gyventojai

Koronaviruso pandemija tęsiasi jau beveik metus. Jos metu daugeliui žmonių teko pakeisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti tiek kasdienių dalykų, tiek pramogų. Per šį sudėtingą laikotarpį gyventojai labiausiai ir pasiilgo kelionių, susitikimų su draugais ir renginių. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad daugiau negu pusė gyventojų (54 proc.), keliones į užsienį  įvardijo tarp vieno iš trijų labiausiai pasiilgtų dalykų. Kelionių labiausiai ilgisi 30–49 metų gyventojai.

Du skandalingi Estijos politikai pasisakymais apie Lietuvos ir Rumunijos rinkimus kaip reikiant įsuko tarptautinį skandalą. Pasidavė konspiracijos teorijoms radijo laidoje pareiškė, kad „giluminė valstybė“ arba įtakingų veikėjų tinklas manipuliavo per Lietuvos parlamento rinkimus. Po šio pareiškimo Estijos premjeras buvo priverstas Lietuvos atsiprašyti.

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Užsikrėtimo koronvairusu tempai tokie dideli, kad šeimos gydytojai tampa situacijos įkaitais. Turėdami visą būrį pacientų, kurių dalis serga lėtinėmis ligomis, jie priversti nepaprastai daug laiko skirti COVID-19 užsikrėtusiems. Taip sumažėja laiko visiems kitiems, o ką jau kalbėti apie pasikeitusią situaciją visoje sveikatos priežiūros sistemoje. Ne visiems šie pokyčiai suprantami ir priimtini, ir ne visada pateikiama informacija atsako į visus klausimus.

Skaudi nelaimė Kaune – koronaviruso sukelti padariniai pražudė dar negimusį kūdikį. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje. Medikai sako, kad vos pavyko išgelbėti ir gimdyvę. Ir nors toks atvejis pirmasis, nėščiųjų, sergančių koronavirusu, vis daugėja. Virusui nusinešant vis daugiau lietuvių gyvybių, mūsų šalis atsidūrė dar vienos gėdingos statistikos viršūnėje – šiemet didesnis mirtingumas nei Lietuvoje buvo tik vienoje pasaulio valstybėje – Lesote, o ji yra Afrikoje.

Vilnius toliau auga ir išlieka viena labiausiai augančių sostinių Baltijos šalyse: per 2020 metus sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių. Palyginti su praėjusiais metais – pastaruosius keletą metų iš eilės sostinė sulaukdavo po 8 000 naujų deklaruotų gyventojų.  „Šiai tendencijai yra aiškios priežastys, ir mes kasmet tas priežastis stengiamės dar labiau sustiprinti.

Išvydę dešimtimis pjaunamus medžius, dalis gyventojų piktinasi. Kiti gi viliasi, kad sutvarkius prieigas vaizdas bus įspūdingas. Į diskusijas jungiasi ir įvairių sričių specialistai – vieni tikina, kad taip atkuriama autentika, kiti tokį atkūrimą deda į šuns dienas. Raudonės pilies parko tvarkymas supriešino visuomenę.

Trečiadienį su pagyvenusių asmenų organizacijų atstovais nuotoliniu būdu bendravęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino senjorus skiepytis nuo koronaviruso. „Kviečiu kiekvieną senjorą netolimoje ateityje pasinaudoti atsirasiančia galimybe pasiskiepyti nuo koronaviruso, taip pasirūpinant savo sveikesne ateitimi“, – pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

Trečdalis gyventojų palankiai vertina naująją Ingridos Šimonytės Vyriausybę, beveik ketvirtadalis – nepalankiai, per 40 proc. neturi nuomonės, rodo LRT užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gruodžio 7-12 dienomis vykdytas tyrimas telefonu apklausus 1000 gyventojų parodė, kad 34,2 proc. respondentų teigiamai vertino I. Šimonytės siūlomą ministrų kabinetą, 23,5 proc. – neigiamai. Dar 42,3 proc. gyventojų nurodė neturintys nuomonės.

