plaukiojo jau ne viena vietinių karta, tačiau kažkas vienu mostu šią gaivią tradiciją nutraukė. Paaiškėjo, kad tokį draudimą priėmė Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, kuri nusprendė, kad upėje maudytis negalima nes čia nebudi gelbėtojai bei niekas netiria vandens kokybės.

Prie Kauno artėja lokys, jis jau užfiksuotas Jonavos pašonėje. Medžiotojai įamžino rudąją slampinėjančią pamiškėje, o mūsų žurnalistai įamžino gausybę jos paliktų pėdsakų. Termovizoriaus vaizdais dalijasi Santakos medžiotojų klubo nariai. Nors vakarinis vaizdas neryškus jo su niekuo nesupainiosi – į medžiotojų akiratį vakar sutemus pateko neįtikėtina viešnia – čia visai šalia Jonavos Liepynės miške slampinėja rudoji meška.

Klaipėdos rajone formuojamas precedentas dėl kurio Lietuvoje gali išnykti motociklų sportas – enduras – įsitikinę šio sporto entuziastai. Mat motociklų triukšmu treniruotėse nepatenkinti kaimynai kreipėsi į valdininkus, o šie pareiškė, kad žemės ūkio paskirties žemėje nei treniruotis, nei lenktyniauti negalima.

Baltarusijoje Aleksandro Lukašenkos režimas vis stipriau smaugia šalyje persekiojamą nepriklausomą žiniasklaidą. Represijų taikinyje atsidūrė ir žinomas laidų vedėjas bei žurnalistas Denisas Dudinskij. TV3-jų eteryje ne kartą apie įvykius kaimyninėje šalyje pasakojęs žurnalistas sulaikytas mažiausiai 10-čiai dienų.

Baltarusijoje nesiliaunat opozicijos protestams Aleksandro Lukašenkos režimas pareiškė įvedantis sankcijas demokratinius pokyčius šalyje palaikančiai Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Kremliuje viešintis Baltarusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad tai atsakas į Lietuvos, Latvijos ir Estijos Minsko rėžimui įvestas sankcijas.  Tuo metu Lietuva skelbia apie šimtą tūkstantinį paramos planą nuo rėžimo nukentėjusiems baltarusiams.

Baltarusijoje rugsėjo pirmąją protestų drebinama šalis sutiko masiniais streikais ir studentų eitynėmis, kuriose tūkstančiai reikalauja Aleksandro Lukašenkos atsistatydinimo. Tuo metu pats diktatorius įsiutęs dėl Baltijos šalių įvestų sankcijų vėl pradėjo grasinti atsakomaisiais veiksmais. Rugsėjo pirmąją Lukašenkos rėžimas pasveikino šalies studentus.

Baltarusiją sekmadienį sudrebinęs protestas į gatves išvedė net 100 000-čių Lukašenkos diktatūra nepatenkintų baltarusių. Gimtadienį šventusiam Lukašenkai užgniaužti masinių eitynių nepavyko nei  sutelkus sustiprintas omoninkų pajėgos, nei į gatves suvežus karinę techniką. Be to, neapsikentę saugumiečių siautėjimo, kai kurie demonstrantai sugebėjo juos priversti pasipūstyti padus.

Jau greitai elektra taps panašia preke į mobilųjį ryšį. Ir elektros kainų valstybinė komisija nebereguliuos – mokėsime tiek, kiek paprašys jos pardavėjai. Valdžia tvirtina, esą kainas sutvarkys konkurencija, mat elektros pardavėjų bus nebe vienas, tačiau vis daugiau balsų girdisi,  kad elektros kainos kils.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimą buitiniams vartotojams, daugiausiai jos suvartojantys gyventojai pirmadienį turėtų galutinai apsispręsti, ar pasidalyti su nepriklausomais tiekėjais elektros suvartojimo bei kontaktiniais duomenimis.  Savo ruožtu pasirinkti tiekėją šios grupės vartotojai (per metus sunaudojantys po 5 MWh elektros) dar turi laiko iki gruodžio 10 dienos.

