globalus atšilimas

Spręsdami, ar norime susilaukti vaikų, mes įvertiname savo finansus, būsto situaciją, santykių statusą, karjeros planus ir dar daugybę kitų veiksnių. O pastaraisiais metais iškilo dar vienas vis gilėjančios klimato krizės iškeltas klausimas – kokį poveikį planetai turi vaiko susilaukimas? Daugeliui jaunų žmonių šis klausimas yra labai sudėtingas.

Anomaliai karšta 2020-ųjų vasara gerina temperatūrų rekordus ir grasina mūsų planetai visa griaunančiais uraganais, milžiniškais gaisrais, sausra ir potvyniais. Vienos šalys kenčia nuo šilumos, kitos mirksta ir šąla. Mokslininkai įsitikinę – tai tik dar vienas klimato kaitos požymių, ir prognozuoja 2020-iesiems vietą karščiausių metų penketuke per visą stebėjimo laikotarpį.

JAV mokslininkai pirmą sykį aptiko metano dujų nuotėkį Antarktidos dugne. Anksčiau buvo žinoma, kad po vandenynais slypi klimatui pavojų keliančių dujų sankaupos, tačiau buvo tikimasi, kad su jomis sugebės susidoroti mikrobai. Paaiškėjo, kad metano dujas „valgantys“ mikrobai nespėjo adaptuotis prie vietinių gamtos sąlygų.

Pirmasis  2020-ųjų pusmetis Rusijoje buvo rekordiškai karštas per 130 metų stebėjimų. Arktyje darosi vis karščiau, o drėgmės lieka vis mažiau, ir taip susidaro idealios sąlygos gaisrams. Šiais metais gaisrų sezonas prasidėjo dar anksčiau nei įprasta. Birželio 28-ąją ugnis jau apėmė 12 mln. hektarų (iš jų 6,6 mln. – miško masyvai).  Pirmąjį 2020-ųjų pusmetį daugelio pasaulio klimatologų dėmesį prikaustė šilumos banga Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose.

Sibire esantis Batagaikos krateris, dar vadinamas „vartais į pragarą“, vis plečiasi, perspėja mokslininkai. Dėl žmonių veiklos ir globalaus atšilimo atsiradęs unikalus darinys Žemėje leidžia specialistams pažvelgti į mūsų planetos praeitį. BBC „Reel“ laidoje skelbiama, kad krateris kiekvienais metais „auga“ iki 30 metrų. Pasak geologijos profesoriaus Juliano Murtono, Bataigaika sparčiai plėstis pradėjo tik prieš keletą dešimtmečių.

Daugiau nei 100 mokslininkų grupė pateikė išsamų vandens lygio augimo tyrimų rinkinį šiam šimtmečiui. Vandens lygis kils netgi daugiau nei dabar numatyta Jungtinių Tautų prognozė. Tai gali reikšti katastrofines pasekmes salynuose įsikūrusioms valstybėms ir pakrantėse įsikūrusiems megapoliams.

Tarptautinė net kelių Europos, JAV ir Kinijos universitetų mokslininkų grupė, kurią sudarė archeologai, ekologai ir klimatologai, atliko tyrimą dėl globalaus atšilimo poveikio planetos klimato sąlygoms. Jie pateikė niūrias išvadas: jeigu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nebus sumažintas, tai jau po 50 metų (2070-aisiais) net trečdalis Žemės gyventojų gyvens tokiomis klimato sąlygomis, kurios būdingos pačioms karščiausioms Sacharos dykumos dalims.

Jau per artimiausius 100 metų Žemė gali likti be sluoksninių kamuolinių debesų, saugančių mūsų planetą nuo perkaitimo. Jeigu taip įvyktų, klimato katastrofa būtų jau neišvengiama, o jos pasekmės būtų daug baisesnės ir didesnio masto, negu dabar skelbiamos pesimistiškiausios prognozės. Tokios išvados pateiktos šią savaitę „Nautre Geoscience“ žurnale paviešintame tyrime.

Augalai prie pasaulinio klimato pokyčių prisitaiko šiek tiek geriau negu iki šiol manė mokslininkai, todėl šio proceso padariniai tikriausiai nebūtų tokie pragaištingi, kaip kai kurie prognozavo, rodo nauja studija. Didėjant oro temperatūrai augalų kvėpavimas, kurio metu naudojamas deguonis ir išsiskiria anglies dvideginis, tampa intensyvesnis.

Dėl šaltos arktinės vasaros beveik milijonu kvadratinių mylių padidėjo vasarą ledu padengtos teritorijos Arktyje, palyginti su tuo pačiu metų laiku 2012-aisiais. Tokia tendencija jau buvo išpranašauta „BBC“ televizijos prieš šešerius metus, todėl vis daugiau mokslininkų pradeda kalbėti, kad visuotinis atšilimas baigėsi, prasideda atšalimo periodas, rašo dailymail.co.uk.

Didžioji Grenlandijos ledynų dalis ištirps jau iki šio mėnesio pabaigos, pareiškė NASA specialistai. Mokslininkai fiksuoja beprecedentiškai greitą ledo tirpimą. Vos per keturias dienas ledynas nutirpo 97 proc. Ištirpusi ledo sala pajėgi sukurti apokalipsę ir tiesiogine to žodžio prasme sunaikinti viską mūsų planetoje. Šį klausimą analizuoja kommersant.ru. Petermano ledynas Grenlandijoje atkreipė į save dėmesį prieš keletą dienų, kai nuo jo atskilo 120 kvadratinių kilometrų gabalas.