Tikrinant, kaip gyventojai laikosi draudimo vykti į kitas savivaldybes, pareigūnai pasitelks „trikojus“, vaizdo kameras keliuose ir net specialią mobilią aplikaciją, sako policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas. LRT radijui trečiadienį jis sakė, kad policija turi „visą spektrą techninių priemonių“, leidžiančių kontroliuoti automobilių judėjimą be pareigūnų įsikišimo.

Artėjant savaitgaliui, prekybininkai prašo gyventojų atsakingai planuoti kalėdinius pirkinius ir nevykti į prekybos centrus. Ruošiantis Kalėdoms, pirkėjų prašoma apsipirkti internetu, planuoti pirkinius iš anksto ir elgtis atsakingai. Taip pat primenama, kad, įsigaliojus griežtesniems karantino reikalavimams, draudžiama būriuotis didesnėmis nei dviejų žmonių grupelėmis, išskyrus tos pačios šeimos narius.

Gruodį „Sodra“ baigs mokėti 200 eurų dydžio vienkartines išmokas senatvės ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjams. Nuo rugpjūčio išmokų sulaukė beveik 900 tūkstančių gyventojų. 200 eurų išmokai gauti nereikia atskiro prašymo, tačiau gyventojai, kurie išeina į pensiją gruodžio mėnesį, turėtų nedelsdami kreiptis dėl pensijos skyrimo. Didžiąją dalį gavėjų, turinčių teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, valstybės parama pasiekė iki rugpjūčio pabaigos.

Vidurnaktį nugriaudėjęs sprogimas daugiabutyje Panevėžio rajone iš lovų išvertė kone visą Žibartonių kaimą. Bute sprogus naujam šildymo katilui per stebuklą liko gyva namuose miegojusi šeimininkė. Prabudusi moteris iš nuolaužų išsikapstė pati. Galingas sprogimas trijų aukštų daugiabučio viršutiniame aukšte nugriaudėjo šiąnakt po pirmos valandos nakties. Į orą išlėkęs kieto kuro katilas tiesiog sutrupino dvi buto sienas, išdužo langai, o iš baldų, namų apyvokos daiktų nieko neliko tik nuolaužos.

Šokiruojantis įrašas iš Kinijos. Gyventojai nufilmavo, kaip jų vanduo namuose tapo liepsnojančiu šou. Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame gyventojai užfiksavo, kokie neįprasti ir šokiruojantys įvykiai jų namuose. Paleidus vandenį iš čiaupo, šis užsiliepsnoja. Įrašas netrukus paplito po skirtingus socialinius tinklus ir privertė internautus išsižioti nuo neįtikėtino vaizdo. Kaip pasakoja pati gyventoja, vanduo atrodė kiek tepaluotas.

Trečiadienį apie 18 tūkst. kauniečių buvo likę be elektros, pranešė Lietuvos perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“. „Litgrid“ pažymi, kad šiandien ryte 8.48 val. atsijungė Kauno pastotėje esantis galios autotransformatorius. Dėl šio įrenginio atsijungimo trisdešimt penkioms minutėms be elektros liko apie 18 tūkstančių ESO klientų elektros vartotojų Kauno mieste ir rajone, tarp kurių ir Kauno laisvos ekonominės zonos įmonės.

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti viruso plitimą, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad vos įvedus apribojimus atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis partraukė žemyn, ypatingai paslaugų sektoriuje. Visgi, nors epidemiologinė situacija šiuo metu kur kas blogesnė nei pavasarį, atsiskaitymai kortelėmis krito gerokai mažiau nei pirmojo karantino metu.

Kuršių nerijoje apsigyveno Šiaurės Amerikoje paplitę meškėnai. Dažnas vietinis juos jau matė, o kai kuriems šie gyvūnai prikrėtė ir aibių. Vis dėlto, specialistai sako, kad meškėnai Lietuvoje yra invazinė rūšis ir jau kelia grėsmę vietinei gyvūnijai. Kaip meškėnai paplito Kuršių nerijoje niekas nežino, tačiau specialistai neabejoja, kad be žmogaus rankų neapsieta. Kuršių nerijoje vis daugėja užatlantėje gyvenančių meškėnų.