Jau 20 dienų be perstojo protestuojantys ir streikuojantys baltarusiai – ties ekonominės bedugnės riba. Tačiau būtent vargana finansinė žmonių padėtis – viena iš priežasčių, paskatinusių tautą sukilti prieš valdžią ir šalį užgrobusį diktatorių. Dėl kolūkio principu valdomos šalies ir visiškos priklausomybės nuo Rusijos, Baltarusija tapo viena skurdžiausių regiono šalių. Tačiau ar net išsilaisvinę baltarusiai pasuks vakarų demokratijos kelio, o ne atgal į Rusiją – nežinia.

Panašu, kad kai kurių gyventojų kantrybė yra ne geležinė. Žmonės, negalėdami susitaikyti su tuo, kad tenka gyventi dulkėse, surengė protesto akciją. Miesto gatvę jie užtvėrė šiukšlių konteineriais. Tuo metu rajono valdžia ramina žmones, kad kentėti liko visai neilgai, be to, yra šiuolaikiškų laikinų būdų spręsti dulkėtumo problemą.   Gyventojai pasipiktino „Šiuo metu yra remontuojamos dvi gatvės – Dotnuvos ir Birutės, kurios kertasi su J. Janonio gatve, kur yra žvyro danga.

Vladimirui Putinui pažadėjus paramą Aleksandrui Lukašenkai, pastarasis vėl bando demonstruoti jėga ir užtildyti nepriklausomą žiniasklaidą. Ketvirtadienį šalyje sulaikyti 200 žmonių, tarp kurių 40 žurnalistų iš viso pasaulio. Be to, įsidrąsinęs diktatorius pagrasino, kad Europos Sąjungai įvedus sankcijas jo režimui, jis yra pasiruošęs atsakomiesiems veiksmams ir žada pastatęs Lietuvą į vietą nustoti naudotis Klaipėdos uostu baltarusiškų prekių eksportui.

Sergamumas koronavirusine infekcija COVID-19 Lietuvoje dar nepasiekė 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų, parodė naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys.  Tai reiškia, jog asmenims, atvykstantiems į Latviją iš Lietuvos, kol kas greičiausiai nebus taikomas reikalavimas 14 dienų izoliuotis. Galutinį sprendimą priims Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centras, kuris naujausio vadinamojo geltonojo šalių sąrašo dar nepaskelbė.

Baltarusijoje ir toliau tęsiasi protestai prieš diktatorių Aleksandrą Lukašenką. Šalį apskriejo naujas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip OMON pareigūnai lazdomis talžo sulaikytuosius. Vienam jų viską pavyko įamžinti slapta kamera, kurios jėgos struktūrų pareigūnai – laimė – nepastebėjo. Autentiški kadrai, kuriuos nufilmavo slapta 48-erių Minsko gyventojo Deniso Germanovo kamera. Ją vyras smeigtuku buvo pritvirtinęs prie savo bliuzono.

Šiauliuose namą griaunantis ir teritoriją valantis verslininkas nejuokais sudrumstė kaimynų gyvenimą. Kaimynai priekaištauja, kad darbų su jais nesuderinęs verslininkas betono ir tinko dulkėmis užteršė jų namus ir kiemus, kieme augančius augalus. Tuo metu verslininkas teigia, kad nepatenkintų visada bus, esą jis stengiasi sutvarkyti ilgą laiką apleistą teritoriją, o ką joje statys, neatskleidžia.

Lietuvos pagalba Baltarusijos opozicijai, siekiančiai Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo, nejuokais užrūstino Kremlių. Rusijos užsienio reikalų ministras apkaltino Lietuvą bandymais destabilizuoti padėtį Baltarusijoje ir kišimusi į vidaus reikalus. Tuo metu Minske, nepaisant į belangę pasiųstų opozicijos lyderių, tęsiasi protestai. Antradienį minint Baltarusijos nepriklausomybės dieną Minsko centrą užtvindė tikra šviesų jūra.

Diktatorius Lukašenka nesiliauja žvanginęs ginklais. Jis mobilizuoja atsargos karius ir skelbia karinę parengtį ginkluotosiose pajėgose. Visgi Lietuvos valdžia ramina – esą tai desperatiškas Lukašenkos mėginimas bauginti tautą išorės priešais. Antradienį Minske vyksta švietimo darbuotojų ir studentų protestai. Milicininkai ragina žmones skirtstytis. Į protestą atvyko dešimtys milicijos furgonų aktyvistams išvežti.

