Sodų bendrijoje „Lantainiai“, Kauno rajone, sodą turintys Nenortai sulaukė sąskaitų už šiukšles, o pradėję aiškintis, kodėl jos tokios didelės, patyrė šoką. Gyventojai sužinojo, kad mokėti reik daugiau, mat jų adresu deklaruoti svetimi žmonės.
„Įdomybės tokios, kad pas mane sodo namelyje mediniame, šiaudiniame, atsirado du deklaruoti žmonės, kurių nuolatinė deklaruota gyvenamoji vieta deklaruota mano numeriu“, – sako sodo savininkė Lina Nenortienė.
O paaiškėjo, kad tokia sumaištis „Lantainiuose“ tęsiasi jau kelerius metus, kai per sodus besidriekiančioje Ąžuolų gatvelėje visiems sklypams buvo suteikti nauji adresai ir ankstesnė numeracija išsiderino.
„Pas mus 72 sklypai yra, kai įregistravom gatvėvardį, palikom senus numerius, tam kad nebūtų maišaties tarp sodininkų, nes pas mus prasideda numeracija nuo 7 ir tolyn ėjo 7-8-9-10. Vyriausybei pakeitus tvarką dėl numeracijos – savivaldybė pernumeravo neporiniais, kitur poriniais ir pradėjo skaičiuoti: 1-3-5“, – pasakoja sodų bendrijos pirmininkas Juozas Ravinis.
„Visas vienas sklypas buvo 18, o pagal naują įstatymą 23, o kitas 24“, – teigia gyventojas Arūnas Nenortas.
Numeriai pasikeitė, tačiau soduose gyvenamąją vietą deklaravę žmonės taip ir liko dokumentuose oficialiai gyvenantys senaisiais adresais.
Patys Nenortai oficialiai gyvena ne sodų bendrijoje, o jų vasarnamy „įkurdinti” kaimynai. Sodininkai atvirauja, painiavos čia daugybė.
„Kai sugalvojo kaitaliot ir primakalavo, sakau, aš buvau išvis išmesta, pagal seną turėjau visus dokumentus, o ta Registrų centro darbuotoja sako – nėra“, – kalbėjo sodo savininkė Zita Ališauskienė.
„Va ten pačiam gale – kalbėjo, kad jie gyvena čia, o deklaruot tokiam kamputy, namuky, ar keturi ar penki“, – sako sodo savininkė Marija Zapolskienė.
Kauno rajono urbanistai atviri – regionas plečiasi, tad kone kas savaitę rašomi įsakymai keisti vieną ar kitą adresą.
„Pasidalina sklypas, atsiranda naujas adresų objektas, atsiranda namai ir panašiai, tai mes tuos adresus suteikiam, keičiam ir tie pakeitimai dažniausiai sukelia neigiamas emocijas“, – pasakoja urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.
Bet institucijų atstovai sako, kad domėtis turto ar adresų pokyčiais – gyventojų rūpestis, juolab kad tai skelbiama viešai.
„Žmogus pats turi sekti informaciją, nes visa informacija, kada išeina įsakymas dėl adresų pakeitimų, yra skelbiama internete, aišku, žmonės nesidomi“, – teigia Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė.
„Jeigu žmogus turi nuosavybę ir nesiruošia jos parduot, jam nėra labai aktualu, kad kiekvieną kartą pasikeitus kažkam važiuoti išiminėti pažymą – jis nesiruošia jo parduot, nuomot, skolint, tai jis būna ir nekreipia dėmesio“, – kalbėjo J. Ravinis.
Tad dabar Ąžuolų gatvės sodininkai priversti gaišti laiką ir varstyti įvairių institucijų duris.
„Mes turėjom nuosavybės dokumentus, bet be paštinio adreso, nebuvo gatvės ir namo numerio, važiavom į Registrų centrą, išsiėmėm naują pažymą ir po to nuvažiavom į seniūniją išregistruoti kvartirantus“, – sako L. Nenortienė.
„Labai daug reikalų ir ne visi žmonės darbo metu gali tvarkytis, ir tai labai apkrauna ir Registrų centrą, ten ir mokėt reikia, ir seniūnijai papildomas darbas. Yra tų, kurie patys negali, kuriems reikia pagalbos“, – pasakoja J. Rivainis.
Pasak Registrų centro atstovų, tinkamai susitvarkyti nuosavybę žmonės turėjo dar tada, kai keitėsi sklypų statusas ir gavo naujus adresus, dabar pataria suskubti.
„Žmonės, kurie dar to nepadarė, turi atvykti į Registrų centrą ir pabaigti registravimo procedūras, kad jau jų adresai ir nekilnojamo turto objektai būtų teisingai suformuoti ir užregistruoti, taip pat ir deklaravimui“, – teigia Registrų centro atstovė Edita Jurkienė.
Anot Domeikavos seniūnės, tokių kuriozų jie bando išvengti ir planuojant pokyčius daro susirinkimus ar net praneša žmonėms asmeniškai. O sodų bendrijos „Lantainiai“ situacija esą sena, tad belieka viską sudėlioti į savas vietas.
„Tiesiog gyventojams reikėtų užeiti į seniūniją ir mes visą tą painiavą sutvarkysime, pakeisime adresus, nes šiai dienai. Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės mums neleidžia to daryti patiems“, – kalbėjo L. Mišeikienė.
Reikėtų lankstesnių teisės aktų, o esą pagrindinė problema čia, kad įvairių institucijų ir duomenų bazės skirtingos.
„Didžiausia problema šitoj vietoj yra ta, kad adresų registras ir gyventojų registras šiai dienai neturi sąsajų“, – sako M. Kruopis.
Tokių situacijų gali būti ir kitose šalies vietovėse, tad gyventojams, ypač ten kur formuojami nauji sklypai ar plečiasi gyvenvietės, reiktų kart nuo karto pasitikrinti duomenis, kad išvengtų nemalonų staigmenų.