Baltarusiai atsisveikina su Lukašenkos režimo auka – jaunu vyru, kurį mirtinai sumušė pareigūnai. Tuo metu Europos Sąjunga apsisprendę dar labiau išplėsti sankcijas Baltarusijai ir įtraukti į jas verslus bei institucijas. Prie Kristaus prisikėlimo bažnyčios Minske – minia žmonių. Čia baltarusiai plūsti pradėjo jau nuo pat ankstyvo ryto. Jie atsisveikina su režimo auka – 31-erių Romanu Bondarenka.

Per devynis šių metų mėnesius sukčiai iš šalies gyventojų ir įmonių sugebėjo išvilioti daugiau kaip 1,4 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Daugiausiai pinigų lietuviai prarado susivilioję netikrais sukčių investavimo pasiūlymais, žadant labai greitą ir didelę grąžą. Banko saugumo ekspertai taip pat pastebi, kad šįmet sukčiai dažniau pasitelkia klaidinančias SMS žinutes ir toliau naudoja romantinio sukčiavimo schemas.

Baltarusijoje ir toliau vykdomos žiaurios represijos prieš Lukašenkos valdžia nepatenkintus šalies gyventojus. Vakar per protesto akcijas sulaikyta daugiau nei 1200 žmonių. Kaukėti omoninikai juos gaudė gatvėse, prekybos centruose ir vilko net iš namų. Tuo metu Europos Sąjunga neteisėto prezidento rėžimui ruošiasi įvesti jau trečią sankcijų paketą. A. Lukašenkos rėžimo teroras prieš baltarusius su kiekviena diena demonstruoja vis naujas žiaurumo apraiškas.

Kol ligoninės nerimastingai skaičiuoja sparčiai tirpstančias koronaviruso pacientams skirtas lovas, situacija bando pasinaudoti užsistovėjusio nekilnojamo turto savininkai. Pakaunėje verslininkai parduoda didžiulį pastatų kompleksą miškų apsuptyje. Jis esą tinka Covid-19 ligoninei ir po šios ligos sveikstančiųjų reabilitacijai. Nors vieni tai vadina reklaminiu triuku, vietiniams gyventojams – juokai menki, jie šiaušiasi dėl tokios kaimynystės.

Kalnų Krabache žmonės degina savo namus. Nepaisant Rusijos kariuomenės į regioną pasiųstų dviejų tūkstančių taikdarių, dėl savo saugumo ir ateities nerimaujantys armėnai abejoja ar dar kada nors pavyks sugrįžti į teritorijas, kurios nuo šiol bus kontroliuojamos Maskvos ir Baku. Kalnų Karabache esančiame Kalbajaro rajone savo namą degina jų šeimininkas.

Gavus dešimtis milijonų, išraustos ir dešimtys gatvių, kai kurios – vienos judriausių mieste. Darbininkai pluša kone metus, bet nė vienos dar neužbaigė, tik daugėja pradėtų darbų.  Ankstyvą pavasarį Kauno centre remontuoti Kęstučio gatvę pradėję darbininkai joje vis dar zuja ir vėlų rudenį. Išraustos ir kitos gatvės.

Gyventojai, gaunantys ar ateityje gausiantys išankstines pensijas, senatvės pensijas gaus didesnes negu dabar.    Seimas antradienį 85 balsais už patvirtino naują, palankesnę žmonėms tvarką.   Priimtas Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad gaunant išankstinę pensiją būsima senatvės pensija nuo 2021 metų kas mėnesį mažės ne 0,4 proc., o 0,32 proc. Tai reiškia, žmonės gaus šiek tiek didesnes išmokas.

Masiniai protestai drebina Sakartvelą. Net 45 tūkstančiai žmonių sostinėje Tbilisyje protestavo prieš esą suklastotus rinkimus. Kartvelams susigrūmus su riaušių policija, juos imta vaikyti vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis. Tbilisyje naktis ne iš ramiųjų. Tūkstančiai kartvelų, nepatenkintų praėjusios savaitės rinkimų rezultatais, reikalauja valdžią rinkti iš naujo.

