gyvenamoji aplinka

Ko nori moterys? Vyrams šis klausimas tampa itin aktualus kovo 8-osios išvakarėse. Tačiau šią dieną netikėtai gali sugadinti netinkamai parinkta dovana. Kaip nepakliūti ant prekybininkų kabliuko, ką daryti, kad šventė nebūtų sugadinta ir nupirkti dovaną, kuri patiks mylimai moteriai? Apie tai trečiadienio vakarą per Pirmąjį Baltijos kanalą pasakos laidos „Gyvenamoji aplinka“ ekspertai.

Buitinės technikos remontas, baldų ir rūbų valymas, techninė automobilių apžiūra, apsilankymas kirpykloje. Būtent buitinių paslaugų sferoje vartotojų teisių įstatymai pažeidžiami dažniausiai.

Remiantis ekspertų duomenimis, turguose bei parduotuvėse parduodama nuo 30 iki 50 procentų suklastotų prekių. Mums parduoda padirbtą buitinę techniką, Kinijoje pasiūtus „itališkus“ rūbus ir nelegaliuose cechuose pagamintą maistą. Trečiadienį „Gyvenamosios aplinkos“ žurnalistai aiškinsis, kokios prekės klastojamos dažniausiai, kur paprastai jos parduodamos ir kaip jas atskirti nuo originalo. Maisto prekių klastotės būna trijų rūšių: kopijos, versijos ir variacijos.

Šiuolaikinis žmogus negali išsiversti be įvairių prekių, o jų gamintojai – be įvairiausių priedų. Mes jau seniai gyvename dirbtinių kvapų ir skonių pasaulyje. Muilas kvepia žemuogėmis, tualetinis popierius – apelsinais, o pačius apelsinus lengvai galima paversti ananasais ar net slyvomis. Antradienį vakare Pirmojo Baltijos kanalo laidoje „Gyvenamoji aplinka“ žiūrovai sužinos, kaip surasti produktus su natūraliu aromatu ir iš ko susideda kvapai. Maistinių kvapų yra net 70 proc.

Grožis – tai didžiulė jėga, tačiau jis dažnai pareikalauja aukų. Ar mes pasiruošę aukotis? Ar žinojote, kad vos per metus naudojantis kosmetika moters organizmas įsisavina per 3 kilogramus cheminių medžiagų? O vidutiniškai viena moteris per savo gyvenimą kosmetikai išleidžia 45 tūkstančių dolerių. Trečiadienio vakarą Pirmojo Baltijos kanalo laidoje „Gyvenamoji aplinka“ žiūrovai sužinos, kaip netapti kosmetikos aukomis.

Krūtinėlė, bekonas, kumpis, kiaulienos vyniotinis, karbonadas, sprandinė, šaltai rūkyti mėsos gaminiai, servelatas. Tai mėsos delikatesai. Dar iš senų laikų esame įpratę, kad delikatesas turi būti ne tik retas, bet ir būtinai skanus bei natūralus produktas. Tačiau laikai keičiasi ir šiandien anaiptol net ne visa mėsa yra gyvulinės kilmės. Trečiadienį Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka“ korespondentai aiškinsis, kaip atpažinti tikrą mėsos delikatesą.

Automobilio pirkimas – tai didelė rizika. Vietoje naujos transporto priemonės jums gali parduoti perdažytą, užsienyje pavogtą automobilį, o oficialūs prekybos atstovai gali iš viso neatiduoti jo savininkui. Trečiadienį Pirmojo Baltijos kanalo laida „Gyvenamoji aplinka“ papasakos, kaip sužinoti, ar jūsų automobilio neieško Interpolas, kaip derėtis su oficialiais prekybos atstovais, kad gautumėte nuolaidą naujam automobiliui ir kaip sutaupyti perkant jau panaudotą transporto priemonę.

Prieš 30 metų mes net neįtarėme, kad ateityje kiekvienas kišenėje turėsime telefoną, o internetas atsiras kiekvienuose namuose. Šiuo metu taip pat egzistuoja technologijos, kurios pakeis mūsų gyvenamąją aplinką 2012 metais. Laidos kūrėjai patikrino, kaip šie prietaisai veikia ir pateikė prognozę, kas mūsų laukia ateityje bei kaip pasikeis mūsų gyvenimas. Pažeidimų vaizdo registratoriai. Jau daug automėgėjų gavo paštu savo automobilio nuotrauką kelių eismo taisyklių pažeidimo metu.