Šimtatūkstantinio protesto Minske dalyvius diktatorius Lukašenka išvadino žiurkėmis, o štai saugančius, iki dantų ginkluotus omonininkus – gražuoliais. Pasaulis aptarinėja ir vaizdus, kuriuose Lukašenka su automatu rankoje ir neperšaunama liemene išlipa iš sraigtasparnio, su juo ir iki dantų ginkluotas jo sūnus. Tačiau siekęs sudaryti tvirto pajėgų vado įspūdį, jis prašovė – sulaukė kritikos ir patyčių.

Tris mėnesius trukęs karantinas apkarpė gyventojų pajamas. „Sodros" skaičiavimais, lėčiausiai atsigauna didžiausią koronaviruso smūgį patyrę viešbučių, turizmo ir maitinimo sektoriai, čia ir atlyginimai apkarpyti daugiausiai. Ekonomistų teigimu, Lietuva su koronaviruso pandemija susitvarkė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje ir tai vadinama kone stebuklu. Tačiau verslininkai stebuklu netiki ir jau baiminasi artėjančios antrosios koronaviruso bangos.

TV3 žinios pristato išskirtinį pokalbš su į Vilnių atvykusiais Sviatlanos Cichanouskajos bendražygiais. Jos atstovė bei patarėjas pasakoja paskui lyderę į Lietuvą trumpam persikėlę ir palaikyti jos psichologiškai, ir paspartinti darbus buriant baltarusių visuomenę daryti spaudimą Lukašenkai. Jie atskleidžia ir kokiais būdais, vykdami į Lietuvą, bandė neįkliūti režimui.

Baltarusijoje dešimta protestų prieš diktatorių Lukašenką diena. Tuo metu kai vis daugiau baltarusių reikalauja Lukašenką pasitraukti ir išlaisvinti nukankintus politinius kalinius, tautos pasitikėjimą praradęs prezidentas atsikeršija spjūviu į veidą. Šiandien jis medaliais apdovanojo kelis šimtus brutaliai protestus malšinusius pareigūnus.

Po šimtatūkstantinio ir didžiausio istorijoje protesto prieš Aleksandrą Lukašenką, baltarusiai nerimsta ir šiandien. Šalyje streikuoja tūkstančiai įvairių Baltarusijos gamyklų darbininkų, valstybinės televizijos ir radijo darbuotojai. Į vieną gamyklų atvykusį A. Lukašenką žmonės nušvilpė ir ragino atsistatydinti, tačiau posto įsikibęs A. Lukašenka atrėžė, kad nauji rinkimai bus surengti tik per jo lavoną. Jau nuo pat ryto Minskas nesnaudžia.

Anykščių rajone viename miestelyje ant išasfaltuotos gatvės palikti augti šimtamečiai medžiai. Nors troškūniečiai su tokia keistenybe ir kliuviniu senokai susitaikę, kai kuriems įasfaltuotų medžių gaila. Medžius saugantis Anykščių rajono meras – botanikas, tad nukirsdinti liepų taip pat nenorėtų. Troškūnuose, Anykščių rajone yra viena gatvė kur vairuotojams reikėtų neprarasti budrumo. O pirmą kartą lekiantiems šia senąja miestelio gatvele derėtų nepaleisti ir vairo iš rankų.

Dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės savivaldybės bus mėnesiui įpareigotos turėti apsaugos priemonių. Tokius projektus planuojama pateikti Seimui rudens sesiją, BNS sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis. Iš pradžių buvo skelbiama, kad būtinas apsaugos priemones turės įsigyti patys gyventojai.

Pilaitėje gyventojai sukilo prieš savo pamėgtos poilsio vietos planuojamą užstatymą. Sklypo savininkai tvirtina pasiryžę dalį parko užstatyti, mat sklypas jiems priklauso. Tačiau miestiečiai jau skundžiasi Seimui ir savivaldybei, nenori, kad po jų langais vietoje medžių išdygtų nauji daugiabučiai. Pakraščiuose medžiais apsodinta dauba Pilaitės pakraštyje tapo vietos gyventojų ir daugiabučių statytojų kivirčų židiniu.