Ankstyvą sekmadienio rytą klaipėdiečius iš lovų išvertė kaukti pavojų skelbianti sirena. Garsas tęsėsi kelias valandas, tad dalį miesto apėmė panika. Žmonės galvojo, kad sprogo Astravo atominė elektrinė ar prasidėjo karas. Paaiškėjo, kad apie nelaimes suskystintų gamtinių dujų terminale informuojanti sirena įsijungė netyčia. Garsai pažadino dalį klaipėdiečių ankstyvą sekmadienio rytą. Apie pavojų pranešanti sirena kaukė ne vieną valandą. Kartais garsas įgaudavo gan keistą skambesį.

Siekiant suvaldyti koronaviruso (COVID-19) plitimą pažeidžiamiausiose visuomenės grupėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustatė tvarką, kaip būtų prižiūrimi koronavirusu sergantys socialinės globos įstaigų gyventojai. Nuo šiol savivaldybės privalės pasirūpinti, kad socialinės globos įstaigose gyvenantiems žmonėms patvirtinus koronaviruso infekciją būtų skiriama daugiau dėmesio. Šeimos gydytojai socialinės globos įstaigų gyventojus turėtų konsultuoti bent kartą per dieną.

Jau antradienį Jungtinių Valstijų gyventojai apsispręs ir arba perrinks Donaldą Trumpą šalies prezidentu, arba patikės Baltuosius rūmus Joe Bidenui. Paskutinės valandos iki rinkimų karštos – kandidatai nesėdi sudėję rankų, o bando sutelkti rinkėjus labiausiai svyruojančiose valstijose. Donaldas Trumpas Džordžijoje demonstruoja gerą nuotaiką ir bando „užvesti“ savo rėmėjus.

Pabradės gyventojai šoke. Didžiulis šuo vidury dienos prie parduotuvės apkandžiojo keturmetę mergaitę ir moterį. Mergaitei sužalotas veidas, moteriai ranka. Žmonės skundžiasi nebežinantys, kaip gintis nuo miestelyje lakstančių neprižiūrimų šunų. Moteris dėl kastinės žaizdos rankoje, suteikus medicinos pagalbą, gydoma ambulatoriškai, tačiau mergaitė dėl žaizdos veide skubiai nuvežta į Vilniaus ligoninę.

Trečiadienį dar aštuoniose Lietuvos savivaldybėse dėl spartaus koronaviruso plitimo įvestas karantinas dar aštuoniose savivaldybėse. Tai reiškia, kad nuo šiol griežtesni ribojimai taikomi jau 21-oje savivaldybėje. Tą pačią, spalio 28 d., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išsiuntė pranešimą į mobiliuosius telefonus asmenims, kurie gyvena lokalaus karantino zonose, primindamas apie įsigaliojančius naujus apribojimus.

Baltarusijoje po pirmadienį paskelbto visuotinio streiko, reikalaujančio, kad Aliaksandras Lukašenka trauktųsi ir būtų surengti demokratiniai rinkimai, sulaikyti šimtai taikių protestuotojų. Represijos tęsiasi ir antradienį. Gatvėse sulaikyti svarbių gydymo įstaigų darbuotojai, o visus protestuojančius studentus žadama išmesti iš universitetų. Įpykęs A. Lukašenka, protestus jau vadina teroristiniais veiksmais ir perspėja peržengus raudonąją liniją.

Lenkijoje nerimsta aistros dėl šalies Konstitucinio Teismo sprendimo šalyje praktiškai visiškai uždrausti abortus. Įpykę lenkai paralyžiavo šalies sostinę, sutrikdė parlamento darbą bei žada nenurimti, kol valdžia savo sprendimo nekeis. Varšuvoje dešimtys tūkstančių žmonių pirmadienio vakarą ir naktį blokavo centrines miesto gatves, protestuodami prieš dar labiau griežtinamas ir taip bene griežčiausias abortų taisykles Europoje.