Vynas kilo nuo žodžio „vynuogė“. Tačiau ekspertų teigimu, beveik trečdalyje šio gėrimo rūšių vynuogių iš viso nėra. Daugiau nei pusė parduodamo vyno tėra klastotė. Kol jokie įstatymai nevaržo gamintojų brandinant šį alkoholinį gėrimą, Pirmojo Baltijos kanalo laidoje „Gyvenamoji aplinka“ trečiadienį žiūrovai išmoks atskirti tikrą vyną nuo nudažyto spirito.

Pieną mes perkame beveik kasdien. Pilame į kavą ar arbatą, košę ir tiesiog geriame. Dabar parduotuvių lentynose galima rasti dešimtis šio gėrimo rūšių. Ir beveik tiek pat pieno pakaitalų. Trečiadienio vakarą Pirmojo Baltijos kanalo žiūrovai įsitikins, koks pienas nekelia grėsmės gyvybei, o kurio derėtų vengti. Tam, kad pienas būtų riebesnis, kai kurie gamintojai į jį deda krakmolą, miltus, kreidą ir net actą. Riebus pienas žmonių sveikatai grėsmės nekelia.

Norite sužinoti, kaip žodžiai „drakonas, ženklelis, riestainis ir šachtininkas“ gali padėti įsiminti žalingų maisto priedų numerius? E 220, E 230, E 110 ir daugelis kitų cheminių elementų egzistuoja beveik visuose maisto produktuose. Tiesa, mes mažai težinome, kurie iš jų kenkia sveikatai, o kurie – ne. Antradienį vakare per Pirmąjį Baltijos kanalą laidos „Gyvenamoji aplinka“ kūrėjai žiūrovams atskleis visą tiesą apie maisto priedus.

Ar galima sumažinti išlaidas maistui? Išleisti dešimt litų per savaitę ir atrodyti kaip televizijos žvaigždė? Kas labiau apsimoka – kasdien eiti į parduotuvę, ar prikrauti šaldytuvą kas dvi savaites? Ar verta eiti į kalbas su pardavėjais, siūlančiais rinkti lipdukus su drambliais? Trečiadienį 0:05 Pirmojo Baltijos kanalo dokumentinėje laidoje „Gyvenamoji aplinka“ žiūrovai sužinos, kaip nežalojant savo sveikatos ir figūros sumažinti išlaidas maistui.

Spauda, radijas, televizija nuolat gyventojams primena buitinių ir pramoninių atliekų utilizavimo problemą: atliekos nebetelpa sąvartynuose, sąvartynai nebetelpa Lietuvoje, ieškoma kelių iš šalies išgabenti ne tik pavojingas branduolinio kuro atliekas, bet ir medicinines bei kitokias atliekas. O atliekų rūšiavimas, perdirbimas bei nekenksmingas utilizavimas per du dešimtmečius nepajudėjo iš vietos. Nevalingai peršasi patikima išvada, kad iš tokios padėties kažkas turi apčiuopiamą naudą.

Negera, nepatogu, nejauku, kai gražiame gamtos kampelyje po nevalyvų iškylautojų pasisvečiavimo aptinkame paliktas šiukšles, maisto atliekas, laužo liekanas, aplaužytus želdinius. Apie tą vietelę, paverstą „gyvenamąja aplinka“, savaime susidaro slogus įspūdis, kitąkart čia apsilankyti potraukio nebelieka. Iš kur ir kada radosi žodžių gyvenamoji aplinka darinys, vargu ar kas beprisimena, tačiau jis taip paplito ir prigijo mūsų žodyne, kad baigia išstumti žodį gamta.

Leidinio mailonsunday.co.uk žurnalistai iš įvairiausių šaltinių surinko informaciją apie mus kasdieniame gyvenime supančių chemikalų žalą. Pasirodo, šiuolaikinis pasaulis darosi panašus į toksinę bombą. Aplinkoje slypinčios medžiagos kenkia visam žmogaus kūnui. Smegenys Demencija: Švinas didina demencijos riziką. Tai nustatė JAV Journal of Epidemiology tyrimas.