Tunelį automobiliams ir tiltą pėstiesiems per ketverius metus įrengti įsipareigojusi Lietuvos automobilių kelių direkcija teigia, kad norint išspręsti gyventojų problemas, Vilniaus savivaldybei teks įrengti ir gretimą kelią šalia magistralės, tačiau savivaldybė sako susidurianti su problemomis dėl žemės paėmimo.
Trečiadienio vakarą Tarandės bendruomenė, siekdama atkreipti institucijų dėmesį, rengiasi važiuoti kolona Ukmergės plentu nuo vakarinio aplinkkelio pabaigos iki kairiojo posūkio magistraliniame kelyje Vilnius–Panevėžys, dėl kurio jau nuo 2017-ųjų pradžios piko metu susidaro didžiulės spūstys.
Apie penkis tūkst. gyventojų vienijančios bendruomenės pirmininkė Renata Gelažauskienė BNS teigė, kad 2016-ųjų gruodį užbaigus Vilniaus vakarinį aplinkkelį, nebuvo išspręstas įvažiavimo į Tarandę klausimas ir pėsčiųjų srauto judėjimas, o eismo įvykiuose ties šiuo posūkiu per tą laiką jau žuvo keli žmonės.
„Baigus vakarinį aplinkkelį, Tarandė buvo palikta, nuo 2017-ųjų kasdien aukojame laiką spūstyse, Tarandė neigiamai linksniuojama: čia įvažiavimas blogas, čia kasmet miršta žmonės, tai yra faktas. Mes trejus metus kreipėmės į įvairias instancijas su prašymu imtis skubių veiksmų problemai spręsti, prieš dvi savaites vėl pateikėme raštą su 603 parašais Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėms“, – sakė bendruomenės atstovė.
Dvi savivaldybės ir LAKD dar 2019-aisiais pasirašė trišalę sutartį, pagal kurią numatyta iki 2024-ųjų įrengti dešinįjį posūkį su tuneliu po automagistrale ir gretima gatvele prie magistralės – numatyta, jog procesai užtruks dėl gretimų sklypų paėmimo visuomenės poreikiams.
Tačiau bendruomenė ragina problemas spręsti greičiau ir piktinasi, jog nesulaukia jokių žinių, tik gandų, jog čia rengiamasi statyti dar ir pėsčiųjų tiltą.
„Todėl renginys „Važiuojame už saugią Tarandę“ iš esmės yra už visą saugų Vilnių, įvertinus sunaudotą kurą, kamščius, avaringumą. Renginiu norime pareikalauti – būkite geri, spręskite tai skubos tvarka, nes jūs jau ketverius metus mus palikote likimo valiai“, – kalbėjo ji.
Savivaldybė: projektas užtruks, prašoma laikinų sprendimų
Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas BNS teigė, kad LAKD sutiko savo darbus atlikti greičiau ir tai leidžia tikėtis, kad tunelis bus įrengtas „anksčiau nei numatyti 2024 metai“. Jis sako, kad procesas pagreitėtų, jei LAKD atsisakytų idėjos įrengti Tarandės pusėje dubliuojantį kelią, nes būtent šioje vietoje žemės paėmimo klausimai stringa.
„Tas dublis, gatvelė šalia magistralinio kelio, kuri tęsiasi apie kilometrą, eina per privačius sklypus, savivaldybė turi paimti juos visuomenės poreikiams prieš tai patvirtinusi detalųjį planą. Sklypai yra ne tik privatūs, bet, žinome, kad kai kurie jų yra ir įkeisti, tai procedūros gali užtrukti metus, pusantrų ar net kartais iki dviejų metų. Darome viską, kas priklauso iš savivaldybės pusės, bet tikiu, kad direkcija gali padaryti įsukimą ir be to dublio“, – teigė vicemeras.
Jis taip pat sako paprašęs LAKD ir policijos čia iki kol bus pastatytas tunelis įrengti ir laikinas saugumo priemones ribojant automobilių greitį iš Ukmergės pusės, pavyzdžiui, vadinamuosius kalnelius.
LAKD: savivaldybė turi įrengti kelią
Tuo metu LAKD informavo, kad pagal susitarimą direkcija planuoja įrengti ne tik tunelinį nuvažiavimą, bet ir pėsčiųjų viaduką, o už gretimą kelią būtų atsakinga savivaldybė.
„Atkreipiame dėmesį, kad 2020 metų rugsėjo 2 dieną Kelių direkcijoje vyko posėdis, kurio metu Kelių direkcija ir Vilniaus miesto savivaldybė susitarė ieškoti būdų, kaip paspartinti projektų įgyvendinimą, kad jis būtų įgyvendintas anksčiau nei numatyta bendradarbiavimo sutartyje. Atsižvelgusi į situaciją, Lietuvos automobilių kelių direkcija iki šių metų pabaigos inicijuos pirkimą dėl tunelinio pravažiavimo“, – BNS informavo direkcija.
Vis dėlto, pasak LAKD, visos šio susitarimo dalys turi būti įgyvendintos vienu metu, tad neatmetama, kad tai, kaip planuota, užtruks iki 2024 metų pabaigos.
„Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad sėkmingam ir pilnam šio projekto įgyvendinimui, reikalingas kompleksiškas visų partnerių bendradarbiavimas. Tai reiškia, jog neįgyvendinus tam tikros projekto dalies, negalimas ir viso projekto galutinis įgyvendinimas. Šiuo atveju savivaldybei neįrengus jungiamųjų kelių, Kelių direkcija negalėtų užtikrinti tunelinio pravažiavimo projektinio funkcionavimo ir eismo saugumo“, – nurodo direkcija.