Kokiomis nuotaikomis po rinkimų nakties atsibudo Lietuvos gyventojai? Kokių pokyčių žmonės tikisi iš naujos valdžios ir ko labiausiai baiminasi?  Štai, ką sako kauniečiai:  „Žinokite, aš jums atvirai pasakysiu – vieni būsimi vagys, pakeitė kitus buvusius vagis. Nieko gero nebus!“ „Nenoriu laisvės, dar konservatoriai tai dar nieko, bet jau kai ten homoseksualizmas ir dar kanapės, ir dar stambesnis verslas – tai nelabai.“ „Moterys valdžioje, pasikeitimai, lauksime rezultatų.

Kadangi diktatorius neįvykdė nė vieno ultimatumo punkto ir prieš taikią šimtatūkstantinę eiseną vėl panaudojo jėgą – pirmadienį Baltarusijoje prasidėjo žadėti įmonių streikai ir protestai. Tad stoja valstybinių gamyklų darbas, duris užveria ir privatūs verslai. Nepaisydamas streikų režimas bando įtikinti, kad fabrikai dirba, kaip dirbę. Ir tuo pat metu nuo ryto gatvėse suiminėja žmones. Susidorojimas su taikiais baltarusiais vyksta ne gatvėje ir ne kieme, o bute.

Įgyvendinant komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtros projektą, Panevėžyje vis dar įrenginėjamos ir požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės. Bendra projekto vertė – 2, 2 mln. eurų, o baigtas jis turi būti iki gruodžio 31 dienos. Tačiau ne visi Panevėžio miesto daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai patenkinti antžeminių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo aikštelių parinktomis vietomis.

Dėl prieš metu buvusio gaisro Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ poveikio ketinama ištirti dar 309 gyventojus – antradienį pradedamas antras tyrimo etapas. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas spaudai Vytautas Beniušis informavo BNS, kad per antrą etapą iš gyventojų bus imami kraujo bei šlapimo mėginiai, vyks anketavimas. Antras tyrimo etapas baigsis ketvirtadienį, po jo bus tiriami gauti rezultatai.

Dar naujienų iš karo draskomo Pietų Kaukazo. Regione dirbantis TV3 žurnalistas Augustinas Šulija pasakoja, kad bandant petekti į smarkiai apšaudomą nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos kaimelį, kartu su kolegomis žurnalistais patys patyrė artimą susidūrimą su artilerijos ugnimi. Tarptautiniai bendruomenei ir toliau nerandant būdų sustabdyti kraujo liejimąsi tarp armėnų ir azerbaidžaniečių, taika regione atrodo vis sunkiau pasiekiama. Visu greičiu lekiame į Martunį.

Savotišką dovaną Baltosios lazdelės dienos progą uostamiesčio neregiams įteikė Klaipėdos valdininkai. Prie tik ką nutiesto tako per kopas jie įrengė informacinius stendus, kuriuose informacija pateikiama ir liečiamu Brailio raštu. Tačiau kai neregiai pamėgino pirštais jį perskaityti suprato, kad Brailio rašto taškai sudėti tik dėl vaizdo – jie esą lygūs kaip ir pats stendo paviršius, tad skaityti tiesiog neįmanoma. Regos negalią turinti klaipėdietė Vaida mėgsta pasivaikščioti pajūriu.

Aiškėja, kiek kitąmet didės minimali alga bei atlyginimai dešimtims tūkstančių biudžetininkų ir politikams. Vyriausybė minimalią algą nusprendė didinti apie 20 eurų į „rankas". Politikai ir valdininkai padidėjimą pajus skirtingai. Štai prezidentas gaus 33 eurais daugiau, o paprastam specialistui bus pridėti vos 2-3 eurai. Vaiko pinigai kitąmet didės 10 eurų, iki 70-ties. Marijampolės bibliotekoje Raminta vadovauja multicentrui.

Vilniaus Tarandės bendruomenė prašo valstybės institucijų ir Vilniaus miesto bei rajono savivaldybių skubiai spręsti jų susisiekimo problemas, kylančias jau kelerius metus po sostinės vakarinio aplinkkelio atidarymo.

