Petermano ledynas Grenlandijoje atkreipė į save dėmesį prieš keletą dienų, kai nuo jo atskilo 120 kvadratinių kilometrų gabalas. Tai įvyko tiesiog stebint turistams. Filmuota medžiaga akimirksniu paplito internete. Tai – jau antrasis ledkalnis, atsiskyręs nuo ledo salos. Prieš dvejus metus nuo Petermano atskilo dar vienas didelis gabalas – 260 kvadratinių kilometrų, tai yra pusantro karto daugiau už Lichtenšteino plotą. Šis gabalas dabar dreifuoja tarp Grenlandijos ir Kanados.
Dabar mokslininkai stebi stiprėjantį paties Petermano ledyno tirpimą. Ledas tirpsta du kartu greičiau, nei yra įprasta. Dar ne karto per 30 metų Petermano stebėjimo ekspertai nematė nieko panašaus. NASA jau pavadino padėtį ypatingai pavojinga. Pirmiausiai tenka gelbėti laivus, kurie plaukia pavojingame regione, teigė geografas Stephanas Carstenas.
„Mes įprastai žinome laivų maršrutus ir suvokiame, kur yra pavojingos vietos, kurios susiformuoja dėl ledynų tirpimo ir didelio ledkalnių kiekio atsiradimo aplinkiniuose vandenyse. Disponuodami pačia šviežiausia informacija šiuo klausimu, mes susisiekiame su laivų kapitonais ir įspėjame juos apie aplinkybes“, – teigia jis.
Įprastai vasaros mėnesiu ledynas tirpsta maždaug 50 proc., tačiau šiais metais tirpimas įgavo katastrofišką mastą. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje Grenlandijos vietoje – tyrimų stoties „Summit“ rajone. Mokslininkai iki šiol negali suvokti, kas vyksta, prisipažino Maskvos universiteto mokslininkas Aleksejus Vlasovas.
„Yra versija, kad tai – viena iš globalaus atšilimo stadijų ir vienas iš rodiklių, kad šis procesas vyksta greičiau nei, tarkime, per pastaruosius penkerius-septynerius metus. Tačiau yra ir mokslininkų, kurie mano, kad šiame procese yra tam tikras cikliškumas, ir nevyksta nieko, išeinančio iš įprastos gamtinės aplinkos būsenos šiame regione rėmų“, – aiškina jis.
Dauguma ekspertų planetai prognozuoja greitą mirtį. Po Petermano ledyno tirpimo pajudės sluoksniai, smigę nuo ledo svorio. Tarp Šiaurės Amerikos ir Eurazijos plokščių susiformuos didžiulis plyšis. Ten subėgs tonos vandens, kurios pasieks aukščiausiąją Žemės mantijos dalį. Tai bus panašu į milžinišką įkaitintą keptuvę, ant kurios papurškė šalto vandens. Per Žemę pradės eiti cunamiai, pakeliui naikinantys viską. Kada tai įvyks, po dviejų metų ar po 20, nėra aišku, tačiau aišku tiek – katastrofa neišvengiama, įsitikinę geografijos mokslų kandidatas akademikas Nikolajus Žavrinas.
„Prasidės milžiniško dydžio cunamiai, kurie tęsis tūkstančius kilometrų, palies visą Rusiją, nuo vieno krašto iki kito. Tačiau, žinoma, ne tokiu mastu kaip, tarkime, Didžiąją Britaniją, kuri bus tiesiog nuplauta ir visiškai sunaikinta, kaip ir didžioji dalis Šiaurės Amerikos“, – prognozuoja mokslininkas.
Taip pat skaitykite:
Nuo Grenlandijos ledyno atskilo didžiulis ledkalnis
Kuo naudingas globalinis atšilimas Grenlandijai?
Šalčiausios žemės vietos: Grenlandija ir „neprieinamumo polius“
