Pirmąjį 2020-ųjų pusmetį daugelio pasaulio klimatologų dėmesį prikaustė šilumos banga Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. Birželio 20-ąją buvo užfiksuota rekordinė +38 laipsnių Celsijaus temperatūra Jakutsko mieste Verchojanske, kuris yra laikomas labiausiai į šiaurę nutolusiu miestu Arkties zonoje.
Verchojanskas yra už Šiaurės poliarinio rato ribų. Šią sritį vadina Arktimi arba Užpoliare, dar praėjusio šimtmečio pabaigoje ten buvo fiksuojami šalčio rekordai žemiau nei -60 laipsnių Celsijaus.
Šiltas dabartines temperatūras Sibire galėjo nulemti keli faktoriai, įskaitant ir anomaliai šiltas žiemas ir pavasarius, skelbiama Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) pranešime.
„Buvo neįprastai karšta žiema Sibire, o kartu dar ir nesusiformavusi sniego danga regione, kartu su išaugusia globalia temperatūra, neabejotinai, ženkliai prisidėjo prie tokios ekstremalios temperatūros įtakos“, – mano specialusis PMO ataskaitos autorius Randallas Cerveny.
Karčiausias pusmetis per 130 metų
Anot PMO, Sibire visą pusmetį buvo fiksuojamas „išskirtini karštis“: gegužę oro temperatūra viršijo vidurkį, o kai kuriuose rajonuose šis skirtumas sudarė net 10 °C.
Tačiau karštas buvo ne tik gegužė mėnuo – visą žiemą ir pavasarį užsitęsė gerokai aukštesnės vidutinės temperatūros už vidurkį laikotarpiai.
Klimato analizavimo tarnybos „Kopernik“ ekspertai BBC tvirtino, kad temperatūrų šuoliai iš esmės yra būdingi Sibirui, tačiau neįprastai atrodo tai, kaip ilgai užsitęsia karščio bangos.
Apskritai Rusijoje 2020-ųjų pirmasis pusmetis buvo karščiausias per visą 130 metų trunkančią stebėjimų istoriją.
Liepos 15-ąją įvairių šalių mokslininkų grupė nustatė, kad 2020-ųjų sausio-birželio mėnesiai vyravusi karščio banga Sibire būtų buvusi neįmanoma, jeigu ne žmogus įtaka klimatui. Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad šiltnamio dujų efektas tokio gamtos reiškinio atsiradimo tikimybę padidino 600 kartų.
Dėl šiltos žiemos Rusijoje gaisrų sezonas taip pat prasidėjo anksčiau nei įprasta. „Greenpeace“ duomenimis, iki gegužės 15-osios ugnis sunaikino teritoriją, lygią Graikijos plotui (apie 15,5 mln. ha). Tai yra beveik triskart daugiau nei skelbia oficialūs duomenys.
Rusijos gamtosaugininkai ragina valdžią sumažinti taip vadinamas „kontrolės zonas“ – sunkiai pasiekiamas vietoves, kuriuose kilusius gaisrus pagal įstatymus nėra būtina gesinti, jeigu jie nekelia grėsmės žmonėms ar ekonomikai, o jų gesinimo kaštai viršija nuostolius. 2019-aisiais 90 proc. visų gaisrų vyko būtent tokiose „kontrolės zonose“, kurios sudaro faktiškai pusę visų miškų masyvų.
2020 metų liepą Jakutską apėmė gaisrai ir dūmai. Regiono valdžia skundėsi, kad priemonių gesinimui neskiriama pakankamai.
Liepos pradžioje ir viduryje kai kuriuose Sibiro ir Tolimųjų Rytų regionuose nukrito temperatūra ir užsilaikė lietūs. Situacija kiek pagerėjo, tačiau vėliau į šiaurę grįžo karščiai, gaisrų skaičius ir vėl pradėjo augti.
Dėl gaisrų į atmosferą išsiskiria didelis anglies dvideginio kiekis – vieno iš pagrindinių globalaus atšilimo kaltininkų. 2020-ųjų birželį į atmosferą dėl gaisrų Arktyje CO2 kiekis pasiekė anomaliai didelis CO2 kiekį – 56 mln. tonų. Tai yra panašiai tiek, kaip ir 12 mln. automobilių metinis teršalų išmetimo kiekis.
Praėjusių metų birželį CO2 emisija sudarė 53 mln tonų, skelbiama „Kopernik“. Tai yra daugiau nei tą patį mėnesį sudėjus 2010-2018 metus kartu.
Pagal kilusių gaisrų skaičių 2020-ieji jau artėja prie 2019-ųjų, kurie buvo vieni iš aktyviausių per pastaruosius 18 metų, skelbia NASA.
Praėjusiais metais Rusijoje kilę gaisrai sukėlė milžinišką rezonansą visuomenėje, ne tik pačioje Rusijoje, bet ir visame pasaulyje. Sibiro miestus užklojo smogas, o dūmai pasiekė net Pavolgės regioną. NASA paskelbė, kad Sibiro gaisrų dūmai pasiekė JAV ir Kanadą.
BBC rašoma, kad 2019-aisiais ugnies suniokotas plotas, oficialiais duomenimis, siekė 16,5 mln. ha. Tai yra daugiau nei Lietuvos, Latvijos ir Estijos plotas kartu sudėjus. Rusijos skaičiavimais nuostoliai siekė 14,4 mlrd. rublių (174 mln. eurų).