Kaune įlūžus betoninei perdangai į rūsį vos nenugarmėjo pirmo daugiabučio aukšto gyventojai. Žmonėms uždrausta eiti į vonią, mat ji laikosi tik ant medinių grindų ir linoleumo. Gyventojai sunerimę, nes nežino, nei kaip gamtinius reikalaus atlikti, nei kaip daiktus iš rūsio pasiimti. Nerimo signalas iš medinio daugiabučio Šančiuose Vokiečių gatvėje atskriejo, kai gyventojai išgirdo siaubingą bildesį.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė, epidemiologė Rolanda Lingienė sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipė dėmesį į susiklosčiusią Covid-19 situaciją Lietuvoje. Anot jos, tik NVSC veiksmų valdant viruso plitimą neužtenka. Tam reikia ir Vilniaus gyventojų indelio. Specialistė pateikė ir paskutiniųjų 14-os dienų statistiką Lietuvoje. Sergamumo rodiklis per šias dienas siekia 46.86 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

Nuo kitų metų sausio pirmosios elektros tiekimo monopolio Lietuvoje nebelieka. Gyventojai ir verslas turės rinktis – iš ko, už kiek ir kokią energiją pirkti. Energetikos ekspertai žada rimtą tiekėjų kovą, mat prie tradicinių elektros šaltinių sparčiai šliejasi ir žalieji. Štai vėjo, saulės, vandens ir iš biomasės išgaunama elektra jau sudaro penktadalį visos rinkos. Visgi tautiečiai atsinaujinančios energijos išteklius vertina gana skeptiškai – jiems svarbiausia išlieka kaina.

Kaimyninėje Baltarusijoje porogramuotojai sugalvojo kaip demaskuoti žmones mušančius Aliaksandro Lukašenkos smogikus.  Tam specialistai pasitelkė net dirbtinį intelektą, kuris padeda išviešinti taikius protestuotojus žvėriškai mušančių pareigūnų asmenybes. Tuo metu nelaukdamos, kol dėl bendrų sankcijų sutars visa Europos Sąjunga, Lietuva, Latvija ir Estija skelbia apie savo sankcijas A. Lukašenkos režimui.

Socialinio gyvenimo apribojimas, darbas ir mokymasis nuotoliniu būdu, lankymasis tik ten, kur tikrai būtina, tinkamas asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas – tokių priemonių dabar turi imtis kiekvienas Raseinių rajono gyventojas, kad būtų išvengta tolesnio infekcijos plitimo. Jei tokių priemonių artimiausias dvi savaites bus paisoma, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vertinimu, pačių griežčiausių priemonių šioje savivaldybėje gali ir neprireikti.

Laukinių paukščių, skirtingai nei vilkų, padarytos žalos gyventojams valstybė nekompensuos. Jeigu Seimas parlamentarų pataisą būtų priėmęs, tokioms kompensacijoms biudžete būtų tekę numatyti apie 6 mln. eurų.

Gyventojai, įsigiję pensijų anuitetus, į „Sodros“ pensijų anuitetų fondą jau pervedė daugiau nei milijoną eurų. Rugsėjį pensijų anuitetus „Sodra“ pradėjo mokėti dar 35 pensijų anuitetų gavėjams, o iš viso jau sudarytos ir įsigaliojo 64 sprendimai dėl pensijų anuitetų mokėjimo.  „Sodros“ pensijų anuitetų fonde – jau simbolinis milijonas eurų.

Šalies gyventojai, nusprendę ateityje imti arba dabar jau gaunantys išankstines pensijas, ir šias išmokas, ir senatvės pensijas galėtų gauti mažiau apkarpytas.  Jei Seimas patvirtintų naują tvarką, vietoj išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, siūloma nuo 2021 metų jas mažinti 0,32 proc.

Gyventojus piktinantis niekaip nesuvaldomas dvokas iš Kauno atliekų apdorojimo gamyklos jau pasIekė ir aplinkos ministrą. Jis apžiūrėjo gamyklą ir sako, kad pažeidimai matomi plika akimi. Dėl jų įmonė ne kartą įspėta. Tad dėliojama, kaip iš šios vietos iškelti taršius biologinio apdorojimo procesus ir neprarast europinių milijonų.