Planetos gyventojai daugiausiai susibūrę siaurose klimato juostų zonose – dauguma jų gyvena vietose, kur vidutinė metų temperatūra siekia 11-15 °C, o mažesnioji dalis – ten, kur vidutinė temperatūra siekia 20-25 °C. Šio pasiskirstymo niekaip neveikia technologijų inovacijos ar migracija – žmonija tokiomis sąlygomis gyvena jau kelis tūkstančius metų.
Pagal scenarijų, kuriame išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičius ir toliau auga, oro temperatūra žmonių gyvenamose vietovėse 2070-aisiais turėtų išaugti 7,5 °C. Tai yra daugiau, negu planuojama globali temperatūros kaita daugiau nei 3 °C, nes žemė įkais gerokai greičiau už vandenynus, o taip pat dar ir todėl, kad gyventojų skaičius jau ir taip karštose vietovėse yra didelis.
Tokiu atveju apie 30 proc. prognozuojamo tam laikui gyventojų skaičiaus gyvens regionuose, kur vidutinė temperatūra bus 29 °C. Tokios klimato sąlygos šiuo metu yra stebimos tik 0,8 proc. Žemės paviršiaus zonose, daugiausiai tik pačiose karščiausiose Sacharos dykumos vietose, tačiau vos per 50 metų jos gali sudaryti net 19 proc. planetos sausumos.
Pasak vieno iš tyrimo autorių Jenso Christiano Svenningo iš Orhuso universiteto, tokiu būdu 3,5 mlrd. gyventojų atsidurs zonose, kurios nėra tinkamos gyventi.
Mokslininkai mano, kad sustabdyti šį procesą galima tik staigiai sumažinus teršalų išmetimo į atmosferą kiekį. Sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją planetos atmosferoje, perpus sumažės žmonių, atsidūrusių tokiose karštose klimato sąlygose, skaičius.
„Gera naujiena yra ta, kad šis poveikis gali būti gerokai sumažintas, jeigu žmonijai pavyktų sulaikyti globalų atšilimą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad kiekvienas papildomas atšilimo laipsnis virš dabartinio lygio atitinka apie vieną milijardą žmonių, kurie atsidurtų netinkamoje gyvenimui klimato zonoje“, – „Newsru“ cituojamas Ekseterio universiteto klimatologas Timas Lentonas.
Tyrimas buvo publikuotas JAV Nacionalinės mokslų akademijos leidinyje.
Jo autoriai pažymi, kad dalis iš 3,5 mlrd. žmonių dėl ekstremalaus karščio panors palikti savo gyvenamąsias vietas, tačiau pažymi, kad migracijos sprendimo faktorių nulemia daug sudedamųjų, ir kai kurie klausimai potencialiai gali būti išspręsti adaptacijos būdu. Todėl numatyti migracijos dėl klimato kaitos mąstą yra gana sudėtinga.
„Koronavirusas pasaulį pakeitė taip, kaip dar prie kelis mėnesius buvo sunku įsivaizduoti. Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad klimato atšilimo pasekmės gali sukelti panašius procesus“, – „Deutsche Welle“ cituojamas olandų ekologas Martenas Schefferis.
Klimato krizės vystymasis nėra toks akivaizdus, kaip pandemijos plėtrą, tačiau, skirtingai nuo viruso, situacijos pagerėjimo artimiausiu metu, anot eksperto, tikėtis neverta.