Nuo šeštadienio sugrąžinus privalomą kaukių dėvėjimą vidaus patalpose, už šio reikalavimo nesilaikymą bus galima bausti ne tik įmones, bet ir fizinius asmenis, BNS penktadienį informaciją patikslino Sveikatos apsaugos ministerija. „Ekstremaliosios situacijos metu baudas galima skirti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, jei nesilaikoma Operacijų vadovo sprendime numatytų taisyklių, šiuo atveju – jei nedėvima kaukių“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė.

Liūties užtvindyta ir po savaitės atkurta e. sveikatos sistema vėl pradėjo striginėti. Po pietų apie tai pranešė vaistininkai ir gydytojai. Tiesa, trumpalaikius sutrikimus Registrų centras tikina pašalinęs. Vyriausybė jau dabar sako ieškanti naujų patalpų, į kurias būtų perkeltas Registrų centras su visais serveriais. Iš atostogų sugrįžęs Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tikina, kad patalpų dairomasi Edukologijos universitete, tačiau šias dar tektų gerokai renovuoti.

Rusniškių šeimą užpuolė daugybė šliužų. Privačiame name gyvenanti pora sako nebežinanti ir ko griebtis – gyviai braunasi per tvorą, ėda gėles ir daržoves. Kasdien rusniškiai randa ir sunaikina po kelis šimtus šių padarų. O štai Rusnės seniūnė tikisi, kad gyvius pavyks išnaikinti, iškirtus dalį šalia sodybos parke esančių medžių. Gamtininkai purto galvą – šie šliužai – invazinė rūšis iš Ispanijos ir juos sustabdyti nėra taip lengva. Maža to, gyviai jau įsiveisė visoje Lietuvoje.

Kuriozas pakaunėje. Kai kurių sodų savininkus pasiekė pribloškianti žinia, kad jų nuosavybėje įsikūrę kiti gyventojai. Paaiškėjo, kad suteikus adresus sodų sklypams įvyko didžiulė painiava, adresai pasislinko, o gyventojai taip ir liko deklaruoti senaisiais. Tad kol dvi skirtingos duomenų bazės neturi ryšio – kiekvienas savininkas teisybės ieškoti privalo kulniuoti į seniūniją.

Pagaliau, praėjus net trims metams, pradėta aiškintis, iš kur lietuvių geriamajame vandenyje atsirado nuodų – arseno. Šio sunkiojo metalo aptikta skirtinguose šalies rajonuose esančiose vandenvietėse. Po kelerius metus užtrukusių procedūrų mokslininkai ėmėsi išsamiai tirti, kaip arsenas atsirado vandenyje, mat iki šiol buvo tik spėlionės. Tyrimai nepigūs. Pirmiausia darbai pradėti Raseinių rajone. Tai kainuos beveik 200 000 eurų.

Be elektros likusi Kuršių Nerija kai kuriems poilsiautojams šią atostogų dieną pavertė košmaru. Vietos verslininkai ne ką laimingesni – dalis jų skaičiuoja nuostolius, nes savo kavines, barus ir restoranus vietoj brangios generatorių nuomos, pasirinko paprasčiausiai uždaryti. Skundžiasi ir tie, kurie nusprendė dirbti – išnuomoti generatoriai neveikia, kaip tikėtasi. Elektros per mažai, todėl lankytojus tenka aptarnauti be muzikos ir neturint šilto vandens kaupti kalnus nešvarių indų.

Po koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau kas šalies gyventojų laukia rudenį? Tikėtina, kad tikrieji koronaviruso pandemijos padariniai šalies ekonomikai pavys jau pasibaigus vasarai. Todėl valdžia turėtų neužmigti ant laurų ir jau dabar pradėti ruoštis rudeniui. Apie tai, kad įmonės neišvengs bankrotų, didės ir nedarbas – pusę lūpų kalba ir Finansų ministerija.

O dabar apie tikrai neįprastus naminius augintinius. Lietuvoje populiarėja naminės skruzdėlės. Jos specialiose fermose auginamos kolonijomis, reikalauja palyginti mažai priežiūros. Tiesa, jų nepaglostysi, bet stebėjimas veikia kaip geriausia terapija. Kajaus Korsako namuose bėgioja ne tik šuniukas, čia zuja neįprasti augintiniai – šimtai skruzdėlių.